Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus, laisvės atėmimu devyniolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendis, kuriuo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendis pakeistas: R. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus paskirta bausmė laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 3 punktais, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. D., D. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo R. D. gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis, A. D. ir D. V. (R. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio) 2004 m. liepos mėn. 21-ios naktį Telšių r., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, nesant susitarimo dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai tyčia nužudyti bejėgiškos būklės žmones, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą plėšimo būdu, įsibraunant į patalpą, slėpdami veidus po savadarbėmis kaukėmis, bendrais veiksmais, išlaužiant K. ir D. G. gyvenamojo namo duris, įsibrovė į šias gyvenamąsias patalpas ir reikalavo iš nukentėjusiųjų pinigų. A. D. panaudojo fizinį smurtą prieš K. G., gim. 1925 m., ir prieš D. G., gim. 1935 m., viela surišdamas jiems rankas. R. D. sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas apie 60 smūgių K. G. bei atliko prieš ją apie 20 trauminių veiksmų, sukeldamas jai dideles kančias, ir padarė nukentėjusiajai daugybinius kūno sužalojimus. Nuo daugybinių kūno sumušimų K. G. mirė. Tuo pačiu metu A. D. sudavė D. G. apie 59 smūgius kumščiais, kojomis, odiniu diržu ir jo metaline sagtimi, D. V. sudavė jam apie 4 smūgius rankomis, o R. D. po to ant šio nukentėjusiojo užvertė spintą-sekciją. Bendrais veiksmais nuteistieji D. G. į įvairias kūno vietas sudavė apie 64 smūgius ir atliko 20 trauminių veiksmų, sukeldami nukentėjusiajam dideles kančias, ir padarė jam daugybinius kūno sužalojimus, nuo kurių D. G. mirė. Be to, R. D., A. D. ir D. V. plėšimo būdu pagrobė K. ir D. G. priklausantį turtą – apie 360 litų. Tokiu būdu R. D., A. D. ir D. V. padarė plėšimą įsibrovę į patalpą, A. D. ir D. V. tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė dėl senatvės bejėgiškos būklės D. G., o R. D. tyčia dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du dėl senatvės bejėgiškos būklės žmones – D. G. ir K. G.

Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: sušvelninti jam paskirtą bausmę, panaikinti ar pakeisti BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies pritaikymą. Prašymą sušvelninti bausmę kasatorius grindžia tuo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos yra aiškiai per griežta, o BK 27 straipsnio pritaikymą liečiančio prašymo jis nemotyvuoja.

Nuteistojo R. D. kasacinis skundas atmestinas.

Pripažindamas R. D. pavojingu recidyvistu, teismas BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą pritaikė tinkamai, nes bylos duomenys patvirtina, kad šis nuteistasis naują labai sunkų nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti nuteistajam R. D. paskirtos bausmės teisingumo, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Klausimas, ar teisingai paskirta bausmė, t. y. ar ji nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni, gali būti sprendžiamas tik apeliacinio proceso metu (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Šios bylos duomenys patvirtina, kad apeliacinio proceso metu buvo padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismo R. D. paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė buvo aiškiai per švelni.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo R. D. kasaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. D. kasacinį skundą atmesti.