Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-505/12

Teisėja Virginija Liudvinavičienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01057-2011-8

2012 m. gegužės 24 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. liepos 27 d. iki 2011 liepos 28 d. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. N. priteista nukentėjusiajam T. K. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 286,99 litų turtinės žalos atlyginimui, 300 litų turėtas išlaidas advokatui apmokėti.

Iš A. N. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 326,05 litus turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 3 d., apie 01.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajam T. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pradėjo spardyti T. K. kojomis į įvairias kūno vietas, suduodant ne mažiau 20 smūgių, ir apieškoję pastarojo drabužių kišenes, ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, 509 Lt vertės, kartu su Tele-2 „Pildyk“ SIM kortele, 5 Lt vertės ir 2 GB atminties kortele, 21,99 Lt vertės, bei nuo rankos nutraukė sidabrinę apyrankę, 260 Lt vertės, tokiu būdu kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas T. K. muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pagrobė svetimą, T. K. priklausantį 795,99 litų vertės turtą, t.y. A. N. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymu.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., t.y. kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką. Apeliantas mano, jog kuo griežtesnė bus jam paskirta bausmė, tuo labiau bus nubaustas ir nukentėjusysis, nes jam tuo ilgiau nebus atlyginta priteista žala. Be to, apylinkės teismas netinkamai taikė BK 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatas. Apeliantas pažymi, kad sutinka su ieškiniu tik ne su visu dydžiu. Mano, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų ieškiniui pagrįsti, taip pat jokių neturtinę žalą patvirtinančių aplinkybių, todėl nukentėjusiojo patikslintas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto A. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nors nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra nuteistas nepagrįstai pagal BK 180 str. 1 d., nes įvyko asmeninio pobūdžio konfliktinė situacija, o ne svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, tačiau tokia pastarojo pozicija vertintina kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmestina. Išvadą, priešingą nuteistojo pozicijai, leidžia daryti byloje surinktų įrodymų visetas.

Analizuojant nukentėjusiojo T. K. parodymus matyti, kad 2011 metų liepos mėnesį, datos neatsimena, užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Priėjo prie jo A. N., pasikvietė jį į lauką pasišnekėti, išėjo į lauką, nusivedė jį į šoną, tarp jų jokio konflikto nebuvo, A. N. jį išsikvietė ir sumušė. Pirmą smūgį į veidą sudavė A. N., jo draugas prispaudė jį prie sienos ir trinktelėjo jam, paskui jis nukrito ir jį spardė, gal dvidešimt kartų. A. N. pakvietė jį vienas, jo draugą žino tik iš matymo. Žino, kad jis irgi (duomenys neskelbtini) gyvena. Jis neteko telefono Nokia C5, prie jo buvo kortelė Tele2 Pildyk, jos vertė 5 Lt, telefono vertė 700 Lt. GB atminties kortelės vertės nežino, ji buvo kartu su telefonu, gal 30 Lt. Grandinėlė svėrė 43 arba 34 gramus. A. N. paėmė iš kišenės telefoną. Kai atsistojo, prie savęs rado tik kepurę, vaikinai buvo nuėję į šalį. Liudytoja S. M. priėjo prie jo ir padėjo jam pareiti namo. Paskui vyko į ligoninę. Patikslino civilinį ieškinį, nes apsiriko dėl grandinėlės kainos, grandinėlės kaina yra 731 Lt. Grandinėlės kainą nustatė apklausęs vieną juvelyrą, kuris pasakė, kad gramas sidabro kainuoja 16 litų. Neturtinė žala yra 5000 Lt, nes teko daug išleisti vaistams. Gydėsi du mėnesius, prarado darbą, jis buvo šlifuotojas, darė medinius langus, gaudavo 1500-2500 Lt atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Pirminiuose apklausose nukentėjusysis T. K. nurodė, kad prie jo priėjo iš matymo pažįstamas A. N., kuris pakvietė pasikalbėti, o nuėjus atokiau ir priėjus prie jų A. N. draugui, nuteistasis iš karto jį pradėjo mušti, vėliau apieškojo kišenes (b. l. 11, 17). Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su nuteistuoju A. N. metu (b. l. 78-79). Be to, nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kiti byloje surinkti duomenys bei rašytinė bylos medžiaga. Iš liudytojos S. M. parodymų matyti, kad įvykio naktį kartu su T. K. nuėjo į (duomenys neskelbtini), jam reikėjo į bankomatą, tada nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie T. K. priėjo kažkoks vaikinas, nukentėjusiojo ilgai nebuvo, pamatė, kad du vaikinai jį nusivedę į šalį, vienas prie jos priėjęs pradėjo šnekėti su ja pamatė, kad kiti T. K. muša. Iš viso buvo trys vaikinai, du jį mušė, o vienas buvo prie jos priėjęs, ją kalbino. Žino, kad T. K. buvo prie žemės prisėdęs, labai nesimatė, nes buvo tamsu, bet jai atrodo, kad mušė su kumščiais. Kai sumušė T. K., jie nuėjo, o tas, kuris buvo prie jos priėjęs, jai pasakė, kad muša dėl to, kad T. K. daug vaikinų įskundė. T. K. skundėsi, kad neteko grandinėlės ir telefono, bet ji nematė, kaip neteko. T. K. vos paėjo, sumušimai buvo ant veido. Smūgių buvo daug, galėjo būti 20 smūgių, kai ji išėjo iš parduotuvės, jie jį jau mušė. Ji nematė, kad spardė kojom, su rankom tikrai jį mušė. Galėjo nematyti, kad spardė, nes buvo tamsu. Šie liudytojos parodymai atitinka jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 31).

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G2068/11(01), T. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. liepos 3 d.). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 punktas). Sužalojimai būdingi smūgių sudavimams (3 punktas) (b. l. 19-21).

Pažymima ir tai, jog paties apelianto parodymai iš dalies atitinka nukentėjusiojo parodymus. A. N. pripažino sudavęs smūgius T. K., tačiau tvirtina, kad jie susimušė, įvykus asmeniniam konfliktui tarp jų. Šią aplinkybę paneigė nukentėjusysis, kuris nurodė, jog A. N. pažinojo iš matymo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo, įvykio naktį su A. N. nekonfliktavo, nuteistasis iš karto pradėjo jį mušti. Kaip jau buvo minėta, netikėti nukentėjusiojo parodymų teisingumu pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, byloje nėra objektyvių duomenų, jog T. K. būtų nurodęs netikslias įvykio aplinkybes, priešingai, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pastarasis tokios pozicijos laikėsi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Tuo tarpu nuteistojo parodymai nėra nuoseklūs, dėl tam tikrų aplinkybių yra prieštaringi. Kaip matyti iš A. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis tiksliai datos nepamena, vakare sutiko Tomą, pavardės nežino. Jis jį buvo su draugais sumušęs, pardavė nekokybiškų narkotikų ir už tai vienas ant vieno susimušė. Telefono neėmė, yra liudininkų, kurie tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 62). Kitoje apklausoje apeliantas paaiškino, kad bemušdamas T. K. nuo dešinės rankos nuplėšė sidabrinę grandinėlę ir numetė už nugaros. Grandinėlę nuplėšė iš pykčio, jos nepagrobė. Nukentėjusysis paprašė jo nemušti ir pasakė, kad paimtų jo telefoną už skolą. T. K. iš kišenės ištraukė telefoną „Nokia C5“, kurį jis paėmė (b. l. 72). Vėliau A. N. teigė, kad jis iš Tomo kišenės ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmė sau už skolą (b. l. 81). Teisme nurodė, jog nepamena, ar jis ištraukė telefoną, ar nukentėjusysis jam pats davė telefoną, pasakė, kad pasiimtų. Be to, nuteistojo parodymai netikslūs ir dėl to, ar nukentėjusįjį jis mušė vienas, ar buvo dar kitas asmuo. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu A. N. tvirtino, jog jis vienas mušė nukentėjusįjį (b. l. 72, 77), po to akistatos su T. K. metu ir vėliau nurodė, jog prie nukentėjusiojo priėjo su kitu vaikinu, kurio nepažįsta, bet neatsimena, ar tas kitas vaikinas mušė nukentėjusįjį (b. l. 78-79, 81). Teisme paaiškino, kad nebuvo su juo jokio draugo, jis buvo vienas, buvo jo pažįstamų, kurie stovėjo lauke.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino specialisto išvados 4 punkto, kuriame konstatuota, jog sužalojimų lokalizacija prieinama nukentėjusiojo rankai, juos pasidarant pačiam. Pažymima ir tai, kad tos pačios specialisto išvados 1-3 punktuose nurodyta, jog sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011 m. liepos 3 d.). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 2 tiesioginiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimams. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Teismas vertina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, o ne atskirus duomenis. Tai, jog apeliantas sudavė smūgius nukentėjusiajam, o ne pats T. K. save sužalojo, nors ir jo sužalojimų lokalizacija yra prieinama nukentėjusiojo rankai (specialisto išvados 4 p.), pagrindžia kiti bylos duomenys, tame tarpe ir nuteistojo parodymai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, jog į posėdį turėjo būti iškviesta specialisto išvadą surašiusi specialistė, be to, pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 1 d. protokoline nutartimi nutarė nekviesti šios specialistės į posėdį (b. l. 165).

Apeliantas teigia, jog liudytoja S. M. nuteistojo kaltės nepatvirtina, nes apie jo veiksmus jokių konkrečių aplinkybių nenurodė, apelianto nei nematė, nei atpažino. Iš tiesų, kaip matyti iš liudytojos parodymų teisminio nagrinėjimo metu, ji negali pasakyti, ar nukentėjusįjį sumušė A. N., nurodė, jog buvo tamsu. Visgi, iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis apeliantą pažinojo iš matymo, dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė jo vardą ir pavardę (b. l. 11). Nukentėjusysis A. N. atpažino iš jam pateiktų nuotraukų albumo (b. l. 15-16, 61). Be to, kaip jau buvo minėta, pats nuteistasis neneigia įvykio naktį sudavęs smūgius T. K.. Taigi, liudytojos S. M. parodymai apie tai, jog jį matė, kaip buvo mušamas nukentėjusysis, kartu su kita bylos medžiaga patvirtina nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d., padarymo.

Pabrėžtina ir tai, jog T. K. į medikus ir policijos pareigūnus kreipėsi tą pačią įvykio dieną (2011 m. liepos 3 d.), tuo tarpu tai, jog į medikus kreipėsi po pietų (14.26 val.), o protokolas-pareiškimas policijai surašytas 21.45 val., neturi esminės reikšmės, nustatant apelianto kaltę dėl padarytų veiksmų BK 180 str. 1 d. prasme. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog A. N. prieš nukentėjusįjį tiesiogiai pavartojo fizinį smurtą ir paėmė jo daiktus (mobilaus ryšio telefoną, sidabrinę grandinėlę, Tele2 SIM kortelę, 2 GB atminties kortelę). Plėšimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar nukentėjusysis pavartoto smurto pasėkoje turtą atiduoda pats, ar turtą paima pats kaltininkas, ar kaltininkas užvaldo tik dalį, o ne visą realiai užvaldyti įmanomą turtą. Visais šiais atvejais veika laikoma plėšimu. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog, nors A. N. teigia tyčios pagrobti svetimą turtą neturėjęs, tačiau nustatyti anksčiau išvardyti objektyvūs jo veiksmai, kurių pasėkoje svetimas turtas buvo užvaldytas, bei pagrobtų daiktų - telefono pardavimas po įvykio rodo, kad jis suprato savo veikos ir jos sukeltų padarinių pavojingumą ir taip veikti norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teisėjų kolegijos manymu, ištirtų įrodymų visuma pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad A. N. 2011 m. liepos 3 d., apie 01.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiajam T. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pradėjo spardyti T. K. kojomis į įvairias kūno vietas, suduodant ne mažiau 20 smūgių, ir apieškoję pastarojo drabužių kišenes, ištraukė ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C5“, kartu su Tele-2 „Pildyk“ SIM kortele, ir 2 GB atminties kortele, bei nuo rankos nutraukė sidabrinę apyrankę, tokiu būdu kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą, padarydamas T. K. muštines žaizdas kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei pagrobė svetimą turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, jog nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, todėl nukentėjusiojo patikslintas ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. N. priteista nukentėjusiajam T. K. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimui, 286,99 litų turtinės žalos atlyginimui, 300 litų turėtas išlaidas advokatui apmokėti.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiojo ieškinį dėl turtinės žalos tenkino tiek, kiek padaryta žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog telefono įsigijimo kaina yra 509 Lt (b. l. 158), bet telefonas nukentėjusiajam, nors ir blogesnės būklės, buvo grąžintas, todėl šioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo atmetė. Pažymima ir tai, jog apylinkės teismas, nustatydamas pagrobimo metu prarastos nukentėjusiojo sidabrinės grandinėlės vertę, rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kuriuose T. K. nurodė mažiausią grandinėlės kainą, t.y. 260 litų, ir visus T. K. parodymų netikslumus dėl grandinėlės svorio vertino A. N. naudai. Tuo tarpu tai, jog 2GB atminties kortelės vertė yra 21,99 Lt, SIM kortelės - 5 Lt, patvirtina bylos medžiaga (b. l. 156, 157). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš apelianto nukentėjusiojo naudai priteisė 286,99 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti (260 litų sidabrinė grandinėlė, 2GB atminties kortelė 21,99 Lt vertės, SIM kortelė 5 Lt vertės), toks dydis realus padarytai žalai. Apylinkės teismas taipogi teisingai nurodė, jog civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą 326, 05 Lt sumai yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (b. l. 24-26), todėl tenkino jį pilnai.

Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas dėl priteistos 2000 litų neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, šioje byloje nukentėjusiojo atžvilgiu A. N. naudojo fizinį smurtą, sužalojo T. K., jam buvo padaryta muštinės žaizdos kairės akies viršutiniame voke su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairės plaštakos IV-o delnakaulio lūžis. Sužalojimai, padaryti T. K., visumoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19-21). Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis dėl plėšimo metu patirtų sužalojimų iki 2011 m. liepos 27 d. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, VšĮ Lazdynų poliklinikoje (b. l. 26). Taigi, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, išgąstį, emocinį sukrėtimą, tam tikrus nepatogumus, o visą tai pripažįstama asmens patirta neturtine žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus: į tai, jog nukentėjusiojo sveikatai sukelti padariniai yra nežymūs, neturintys ilgalaikio poveikio, byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas, į nuteistojo kaltę (veikė tiesiogine tyčia), asmenybę (A. N. yra jauno amžiaus, praeityje 7 kartus teistas, nedirbantis), ir pagrįstai priteisė 2000 litų neturtinės žalos. Šis nustatytas neturtinės žalos dydis, apygardos teismo manymu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatomis, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteisė jo turėtas 300 litų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Šias T. K. turėtas išlaidas patvirtina byloje esantys 2012 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 576743 (b. l. 160).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., taipogi nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, A. N. niekur nedirba, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 99), be to, pastarasis praeityje nė kartą baustas administracine tvarka, teistas, neišnykus teistumui, padarė naują nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nustatytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas, įvertino tai, jog nenustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apelianto teiginys, jog apylinkės teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., t.y. kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, nepagrįstas. Pažymima, kad pagal teismų praktiką asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių, kaip, kad buvo nagrinėjamu atveju (nukentėjusysis pareigūnams nurodė savo skriaudiko ir vardą, ir pavardę), be to, dalinis savo kaltės pripažinimas taipogi negali būti laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Apylinkės teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam A. N. už padarytą nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žymiai mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl šiam nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat pagrindo mažinti apeliantui paskirtos bausmės dydį nesudaro ir A. N. nurodyta aplinkybė, jog kuo griežčiau jis bus nubaustas, tuo ilgiau nebus atlyginta priteista žala nukentėjusiajam.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmesti.