Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2015 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 57, vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 118 punktų reikalavimus, apvažiuodamas automobilių koloną, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę liniją, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadino. Taip V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kliudęs stovintį automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną važiavo Viršuliškių gatve nuo „Maximos“ link Laisvės prospekto, jam reikėjo sukti į kairę. Priekyje buvo gal dešimt automobilių, į kairę pusę sukti stovėjo tik dvi mašinos. Pažiūrėjo, kad tuščia, niekas neatvažiuoja, liko keliolika metrų, manė, jog pavažiuos į priekį, kad atsidurtų antroje eilėje. Tikrai nieko nepajuto, greitis buvo 5-7 km/h. Jis nutarė pavažiuoti ir nuvažiuoti į antrą eilę. Išvakarėse jam buvo tyrimai dėl visų ligų, buvo depresija, jis buvo pasimetęs, išsiblaškęs, nepajuto, kad galiniu dešiniuoju sparnu nubrėžė sparną, tikrai nepajuto. Apgadinimą pripažįsta, bet tikrai nepajuto, nepasišalino, buvo išsiblaškęs. Sustojęs pamatė, kad užkliudyta. Automobilį pastatė aikštelėje prie „Mados“ ir pamatė, kad nubraukta. Jaučiasi kaltas. Atsiprašė žmogaus ir dar kartą atsiprašo, tikrai nepajuto, nebūtų nuvažiavęs. Atrodo, kad pareigūnai jį surado po savaitės. Jam diagnozuota onkologinė liga, atlikta operacija.

Teismo posėdyje nukentėjusysis M. N. parodė, kad jis važiavo iš „Maximos“ link Laisvės prospekto, buvo daug automobilių, visa kolona. Pajuto smūgį, automobilis sujudėjo. Pažiūrėjęs į veidrodėlį nieko nematė, tik už didelio tarpo stovėjo liudytojo automobilis. Liudytojas išlipo ir sakė, jog viską matė, liepė užsirašyti numerį. Jis pats (M. N.) jį kliudžiusio vairuotojo nematė. Automobilis nestabtelėjo, atsidūrė antroje juostoje ir nusuko. Buvo ir garsas, kai plastmasės susilietė, automobilis sujudėjo. Stovėjo jis, už jo kaltininkas, o dar už jo liudytojas. Apgadino kairę galinę dalį. Tai buvo lapkričio pabaigoje. Išlipo iš automobilio, užsirašė liudytojo telefono numerį ir paskambino policijai. Su pareigūnais bendravo gal po valandos, net nepatraukė automobilio. Liudytojas nelaukė, išvažiavo, pasiėmė tik liudytojo duomenis. Mano, kad kaltininkas turėjo pajusti automobilių kontaktą. Jis kontaktą stipriai pajuto, gal važiuojančioje mašinoje kitaip. Jo automobilio visa galinė dalis sujudėjo. Draudimas paskaičiavo apie 230 Eur dydžio žalą, bet dar neišmokėjo. Kaltininkas jam skambino ir atsiprašė. Atleidžia dėl įvykio.

Teismo posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis viską matė, tai buvo gal prieš mėnesį, galėjo būti 2015 m. lapkričio 28 d. Važiavo iš Gariūnų turgaus į Viršuliškių gatvę, atsistojo už baltos spalvos „Audi“ ir „Audi“ pradėjo sukti kairėn į priešingą juostą, kliudė šonu priekinę mašiną, tiesiog per mažai pasuko vairą. Vairuotojo nematė, nežino, ar jį vairavo vyras, ar moteris. Stovintis automobilis sujudėjo, o kaltininko automobilis nuvažiavo toliau iki sankryžos link parduotuvės „Pasidaryk pats“. Nukentėjusysis iššoko iš mašinos, jis jam padiktavo nuvažiavusio automobilio numerius. Jis policijos laukė apie 30 min., bet ilgiau laukti nebegalėjo. Garsas buvo toks braukiantis. Jo automobilio langas buvo kažkiek atidarytas. Matė, kaip automobilis judėjo, mano, kad kaltininkas turėjo pajusti kontaktą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. L. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (B. L. 1). Apklausiamas teismo posėdžio metu V. L. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino ir paaiškino, jog protokole nurodytą dieną jis važiavo Viršuliškių gatve nuo „Maximos“ link Laisvės prospekto, jam reikėjo sukti į kairę. Priekyje buvo gal dešimt automobilių, į kairę pusę sukti stovėjo tik dvi mašinos. Pažiūrėjo, kad tuščia, niekas neatvažiuoja, liko keliolika metrų, manė, jog pavažiuos į priekį, kad atsidurtų antroje eilėje. Nepajuto, kad galiniu dešiniuoju sparnu nubrėžė sparną. Automobilį pastatė aikštelėje prie „Mados“ ir pamatė, kad nubraukta. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame paaiškinime V. L. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. R. (duomenys neskelbtini)), jis važiavo Viršuliškių gatve link Laisvės prospekto. Sustojo pirmoje eismo juostoje, po to persirikiavo į antrą eismo juostą. Atsimena, kad prieš jį stovėjo dar du automobiliai (toje eilėje, kur sukti į kairę). Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pasuko į kairę paskui važiuojančius automobilius. Jokių pašalinių garsų negirdėjo, kad būtų kliudęs kitą automobilį nepajuto (b. l. 14). Taigi iš esmės V. L. pripažįsta, jog nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir galėjo apgadinti kitą automobilį, kadangi vėliau ant savo paties automobilio pamatė apgadinimus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. patvirtino, jog matė, kaip kaltininko automobilis kliudė nukentėjusiojo automobilį ir nuvažiavo, jis nukentėjusiajam liepė užsirašyti minėto automobilio numerius. Be to, apklausiamas teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. N. taip pat patvirtino, jog apie kaltininko automobilį jam pranešė liudytojas, kuris jam liepė užsirašyti numerį. Be teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: policijos įvykio registro išrašas, iš kurio matyti, jog 2015 m. lapkričio 28 d. 12.19 val. buvo gautas pranešimas, kad gatvėje į pranešėjo M. N. automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė automobilis „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kuris pasišalino link „Mados“ (b. l. 6); M. N. 2015 m. lapkričio 28 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 28 d., apie 12.13 val., jis vairavo automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sidabrinės spalvos, priklausantį A. N. Važiavo Viršuliškių gatve link Laisvės prospekto (link prekybos centro „Mada“). Buvo giedra, asfaltas sausas. Gatvė buvo dviejų juostų. Degė trumpos šviesos. Juosta buvo ištisinė. Automobilis, kuris į jį atsitrenkė, stovėjo už jo, buvo spūstis. Tarpas buvo apie metrą. Tada už jo stovėjusio automobilio vairuotojas nutarė jį aplenkti ir lenkdamas kliudė jo automobilio kairės pusės galinę dalį (bamperį ir kėbulą). Automobilis, kuris atsitrenkė: „Audi A4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sidabrinės spalvos. Liudytojas V., tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9); policijos pareigūno V. Š. 2015 m. lapkričio 28 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 28 d., iš VPK OVS 12.19 val. gautas pranešimas, kad Viršuliškių g. 57 sugadintas „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kitas automobilis pasišalino. Atvykus rastas automobilis „Subaru“, kurio vairuotojas M. N. paaiškino, kad važiavo Viršuliškių g. link Laisvės pr., ties 57 namo įvažiavimu sustojo transporto grūstyje. Stovint pro jį važiavęs automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kairės pusės kliudė jo automobilį ir pasišalino. Žmonės nenukentėjo. Įvykio vietoje liudininkų nebuvo (b. l. 5); V. B. 2015 m. gruodžio 4 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad 2015 m. lapkričio 28 d., apie 12.00 val., šalia Viršuliškių g. 57 jis matė eismo įvykį. Stovėjo už kaltininko automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmoje juostoje, ir matė, kaip minėtas priekyje stovėjęs automobilis, bandydamas apvažiuoti nukentėjusiojo automobilį „Subaru“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, dešiniu šonu kliudė minėto automobilio „Subaru“ galinį kairės pusės sparną, subraižė jį ir truputį įlenkė. Susidūrę abu automobiliai stipriai sujudėjo. „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas iš karto išvažiavo iš įvykio vietos. Vairuotojo jis nematė, atpažinti negalėtų, bet vairuotojas turėjo pajusti smūgį (b. l. 12-13); eismo įvykio vietos schema (b. l. 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 8); transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, kuriame nurodoma, kad automobiliui „Subaru Legacy“ nubrozdintas galinis bamperis, galinis sparnas iš kairės pusės (0,40 – 0,65 cm), automobiliui „Audi A4 Avant“ nubrozdintos galinės durelės, apdaila ant galinių durelių (0,37 – 0,64 cm), nubrozdintas ir įlenktas galinis sparnas (0,45 – 0,63 cm), nubrozdintas galinis bamperis ir padažytas (0,45 – 0,63 cm) iš dešinės pusės. Apgadinimai ant automobilio „Subaru“ galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu „Audi A4 Avant“ (b. l. 15); foto lentelės su abiejų automobilių apgadinimais (b. l. 16-21). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina jog V. L., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kliudė stovintį automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir abu automobilius apgadino. Ši V. L. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kliudęs stovintį automobilį „Subaru Legacy“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir abu automobilius apgadinęs, pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos pasitraukė.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). V. L. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, tą dieną buvo labai susijaudinęs ir pasimetęs dėl jam diagnozuotos onkologinės ligos ir atliktų tyrimų, buvo išsiblaškęs, jį buvo apėmusi depresija, automobilio apgadinimus pamatė tik vėliau, jeigu būtų pajutęs kontaktą, tikrai nebūtų nuvažiavęs, nes automobilis draustas, techniškai tvarkingas, labai dėl to gailisi. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, taip pat pažymą iš Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, iš kurio matyti, jog V. L. buvo diagnozuotas prostatos vėžys, atlikta operacija, paskirtas spindulinis gydymas. Šie pateikti duomenys apie V. L. sveikatos būklę bei jo paties būsena teismo posėdžio metu patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie sunkią jo sveikatos būklę ir galimą išsiblaškymą įvykio metu, ir nors šios aplinkybės pačios savaime nepašalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog įvykio metu asmuo buvo išties sunerimęs dėl sveikatos būklės, išsiblaškęs, susijaudinęs, galimai depresinėje būsenoje, todėl, būdamas neadekvatus aplinkai, galėjo nepajusti automobilių kontakto ir dėl to pasitraukti iš įvykio vietos. Nors teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis M. N. parodė, jog jis pajuto smūgį, automobilio galinė dalis sujudėjo, tačiau pažymėtina, jog nukentėjusiojo automobilis stovėjo, o V. L. automobilis visą laiką judėjo nedideliu greičiu, todėl būdamas važiuojančiame automobilyje V. L. galėjo nepajusti automobilio kontakto, priešingai nei nukentėjusysis, būdamas stovinčiame automobilyje. Pažymėtina ir tai, jog V. L. yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų gimimo) žmogus, todėl jo aplinkos suvokimo bei jutiminės galimybės yra ženkliai menkesnės nei jaunesnio amžiaus asmenų. Nors teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad jis girdėjo automobilių kontakto sukeltą garsą, kuris buvo braukiamojo pobūdžio, tačiau pažymėtina, jog pats liudytojas nurodė, jog jo automobilio langas buvo pravertas. Vis tik teismas negali motyvuotai atmesti galimybės, kad V. L. dėl važiuojančio automobilio keliamo triukšmo bei, kaip jau buvo minėta, senyvo amžiaus iš tiesų galėjo negirdėti automobilių kontakto keliamo garso, juolab iš foto lentelėse užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, tik braukiamojo pobūdžio, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus. Be to, iš teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų kopijų matyti, jog V. L. automobilis eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, duomenų, kad jis galėjo būti neblaivus byloje nėra, todėl mažai tikėtina, jog asmuo, apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą. Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog V. L. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas V. L. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – senyvo amžiaus, pensininkas, gauna mažas pajamas, serga sunkia onkologine lyga, nuolat reikalingas sunkus gydymas, duomenų apie jo baustumą administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. V. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, pažeidimus padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. L. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

V. L. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 15053933147 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.