Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1962 m. gruodžio 29 d., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, neteistas, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2017 m. gruodžio 24 d., apie 16.35 val., Laisvės g. ir Statybininkų g. sankryžoje, Skuodo m., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nesuvaldė bei nuvažiavo į pakelės griovį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. S., vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (A. S. jo kraujyje nustatyta mažiausia 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje sudėties požymius, todėl kvalifikuotina pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo A. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo šie byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai: 1) 2017 m. gruodžio 24 d. tyrėjo V. V. tarnybinis pranešimas, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės atitinka paties kaltinamojo A. S. nurodytas ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas įvykio faktines aplinkybes; 2) 2017 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta –, nusikalstamos veikos padarymo metas – tamsus paros metas; 3) įtariamojo apklausų protokolai, kuriuose A. S. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė įvykio aplinkybes, kurios atitinka kituose bylos rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes (b. l. 74-77, 83-85); 4) 2017 m. gruodžio 24 d. girtumo nustatymo dokumentų išrašų kopijos, kuriomis užfiksuota A. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija 2017 m. gruodžio 24 d., 16.47 val., buvo 1,60 promilės; 5) Specialisto išvada Nr. T-A 64/2018(01), kuria A. S. kraujyje nustatyta 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 41).

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia – A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad supranta, jog vairuoti transporto priemonę neblaiviam yra draudžiama, taigi kaltinamasis suprato daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, kadangi už LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui pateiktas kaltinamojo antros kartos pusbrolio S. Č. prašymas atleisti kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato LR BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį S. Č. atsakomybėn, nustatyti laidavimo terminą. Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu su pateiktu prašymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos sąlygos, prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jo pusbrolio S. Č. atsakomybėn. Prokuroras su pateiktu prašymu nesutiko, nurodė, kad nėra vienos iš būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi kaltinamasis laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų yra baustas administracine tvarka 4 kartus.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo A. S. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį, šis nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – nesunkiam tyčiniam nusikaltimui –, šioje baudžiamojoje byloje yra, dėl šios aplinkybės teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

Antroji LR BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. S. Č. pateikė teismui savo prašymą perduoti kaltinamąjį (antros kartos pusbrolį A. S.) jo atsakomybei pagal laidavimą, prašyme nurodė, kad mano, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, pasižada daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei siekti, kad kaltinamasis ateityje nedarytų įstatymo pažeidimų, žino, jog kaltinamasis labai gailisi dėl savo poelgio, išgyvena. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas S. Č. patvirtino, kad jo pusbrolis A. S. yra geras žmogus, jo santykiai su pusbroliu yra geri, jie nuolat bendrauja telefonu ir 1-3 kartus per savaitę susitinka, palaiko nuolatinį ryšį. Nurodė, kad pusbroliui galės daryti teigiamą įtaką – skatins pusbrolį laikytis įstatymų, nevartoti alkoholio. Prašyme pateiktame teismui ir teisiamojo posėdžio metu S. Č. išreiškė neigiamą vertinimą dėl pusbrolio A. S. padaryto poelgio. Tai leidžia daryti išvadą, kad S. Č. supranta kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tačiau teikia savo asmeninį užtikrinimą, kad pusbrolis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu S. Č. prašė perduoti pusbrolį A. S. jo atsakomybėn pagal laidavimą, mano, kad tinkamai vykdys laiduotojo funkcijas. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos (b. l. 121) matyti, kad S. Č. nuo 2007 m. balandžio 2 d. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, yra drausmingas, pareigingas darbuotojas, mandagus su klientais ir nekonfliktiškas. S. Č. yra neteistas (b. l. 124), nors baustas administracine tvarka, tačiau vieną kartą (b. l. 122), LR BK 40 straipsnio nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens. Kaip nurodė teisiamajame posėdyje S. Č. ir patvirtino pats kaltinamasis A. S., S. Č. yra kaltinamojo antros kartos pusbrolis, kaltinamąjį pažįsta nuo 5 metų, realiai bendrauja, teismas netikėti juo neturi pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus S. Č. charakterizuojančius duomenis, rašytiniame prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir teisiamojo posėdžio metu S. Č., kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, turi pagrindo manyti, kad S. Č. yra vertas teismo pasitikėjimo, kaip asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui, kad pastarasis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra. Su tuo sutiko ir prokuroras teisiamojo posėdžio metu.

Kitos būtinos sąlygos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. S.: 1) nėra praeityje teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų – vadinasi, asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b. l. 61); 2) visiškai pripažino savo kaltę, dėl savo nusikalstamo elgesio ir nuoširdžiai gailisi; 3) žala nusikalstama veika nebuvo padaryta.

Dėl ketvirtosios būtinos sąlygos, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teisiamojo posėdžio metu prieštaravo prokuroras, nurodė, kad asmuo nuo 2013 metų iki 2016 metu yra 4 kartus baustas administracine tvarka ir nors administracinės nuobaudos yra sumokėtos ir yra nebegaliojančios, tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Šios aplinkybės, prokuroro vertinimu, neleidžia daryti išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka iš viso yra keturis kartus – 2013 m. gruodžio 31 d. už girto pasirodymą viešoje vietoje, paskirta nuobauda įspėjimas, 2015 m. rugpjūčio 31 d. už vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, paskirta nuobauda 11 Eur, bauda sumokėta, 2016 m. spalio 18 d. už 22 km/h viršytą leistiną greitį, paskirta nuobauda 14 Eur, bauda sumokėta, 2016 m. gruodžio 19 d. už girto pasirodymą viešoje vietoje, paskirta nuobauda įspėjimas (b. l. 58-60). Kitų neigiamai kaltinamojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pagal į bylą pateiktą kaltinamojo darbdavio charakteristiką A. S. yra nepriekaištingas, draugiškas ir pareigingas darbuotojas (b. l. 123). Pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė visuomenei pavojingu būdu – vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ir eismo saugumui, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Asmuo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad padarė atitinkamas išvadas. Tai, kad kaltinamasis nuo 2013 metų yra baustas 4 kartus administracine tvarka, du kartus už administracinius pažeidimus, susijusius su girto pasirodymu viešoje vietoje, vieną kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir vieną kartą už vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų pažeidimą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad asmuo darys naujas nusikalstamas veikas ir nesilaikys įstatymų. Kaltinamojo kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija (1,64 promilės) neženkliai viršija 1,5 promilių ribą. Nuskalstamų veikų kaltinamasis anksčiau apskritai nėra padaręs, jo atžvilgiu nėra pradėtų ir (ar) nutrauktų ikiteisminių tyrimų, visas administracine tvarka paskirtas baudas kaltinamasis sumokėjo, byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kaltinamojo elgesį ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo pusbrolio S. Č. ir paties kaltinamojo pateiktus paaiškinimus, teismas vertina, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nedarys ir ateityje laikysis įstatymų.

Esant visiems įstatyme numatytiems privalomiems pagrindams, kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinas LR BK 40 straipsnis ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą be užstato, perduodant jį S. Č. atsakomybėn ir nustatant laidavimo terminą. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal LR BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir LR BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnio 1 dalis).

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę neblaivus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,64 promilės etilo alkoholio), taip sukeldamas akivaizdžią grėsmę eismo ir asmenų saugumui, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Teismas šiuo nuosprendžiu atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 straipsnis), taigi jis nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nėra skiriama bausmė ir jis neturės teistumo), kaltinamasis A. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, be to, nustatomas laidavimo terminas pagal LR BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus – vieneri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam, siekiant jo pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis – vieneri metai ir šeši mėnesiai. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių kaltininko kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam nustatytino specialiosios teisės atėmimo termino, siekiant užtikrinti tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimą, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 straipsnio 2 dalis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (1,64 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), padarinius (dėl nusikalstamos veikos reali žala nebuvo padaryta), motyvus ir tikslus, nustatytą vieną kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Svarbu tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis anksčiau būtų baustas už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą administracine tvarka baustas vienintelį kartą – 2016 m. spalio 18 d. baustas už tai, kad viršijo leistiną važiavimo greitį (b. l. 58-60), byloje nėra duomenų, kad asmuo piktnaudžiautų alkoholiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nustatytus bendruosius bausmės skyrimo kaltinamajam pagrindus, skaičiuojant nuo specialiosios teisės atėmimo termino vidurkio, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams.

Dėl turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskyrimo

Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal LR BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamosios poveikio priemonės, kurių paskyrimu, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiam to paties rezultato, kurio siekiama ir kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir pan. Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę (-es), kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Nusprendęs skirti kelias baudžiamojo poveikio priemones, teismas turi atsižvelgti į jų suderinamumą, proporcingumo principo užtikrinimą ir galimybes veikti nuteistąjį taisymo linkme (LR BK 67 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 nurodė, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai įvertinant paskirtų teisinių priemonių suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė konfiskuoti kaltinamajam A. S. priklausančio automobilio „Nissan Primera“ automobilio vertę (2204,57 Eur) atitinkančią pinigų sumą. Nurodė, kad minėto automobilio konfiskuoti nėra tikslinga, kadangi jis yra sudaužytas. Kaltinamojo gynėjas su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, kad pagal LR BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotas turi būti turtas, kuris yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, dėl to turi būti konfiskuotas automobilis, kuris yra kaip nusikalstamos veikos priemonė, o ne jo vertę atitinkanti pinigų suma. Kaltinamasis sutiko su transporto priemonės, o ne jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu.

LR BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant LR BK 287 straipsnio 7 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į minėtame straipsnyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos priemonės, statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Apie tai pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, kurioje nurodo, kad transporto priemonė yra veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, taigi, transporto priemonės panaudojimas kaip nusikaltimo padarymo priemonės yra būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti LR BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 nurodė, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pats kaltinamasis ir jo gynėjas šioje byloje sutiko su kaltinamojo turto – vairuoto automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės –, o ne jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktiką, šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo parodymus, jo asmenybę, kaltinamajam nustatytos etilo alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje (1,64 promilės), konstatuotina, kad kaltinamajam paskyrus dvi baudžiamojo poveikio priemones, specialiosios teisės atėmimą ir turto konfiskavimą bus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp tikslo pataisyti asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, ir tikslo apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jos nevaržys asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje yra susijusios ir suderinamos.

Prokuroras, vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 1 ir 5 dalimis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prašė konfiskuoti kaltinamajam A. S. priklausančio automobilio „Nissan Primera“ automobilio vertę (2204,57 Eur) atitinkančią pinigų sumą. Nurodė, kad minėto automobilio konfiskuoti nėra tikslinga, kadangi jis yra sudaužytas. Pažymėtina tai, jog, kaip nurodyta ankščiau, pagal LR BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas turi būti uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonė yra automobilis, dėl to ir konfiskuotas turi būti automobilis, o ne automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. S. yra susitaręs parduoti, pardavęs automobilį ar kitaip jį realizavęs, priešingai – teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis užtikrino, kad tokių aplinkybių nėra, nurodė, kad galėtų automobilį pateikti teismo nurodytiems asmenims, patvirtino, kad automobilio būklės po įvykio nei gerino, nei blogino. Be to, pažymėtina ir tai, kad konfiskuojant turtą nėra siekiama iš kaltinamojo gauti naudos valstybei, bet yra siekiama konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kad būtų užtikrinta teisės pažeidimų darymo prevencija.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau, išdėstytas aplinkybes, pripažįsta, kad darant nusikalstamą veiką, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, kaltinamasis A. S. panaudojo jam pačiam priklausančią transporto priemonę (automobilį). Atsižvelgiant į tai, konfiskuotinas kaltinamajam A. S. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 2204,57 eurų (b. l. 31, 44).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Tei­smas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. Č., gim. 1960 m., (duomenys neskelbtini), A. S. laiduotoju ir nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Paskirti, vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir LR BK 72 straipsnio 2 dalimi, A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti A. S. priklausantį 2204,57 eurų vertės automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti A. S.. Automobilį iki nuosprendžio įsiteisėjimo pavesti saugoti A. S..

Perduoti, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. 50522519, VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, LR BK 40 straipsnio 7 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.“ Taip pat išaiškinti LR BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatą, numatančią, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ bei LR BK 74 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal LR BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.“

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.