Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2-856/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2-856/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Algirdas Gailiūnas
Ieškovas
P. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-856/2013
2-55-3-02403-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo P. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „BSI kompanija“ dėl varžytynių akto išdavimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. D. pareikštų atsakovui BUAB „BSI kompanija“ ieškiniu prašė pripažinti BUAB „BSI kompanija“ kreditorių komiteto 2012 m. rugsėjo 19 d. posėdžio nutarimą neteisėtu bei įpareigoti atsakovą išduoti ieškovui 2012 m. rugpjūčio 21 d. varžytynių aktą. Ieškovas, siekdamas užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 2012 m. rugpjūčio 21 d. viešųjų varžytynių metu įgytą turtą. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, asmenims, nedalyvavusiems varžytynėse, įteisinus ir įregistravus turtą, būtų pažeistos ieškovo turtinės teisės, o teismui priėmus sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė ieškovo P. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės. Teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinio reikalavimus atsakovas būtų įpareigotas išduoti varžytynių aktą. Susidarius situacijai, jeigu turtas pereitų trečiųjų asmenų nuosavybėn, ieškovas įgytų teisę į sumokėtą už ieškinyje nurodytus sklypus vertę pinigais. Iš 2012 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „BSI kompanija“ varžytynių protokolo teismas nustatė, jog visi sklypai buvo parduoti už 5 Lt. Minėta suma, teismo vertinimu, yra menkavertė, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turtinės teisės pažeistos nebus. Teismas sprendė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti ekonomiškumo bei šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principai, kadangi patenkinus tokio pobūdžio prašymą būtų sustabdytos bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūros, taip pat būtų pažeisti kreditorių interesai, o tuo pačiu ir bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas. Teismas, įvertinęs Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalį, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nutarė pratęsti bankrutavusios UAB „BSI kompanija“ priklausančio turto pardavimo terminą iki 2013 m. birželio 10 d. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei į tai, kad bylos nagrinėjimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose gali užtrukti žymiai ilgesnį laiką, teismas padarė išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones vieno asmens interesai būtų nepagrįstai ginami viešojo intereso sąskaita.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas P. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad būsimo galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar taps nebeįmanomu. Apelianto kartu su ieškiniu ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti dokumentai ir nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovas pradėjo vykdyti neteisėtą kreditorių komiteto nutarimą, todėl apelianto turtinėms teisėms iškilo realus pavojus, o jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net tapti nebeįmanomu.

2. Atsakovo turtas iš varžytynių buvo parduotas už 5 Lt, nors jo reali kaina yra kitokia, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiamos apelianto turtinės teisės.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, proporcingumo principų bei atsakovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ne visam atsakovo turtui, o tik iš varžytynių parduotiems žemės sklypams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kaip ir kokiu būdu, taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų sustabdytos atsakovo turto pardavimo procedūros, kokiu būdu būtų pažeidžiamas viešasis interesas.

Atsakovas BUAB „BSI kompanija“ atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objeką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad apeliantas neįrodė grėsmės būsimo jam galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

Apeliantas pareikštu ieškiniu dėl atsakovo kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo neteisėtu ir turto pardavimo iš varžytynių akto išdavimo iš esmės siekia, kad atsakovui priklausantys žemės sklypai, kurie buvo pardavinėjami varžytynėse, kurių laimėtoju buvo pripažintas apeliantas, būtų jam perduoti. Apeliantui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, tokio teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas net ir tuo atveju, jeigu minėti žemės sklypai būtų neatlygintinai perduoti daugiabučių gyvenamųjų namų, pastatytų ant ginčo žemės sklypų, savininkams ar bendrijoms. Tokiu atveju galėtų būti taikyta restitucija, kurios taikymas nebūtų apsunkintas, nes žemės sklypai tretiesiems asmenims būtų perduoti neatlygintinai, arba apeliantas įgytų teisę į žemės sklypų vertę pinigais, nustatytą varžytynėse, kurių aktą apeliantas prašo jam išduoti (CK 6.145-6.153 str.). Kadangi varžytynėse žemės sklypai buvo parduoti už 5 Lt sumą, tokios mažos sumos atlyginimas apeliantui nebūtų apsunkintas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apelianto turtinės teisės pažeistos nebus.

Apeliantas nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei atskirajame skunde nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė esant grėsmei būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Kadangi objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė