- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- e2YT-6377-905/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02145-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Č., Lietuvos Respublika
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Č. ir Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas.
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č. po savo sutuoktinės O. Č. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po O. Č. mirties jos sutuoktinis J. Č. į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. sodo pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kuris priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, t. y. ir toliau gyveno šiame sodo pastate, juo ir žemės sklypu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Anot pareiškėjos, šio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant pareiškėjos teises į palikimą.
Suinteresuotas asmuo R. Č. pareiškimą prašė tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, neginčijo pareiškimo ir prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.
Teismo vertinimu, į bylą pateikta pakankamai duomenų tam, kad ji galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad J. Č. ir O. Č. susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. Č. nuosavybės teisės į sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis O. Č. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su J. Č., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: suinteresuotas asmuo R. Č. ir pareiškėja R. B. Po O. Č. mirties neužvesta paveldėjimo byla.
Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-1928 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad J. Č. po savo sutuoktinės O. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. nuolat prižiūrėjo turėtą turtą, juo rūpinosi, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad J. Č. po savo sutuoktinės O. Č. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl jis laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje sprendžiama (tik) dėl J. Č. veiksmų priimant O. Č. palikimą ir nesprendžiama dėl kitų asmenų teisių ar pareigų priimant ar nepriimant O. Č. palikimą (CPK 265 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip J. Č. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J. Č. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatomas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškimą tenkina.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės O. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.