Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-19 · Administracinė byla Nr. I-5000-816/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
I-5000-816/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03527-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5000-816/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03527-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. M. 2018 m. spalio 18 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 6 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam nesuteiktas 3,6 m² plotas. Visos kameros, kuriose jis buvo laikomas, perpildytos (kamerose buvo laikomas su 2 – 9 nuteistaisiais – suimtaisiais). Tokiose patalpose buvo sunku kalbėti, naktį sunku miegoti, nes nuo žmonių skaičiaus kameroje būdavo mažai šviežio oro, tvanku ir karšta. Prasilenkti dviem asmenims kameroje taip pat buvo sunku, nes tokiam veiksmui praktiškai neužtekdavo vietos ir dėl to dažnai kildavo pykčiai ir nesantaika tarp nuteistųjų – suimtųjų. Tikslių kamerų duomenų įvardinti negali, tačiau iš patirties aiškiai suvokia, kad 3,6 m² plotas jam nebuvo suteiktas. Taip pat pažymi, kad kamerose daug vietos užėmė sanitarinis mazgas, lovos, spintelės, stalas, dėl to kameroje ploto dar labiau sumažėjo. Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė orumo pažeminimą ir jautė tam tikrus nepatogumus, jaučia iki šiol moralinę nuoskaudą ir dvasinę skriaudą. Laiko, jog buvo kankinamas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–14). Nurodo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Paaiškino, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę suimtiems asmenims pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškina, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad nuo 2015 m. sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

Paaiškina, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Kamerose langai pritaikyti vėdinti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Be to, gyvenamosiose kamerose oro temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymi, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, tarpe jų ir to, kad suimtieji laikomi atskirai nuo nuteistųjų. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. kovo 12 d., konkrečiai imant dėl minimalaus laikymo ploto vienam asmeniui kameroje neužtikrinimo, ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyti atsikirtimai, nesusiję su nagrinėjimo dalyku, byloje neaptariami.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei teisės aktų nustatytas minimalus. Pasak pareiškėjo, į vienam asmeniui tenkantį kameros plotą neturi būti įskaičiuojami joje esančių baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). LVAT savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K skirtingais laikotarpiais buvo laikomas šiose kamerose:

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,45 m² ploto kameroje Nr. 111 (1–2 asmenys skirtingais laikotarpiais), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 162 (1–2 asm.), 7,82 m² ploto kameroje Nr. 139 (1–2 asm.), 2017 m. rugsėjo 27 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

- laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. iki 2017 m. spalio 16 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,31 m² ploto kameroje Nr. 119 (1 asm.), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 122 (1 asm.), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 200 (1–2 asm.), 2017 m. spalio 16 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

- laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,49 m² ploto kameroje Nr. 116 (1 asm.), 7,78 m² ploto kameroje Nr. 289 (1 asm.), 8,22 m² ploto kameroje Nr. 307 (1–2 asm.), 7,65 m² ploto kameroje Nr. 327 (1–2 asm.), 2017 m. lapkričio 2 d. išvyko į Marijampolės apskrities areštinę.

- laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. sausio 9 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 120 (1 asm.), 34,71 m² ploto kameroje Nr. 258 (3–9 asm.), 2018 m. sausio 9 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

- laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 105 (2 asm.), 7,68 m² ploto kameroje Nr. 269 (1 asm.), 34,57 m² ploto kameroje Nr. 257 (7–9 asm.), 7,74 m² ploto kameroje Nr. 266 (1–2 asm.), 7,69 m² ploto kameroje Nr. 337 (2 asm.) , 2018 m. kovo 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus.

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 174 dienas. Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais ir nenuginčytais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius tipinį sanitarinio mazgo užimamą 0,56 m² plotą, svyravo nuo 3,41 iki 7,66 m² vienam asmeniui, o neatskaičius sanitarinio mazgo užimamą patalpos ploto, – nuo 3,69 iki 8,22 m². Taigi pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės buvo užtikrinamas minimalus vienam asmeniui laikymo tardymo izoliatoriuje plotas ir jis skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikytas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus laisvės atėmimo (bausmės atlikimo) ploto užtikrinimo. Trumpalaikiais laikotarpiais atsitiktinis gyvenamojo ploto vienam kaliniui sumažėjimas, įvertinus kalinimo įstaigos administracijos taikomas papildomas ploto sumažėjimo neigiamą poveikį mažinančias priemones (papildomas pasivaikščiojimų gryname ore, sporto laikas, įvairių renginių, programų įvedimas ir pan.), tardymo izoliatoriaus specifiką (tai, kad kalinami asmenys iš esmės dienos metu būna teisminiuose ar ikiteisminiuose procesuose, su jais atliekami proceso veiksmai), - taip pat nebūtų laikoma pažeidimu, sukeliančiu pareigą atlyginti neturtinę žalą.

Tad aukščiau išdėstyti argumentai bei bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, patalpintam į tardymo izoliatorių, ploto norma. Paneigiančių duomenų ar duomenų, kad atsakovo atstovas galėjo pateikti netikslius duomenis, byloje nepateikta. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, nėra galimybės taikyti civilinės atsakomybės instituto, priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Duomenų, kad atsakovo atstovas būtų pažeidęs Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus dėl nuteistųjų ir suimtųjų laikymo skyrium nenustatyta.

Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų, kad kamerose buvo tvanku, karšta, trūko šviežio oro, pažymėtina, kad, pareiškėjui nekonkretizavus kamerų, laikotarpių ir panašiai, darytina išvada, jog šie teiginiai nepasitvirtino. Nustatyta, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Už kamerų valymą, tvarką, įskaitant ir vėdinimą, atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d., Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 35 p., Lukiškių TI-K direktoriaus 2015-11-05 įsakymu Nr. 1-278 patvirtintas bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašas). Aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjo gyventose patalpose vėdinti patalpas mechaniniu būdu, nenurodyta ir nenustatyta. Pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas šalina civilinę atsakomybę, jei tokia būtų nustatyta (CK 6.253 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, išanalizuotas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius bei paneigiančius įrodymus, - nėra pagrindo skundo tenkinti (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo J. M. skundą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė