Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2009-06-03 · Civilinė byla Nr. 2A-309-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-03
Bylos Nr.
2A-309-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
Pareiškėjas
I. B., H. B.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Saulius Tamošaitis
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. KatauskasTeisėja E. Pauliukienė
Civilinė byla Nr. 2A-104-360/2009Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 128.2; 30.4.2;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. B. (I. B.) ir H. B. (H. B.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, pareiškėjų I. B. ir H. B. bei suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, pažymėtus plane indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusius adresu (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ), bei kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas. Nurodo, kad kitokia tvarka prašomų duomenų negali gauti. Šis juridinis faktas reikalingas kompensacijai už išlikusį nekilnojamąjį turtą gauti, nes Vokietija šio turto nenacionalizavo, todėl neatlygina. Vokietija kompensavo visus nuostolius, susijusius su kilnojamaisiais daiktais.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-24 sprendimu pareiškimą tenkino iš dalies: nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. B. (J. L. B), gimęs (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini) , yra I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) , tėvas; kad pareiškėjų tėvas J. B. (J. L. B.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė pastatus, pažymėtus plane indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusius adresu (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ). Nurodė, kad nuosavybės teisių restitucijos santykius reglamentuojantys teisės aktai nenustato specialių įrodinėjimo taisyklių teismo procese nagrinėjant ginčus, susijusius su nuosavybės teisės atkūrimu. Pareiškėjų pateiktieji įrodymai – iš atminties nubraižytos schemos apie jų tėvui nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą bei statinius ant jo, taip pat kiti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai, kurie iš esmės atitinka VĮ Registrų centro pateiktą planinę medžiagą, labiau leidžia manyti buvus tokį faktą, negu jo nebuvus. Teismo nuomone, liko neįrodyta, jog pareiškėjų tėvas Jakob Behr nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Nurodo, kad pastatai, buvę (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ), plane pažymėti indeksais 1G1p, 2G1p, 3F1p, 4F1p, 5A1p, 1977 m. nugriauti. Pažymi, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė ginčo statinius. Paaiškina, kad pareiškėjų pateiktame prašyme atkurti nuosavybės teises buvo nurodytas pastatas, tačiau dabar nurodomi penki pastatai. Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuomone, liudytojų Z. T., C. M., F. E. parodymai negalėjo būti vertinami pagal LR CPK normas.

Pareiškėjai I. B. ir H. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškimo dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškimo dalį patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. B. ir H. B. tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ). Nurodo, kad tuo metu, kai buvo įkurta pareiškėjų tėvo firma „Schwarz & Co“, galiojo 1896 m. Vokietijos civilinis kodeksas, pagal kurio nuostatas, jeigu žemė nebūtų buvusi privati, nebūtų buvę galima statyti pastatų ir įkurti firmos. Pažymi, kad nuosavybės teisė į pastatais užstatytą žemę atkuriama net nesant atskiro prašymo, jei pastatas grąžinamas natūra. Priduria, kad, pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-08-05 pažymą apie nekilnojamąjį turtą, pareiškėjų tėvas buvo firmos „Schwartz ir Co“ savininkas, t. y. jis buvo visos firmos turto savininkas.

Atsiliepimas

Pareiškėjai I. B. ir H. B. atsiliepimu į suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesant duomenų apie statinių pamatų demontavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymi, kad jie kreipėsi į teismą todėl, kad neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, todėl suinteresuotas asmuo be pagrindo reikalauja, kad butų pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai. Liudytojų Z. T., C. M., F. E. parodymai atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, tuo pažeisdami LR CPK 306 str. 2 d. reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu. Nurodo, kad pateiktuose dokumentuose niekur nėra kalbama, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė ginčo statinius ir žemę.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu dėl suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo pagrįstumo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų I. B. ir H. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai 1991 m. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. 2006-05-30 teismas nutartimi atnaujino pareiškėjams praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kompetentingos institucijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodė, kad turimų duomenų nepakanka siekiant atkurti nuosavybės teises, todėl pareiškėjai kreipiasi dėl šių faktų nustatymo į teismą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Juridiniai faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal LR CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Šioje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, buvusius (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ). Išaiškintina, kad pastato bei žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.) yra būtinos šios sąlygos: asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir žemės sklypą ir turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi nurodyti konkretų teisės įgijimo pagrindą ir tą pagrindą patvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje byloje pareiškėjai nenurodė jokio galimo nuosavybės teisės įsigijimo būdo, t. y. kokiu būdu pareiškėjų tėvas turėjo nuosavybės teisę į nurodytus nekilnojamuosius daiktus, tiek pastatus, tiek ir žemės sklypą.

Pareiškėjų nuomone, nuosavybės teisę pagrindžia Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-08-05 pažyma Nr. R4-3088, kad mokesčių mokėtojų 1939-04-28 sąraše įrašytas firmos „Schwarz & Co“ savininkas B. J., 1939 m. Klaipėdos miesto telefonų knygoje nurodytas šios firmos adresas – (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ). Z. T., C. M., F. E. patvirtina, kad pareiškėjų tėvas ir jie gyveno Klaipėdoje, turėjo nekilnojamojo turto. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie asmenys nelaikytini liudytojais LR CPK prasme. Išaiškintina, kad liudytojais LR CPK 189-196 str. prasme laikytini tik teismo apklausti asmenys. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šie asmenys nebuvo apklausti teismo, nebuvo ir teismo pavedimo apklausti šiuos asmenis, todėl Z. T., C. M., F. E. nurodytos aplinkybės vertintinos visų pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija rašytinius duomenis vertina kritiškai, t. y. šių asmenų nurodytos aplinkybes nekonkrečios, lakoniškos, apsiribojama tik fakto konstatavimu, kad pareiškėjų tėvas buvo labai turtingas. Be to, F. E. nurodė, kad B. šeima gyveno (duomenys neskelbtini) , tačiau duomenų apie pastatą, esantį šiuo adresu, pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo raštą, nėra. Sprendžiant dėl konkrečių pastatų, plane pažymėtų indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusių (duomenys neskelbtini) , atsižvelgtina, kad šie pastatai buvo statomi skirtingu laiku, tačiau nėra nurodoma nė vieno pastato įsigijimo pagrindas ar aplinkybės. Nėra pateikta jokių duomenų ir apie žemės sklypo įsigijimo aplinkybes.

Nors pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu, tačiau bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiais įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta naudojantis netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, t. y. tam tikrų prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau yra labai svarbu, jog kiekviena prielaida būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 str. 1 d., taip pat LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 p. nurodytus dokumentus, bet ir kitus faktinius duomenis, kurie pagal LR CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus. Tačiau prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įrodinėjamas tik pateikiant teisės aktuose išvardytus dokumentus bei įvertinat šių įrodymų visetą. Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo svarstyti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų dėl 1896 m. Vokietijos imperijos Civilinio kodekso normų taikymo.

Nors teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.), tačiau ši teismo buvimo aktyviu tokios kategorijos bylose pareiga anaiptol nereiškia, kad pats teismas privalo nustatyti ir tinkamai įvardyti turto, dėl kurio inicijuojama byla, įgijimo nuosavybėn pagrindą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tas faktas, kad pareiškėjų nurodytoje vietoje buvo nusavintas nekilnojamasis turtas, nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nustatyti pareiškėjų prašyme nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįsti suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentai, kad pateikti duomenys neįrodo, kad pareiškėjų tėvas nuosavybės teise valdė ginčo statinius bei žemę.

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas. Teisėjų kolegijos nuomone, šis prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neatitinka LR CPK 444 str. ir 445 str. nustatytų reikalavimų. Byloje esantys duomenys, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma (b. l. 102), LR vidaus reikalų ministerijos pažymėjimas apie tremtį (b. l. 103), Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma apie faktus patvirtinančius duomenis (b. l. 104), yra pakankami ir patvirtina, kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas. Kadangi iš paduoto pareiškimo matyti, kad prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis buvo priimtas, – bylą nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas, nutrauktina.

Bylinėjimosi išlaidos šalims pagal LR 443 str. 6 p. neatlygintinos.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuoti proceso ir materialinės teisės normų pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų byla nebuvo tinkamai išnagrinėta (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.), dėl to Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. B. nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, pažymėtus plane indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusius (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ), atmestinas; civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. B. yra H. ir I. B. tėvas, nustatymo nutrauktina.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., 326–331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-24 sprendimą.

Priimti naują sprendimą – pareiškėjų I. B. ir H. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. B. nuosavybės teise valdė 1766 kv. m ploto žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus, pažymėtus plane indeksais: 1G1p – 92,56 kv. m ploto; 2G1p – 44,13 kv. m; 3F1p – 43,29 kv. m, 4F1p – 86 kv. m; 5A1p – 173 kv. m; 1A1p – 132,91 kv. m; 2I1m – 13,50 kv. m; 1a1p – 102,67 kv. m ir 2I1m – 11,30 kv. m, buvusius (duomenys neskelbtini) (vėlesni adresai: (duomenys neskelbtini) ), atmesti.

Civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Jakob Behr yra Harrio ir Israelio Behrų tėvas, nustatymo nutraukti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Eugenija MorkūnienėBronius Valius