- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- II-1560-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00558-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pažeidėjas
- A. K.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K., jo atstovui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą dėl 2010-08-16 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – Vilniaus apskr. VPK KPV KPR) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-387812-10 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2010-03-26 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 6, 13) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nustatyto LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ str. 6 d., 124² str. 1 d., kadangi jis, 2010-08-12, 13. 25 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį KIA MOTORS SORENTO, rikiuodamasis per tris eismo juostas, nerodė posūkio signalo, kliudė gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms, priversdamas jų vairuotojus pristabdyti, kirto horizontalų kelio ženklinimą 1.15.2, savo veiksmais padarė iš eilės kelis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui. Tikrinančiam pareigūnui neleidus, išlipo iš automobilio. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 17, 88, 106 punktų reikalavimus.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskr. VPK KPV KPR įgaliotas pareigūnas 2010-08-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-387812-10 (b. l. 5, 11–12) A. K. už LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimą skyrė 30 Lt baudą, už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo padarymą skyrė 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. paskirta galutinė nuobauda – 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 1–4) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka.
Paaiškino, kad 2010-08-12 apie 13. 25 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g. Eismas nebuvo itin intensyvus. Išvažiavęs iš tunelio, važiavo antrąja eismo juosta ir aplenkė policijos automobilį, nes jis važiavo pernelyg lėtai. Nurodo, kad po to teko du ar tris kartus persirikiuoti, kadangi judėjimas toje vietoje ypatingas tuo, jog vairuotojai, įvažiavę ant tilto iš skirtingų pusių, stengiasi užimti jiems reikiamą judėjimo juostą, todėl sunku išvengti sumaišties.
Paaiškino, kad išvažiavęs iš tunelio ant tilto, antrąja judėjimo juosta aplenkęs policijos automobilį, buvo priverstas manevruoti, nes priekyje ant tilto įvažiavęs automobilis sukdamas į kairę kirto dvi eismo juostas. Nurodė, kad po to grįžo į trečią eismo juostą ir neviršydamas leistino saugaus greičio pervažiavo tiltą. Privažiavęs prie posūkio į (duomenys neskelbtini) gatvę pasuko į dešinę.
Teigia, kad jam neaišku, kokiais veiksmais pažeidė KET 8 p., pripažįsta, kad būdamas labai susijaudinęs dėl to, kad buvo sustabdytas policijos, impulsyviai elgdamasis išlipo iš automobilio, tačiau nemano, kad toks veiksmas gali būti kvalifikuojamas kaip chuliganiškas.
A. K. skunde nurodo, kad rodė posūkių signalais visus savo judėjimo krypties pakeitimus, tačiau pripažįsta, kad galėjo būti taip, jog prieš atlikdamas kai kuriuos manevrus posūkio signalo neparodė, tačiau nemano, kad toks veiksmas gali būti laikomas chuliganišku. Teigia, kad policijos pareigūnas, stebėdamas eismą, galėjo nepastebėti visų rodytų signalų.
Tvirtina, kad prieš pradėdamas manevruoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, kiekvieną kartą įsitikindavo, kad tai daryti saugu ir niekam netrukdė, niekas iš šalia važiavusių transporto priemonių nesignalizavo. Nei vienas vairuotojas dėl jo veiksmų nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greičio, krypties ar imtis kitokių veiksmų. Nutarime nenurodytas nė vienas kito automobilio vairuotojas, kuriam trukdė. Mano, kad yra akivaizdus skirtumas, kai vairuotojai tik pristabdo ir kai yra būtinybė staigiai keisti judėjimo greitį arba kryptį. Nurodo, kad KET nenumato kategoriško draudimo užvažiuoti ant KET 3 priedo 1.15.2 punkte nurodytos nukreipimo salelės, be to, jis ant salelės nebuvo užvažiavęs.
Teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti, motyvavo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, baudą sumokės (b. l. 41-42).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal LR ATPK 124¹ str. 6 d. ir 124² str. 1 d.
Dėl LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimo
LR ATPK 124¹ str. 6 d. numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.
A. K. veiksmai pagal šį straipsnį kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 17 punktą, numatantį, kad vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde bei teismo posėdyje pripažino, kad pareigūnui neleidus išlipo iš transporto priemonės (b. l. 2, 41-42). Be to, šis pažeidimas įrodytas byloje esančiais įrodymais: ATP protokolu (b. l. 6, 13), pareigūno T. T. tarnybiniu pranešimu (b. l. 16), jo parodymais teismo posėdyje, bei liudytojo L. T. parodymais (b. l. 41-42 ).
Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytą argumentą, kad nors jis išlipo iš automobilio pareigūnui neleidus, tačiau toks veiksmas negali būti kvalifikuojamas kaip chuliganiškas, kadangi iš protokolo ir nutarimo turinio matyti, kad šiuo konkrečiu atveju nurodytas veiksmas nebuvo kvalifikuotas kaip chuliganiškas. Chuliganiškos paskatos nėra numatytos kaip LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimo kvalifikuojantis požymis. Nei protokole, nei nutarime kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė chuliganiškumas taip pat nenurodomas.
Taigi, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad LR ATPK 124¹ str. 6 d. pažeidimas yra įrodytas ir nutarimas dalyje dėl šio pažeidimo yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimo
LR ATPK 124² str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pagal nurodytą straipsnį A. K. veika kvalifikuota dėl to, kad jis pažeidė KET 8, 88, 106 punktus (padarė iš eilės kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui).
KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.
Iš protokolo bei nutarimo turinio matyti, kad A. K. kaltinamas pažeidęs KET 8 punktą, kadangi kirto horizontalų kelio ženklinimą 1.15.2.
KET 3 priedo 1.15.2 p. pavaizduotas užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas, kuris žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų atsišakojimo vietose. Minėta nukreipimo salelė iš abiejų pusių yra apibrėžta KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta siaura ištisine linija (žymi važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti). Šią ištisinę liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Dėl šios priežasties teismas atmeta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, jog KET nenumato tiesioginio draudimo užvažiuoti ant 3 priedo 1.15.2 p. numatytos salelės.
Tai, kad A. K. buvo užvažiavęs ant nukreipimo salelės patvirtina byloje esantys įrodymai: pareigūno T. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 16-17), pareigūno T. T., apklausto kaip liudytojo teismo posėdyje, parodymai (b. l. 41-42) bei filmuota medžiaga (b. l. 32), kurioje, kaip teismo posėdyje patvirtino pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nufilmuotas jo automobilis.
Įvertinęs surinktus įrodymus ir remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai kaltinamas pažeidęs KET 8 p., kadangi važiavo per KET 3 priedo 1.15.2 punkte numatytą nukreipimo salelę.
KET 88 punktas numato, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi – ranka prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas ir prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas.
A. K. kaltinamas pažeidęs minėtą KET punktą dėl to, kad rikiuodamasis per tris eismo juostas nerodė posūkio signalo.
Skunde ir teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad galėjo ir neparodyti posūkio signalo persirikiuodamas (b. l. 2, 41-42).
ATP protokolas (b. l. 6, 13), pareigūno T. T. tarnybinis pranešimas (b. l. 16), jo parodymai teismo posėdyje (b. l. 41-42 ) patvirtina, kad A. K. padarė KET 88 punkto pažeidimą.
KET 106 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
A. K. kaltinamas pažeidęs KET 106 p. dėl to, kad persirikiuodamas per tris eismo juostas kliudė gretima juosta važiuojančioms transporto priemonėms, priversdamas juos pristabdyti.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus mano, kad negalima išvada, jog A. K. persirikiuodamas kliudė kitiems eismo dalyviams ir persirikiuoti buvo nesaugu. Nei ATP protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokioms konkrečiai transporto priemonėms buvo kliudoma. Kad pareiškėjas kliudė kitiems eismo dalyviams nepatvirtina nei filmuota medžiaga (b.l. 32), nei byloje esanti schema (b.l. 18). Iš vienintelės aplinkybės, kad persirikiuojant, kitos transporto priemonės turėjo pristabdyti, kaip nurodyta protokole, negalima daryti išvados, kad kitiems eismo dalyviams nebuvo duodamas kelias ir persirikiuoti buvo nesaugu. Nors tarnybiniame pranešime teigiama, kad A. K. važiavo dideliu greičiu, tačiau greitis nėra užfiksuotas, dėl greičio viršijimo jam pažeidimas neinkriminuojamas.
Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal LR ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006).
Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad A. K. nepagrįstai kaltinamas pažeidęs KET 106 p., kadangi neįrodyta, jog persirikiuodamas jis kliudė kitiems eismo dalyviams.
ATP protokole nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė kelis KET pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, todėl pažeidė LR ATPK 124² str. 1 d.
Pažymėtina, kad minėtoje normoje yra numatyta, kad pavojingu vairavimu laikomas toks transporto priemonių vairavimas, kai vienu metu ar paeiliui padaromi keli eismo taisyklių pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui. Šie veiksmai užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Teismui konstatavus, kad A. K. nepagrįstai kaltinamas pažeidęs KET 106 p., tačiau įrodžius, kad jis pažeidė KET 8 ir 88 p. (užvažiavo ant nukreipimo salelės ir persirikiuodamas nerodė posūkio signalo), darytina išvada, kad šioje kelio atkarpoje, esant pakankamai intensyviam eismui (b.l 32) jo paeiliui padaryti keli KET pažeidimai kėlė grėsmę eismo saugumui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2010-08-16 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR nutarimo Nr. 10N-387812-10 dalis, kurioje konstatuota, kad A. K. pažeidė KET 106 p., naikintina, kaip nepagrįsta, o jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal LR ATPK 124² str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. K. už LR ATPK 124¹ str. 6 d. numatytą pažeidimą paskirtas sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkis 30 Lt., o už LR ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą taip pat skirtas piniginės baudos vidurkis - 600 Lt, bei 4 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. nuobaudos buvo subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda - 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
LR ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas nustatytas šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose.
Teismas nustatė, kad skiriant nuobaudą A. K. nebuvo įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 23–24).
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. paaiškinimo matyti, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir gailisi dėl jų (b. l. 41-42). Ši aplinkybė laikytina atsakomybę švelninančia (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Skiriant administracinę nuobaudą ji nebuvo vertinta, todėl teismas į ją atsižvelgia.
LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei nustatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų.
Teismas, įvertina, kad A. K. gailisi dėl padarytų pažeidimų, bei tai, kad inkriminuotas KET 106 punkto pažeidimas neįrodytas, o įrodyti tik KET 8, 17, 88 punktų pažeidimai, bei daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuobauda bus proporcinga padarytiems pažeidimams, paliekant A. K. 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vienam) mėnesiui (LR ATPK 30² str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128-129 str.,
n utarė:
A. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2010-08-16 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR nutarimo Nr. 10N-387812-10 dalį, kurioje konstatuota, kad A. K. pažeidė KET 106 p.
Pakeisti Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2010-08-16 nutarimą Nr. 10N-387812-10, kuriuo A. K. skirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, paliekant A. K. paskirtą 600 Lt baudą ir skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.