Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui Vidmantui Daunoravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą dėl 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK arba ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį administracine nuobauda – 434 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. (duomenys neskelbtini), būdama AB (duomenys neskelbtini) apskaitininke, kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, kuri įmonėje yra atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorius krovinius į UAB „Transkomas“ (juridinio asmens kodas 141011791, buveinės adresas – Klaipėda, Liepų g. 51-2) priklausantį automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KAESSBOHRER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant teisės aktų reikalavimų (pažeisti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinti „Didžiausių leidžiamų naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ IV skyriaus 19.2 punkto reikalavimai), nes 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.27 val. kelyje A1, 302,5 kilometre, sveriant transporto priemonių junginį automobilių svarstyklėmis nustatyta, kad transporto priemonių junginys yra sunkiasvoris. Įvertinus Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad yra viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 1,28 t (leistina ašių apkrova – 21 t, faktinė apkrova pasvėrus – 22,88 t, svėrimo paklaida – 0,6 t, (t. y. po 0,2 t vienai ašiai); svėrimo aktas 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nr. K-027999, svėrimo kvitas Nr. 75776), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Nutarime pareigūnė nurodė, kad šiais veiksmais A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punktą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5, 7 ir 8 punktus. Nutarime taip pat nurodyta, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. atstovas advokatas Laimonas Judickas teismo posėdžio metu prašė tenkinti A. R. skundą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, kadangi jos veiksmuose nėra teisės pažeidimo, už kurį buvo nubausta, sudėties. Jis nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, - Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos – atstovas Vidmantas Daunoravičius teismo posėdžio metu prašė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą atmesti, kadangi ji nubausta pagrįstai, administracinė nuobauda jai parinkta tinkamai. Patvirtino tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į skundą. Pabrėžė, kad A. R. yra nubausta už tai, kad ji pateikė ir leido pakrauti sunkiasvorį krovinį – dolomitinę skaldą neįsitikinusi, kad yra išduotas leidimas vežti krovinį sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu, nes nors bendra krovinio masė neviršijo leistinos didžiausios masės, tačiau viršijo leidžiamą puspriekabės ašių apkrovą 1,8 tonos.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba AB (duomenys neskelbtini) krautuvo mašinistu nuo 1997 m. Dirba su frontaliniais krautuvais. Pats pakrovimas vyksta taip: kauše yra svarstyklės, kiekvieną kaušą pasėmus, svarstyklės automatiškai rodo paimto krovinio svorį. Jis mato kiekvieno kaušo svorį ir bendrą svorį, kiek pakrauna. Pakrauna skaldos tiek, kiek nurodyta transporto priemonės vairuotojo pateiktame talonėlyje. Krovinį krauna paskirstydamas ant visų ašių tolygiai, nes mato svorį, yra galimybė išlyginti krovinio svorį. Šio konkretaus atvejo neprisimena. Krovinį paskirsto tolygiai. Krovinys – dolomitinė skalda 8-11 mm frakcijos yra birus krovinys. Važiuojant automobiliu šis birus krovinys gali slankioti, judėti. Apie tai, kokią įtaką transporto priemonės deformacijos ar padangų slėgis turi krovinio pakrovimui, atsakyti negali.

Liudytojas R. R. parodė, kad dirba vairuotoju UAB (duomenys neskelbtini). Nuo pakrovimo iki tos vietos, kur nustatyta viršyta leistina puspriekabės ašių apkrovos masė, buvo pravažiuotas 201 km atstumas. Kelių kokybė nekokia, blogas atstumas nuo Šiaulių, t.y. nuo Bubių iki Kelmės. Reikėjo pervažiuoti žiedines sankryžas, pervažas. Priekaboje nėra pertvaros. Krovinys - 8-11 mm frakcijos skalda – birus krovinys. Klaipėdoje sveriant krovinį buvo matuotas atstumas tarp ašių, tiksliai atsakyti, kaip matavo, negali. Jis buvo nubaustas už šį pažeidimą. Jam reikėjo nukasti, t.y. perkasti, krovinį ir svorį išdalinti tarp ašių ir važiuoti persverti krovinį. Nutarimo neskundė. Birus krovinys važiuojant gali slankioti, ypač, kai blogas kelias. Nuo Kelmės išvažiavus į autostradą,- kelias geras. AB (duomenys neskelbtini) turi frontaliniuose krautuvuose svarstykles ir pakraudami pasveria tiksliai, išlygina svorį. Išvažiavo kaip priklauso, krovinys buvo paskirstytas tolygiai, pretenzijų neturėjo, bendras svoris neviršijo. Paklaida buvo 0,5 tonos ant galinės ašies, Klaipėdoje krovinys buvo pasislinkęs ant galinės ašies, dėl to ir reikėjo perkasti. Transporto priemonė jokios sistemos, kuri leistų matyti svorį, neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. R. skundžiamu nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalį už tai, kad ji, būdama AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė - kaip krovinį vežti pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovė, atsakinga už krovinių pakrovimą ir pateikimą vežėjams, 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. (duomenys neskelbtini), pateikė ir leido pakrauti vežti krovinį – 8-11 mm frakcijos dolomitinę skaldą, viršijantį leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, neįsitikinusi, kad yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį sunkiasvoriu transporto priemonių junginiu, nes tą pačią dieną 15.27 val. pasvėrus transporto priemonės junginį nustatyta, kad yra viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 1,28 t, o vairuotojas neturėjo specialaus leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK), pakeitęs iki tol galiojusį administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotas senaties terminų ir teisenos taikymas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nenurodytais atvejais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksą. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 146 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 8 dalį nėra teisinio pagrindo (ANK numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus), skundas nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintą reglamentavimą.

Lietuvos Respublikos ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo bei krovinio pakrovimo reikalavimai, kuriuos skundžiamu nutarimu konstatuota, kad A. R. pažeidė, yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o būtent: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkte numatyta, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (tokia transporto priemone, kuri viršija didžiausius leidžiamus naudotis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus) neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“ 5 ir 7 punktuose įtvirtinta, jog krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina. Tų pačių taisyklių 8 punkte numatyta, kad krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.

Ginčo dėl tinkamo atsakomybės subjekto pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį nėra, t.y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. neginčija, kad ji buvo 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. buvo AB (duomenys neskelbtini) atsakinga už krovinio (skaldos) pakrovimą į UAB „Transkomas“ priklausantį automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KAESSBOHRER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam vėliau buvo nustatyta didesnė nei leistina puspriekabės ašių grupės apkrova. Bylos duomenys taip pat liudija, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 15.27 val. kelyje A1, 302,5 kilometre, pasvėrus UAB „Transkomas“ priklausantį automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KAESSBOHRER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį AB (duomenys neskelbtini) buvo pakrauta dolomitinė skalda, už kurios pakrovimą buvo atsakinga A. R., viršyta leistina puspriekabės ašių grupės apkrova 1,28 t, o šį transporto priemonės junginį vairavęs vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, už ką, beje, vairuotojas R. R. buvo nubaustas administracine tvarka. Teismas iš esmės dėl šių faktinių aplinkybių ir neturi pagrindo abejoti. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo iš esmės dėl to, kad A. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, sudėties (t. y. būtinojo požymio – jos kaltės), - ji nesutinka, kad dėl jos veiksmų (neveikimo) susidarė ši puspriekabės ašių grupės perkrova, nes ji galėjo atsirasti ir dėl kitų, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių, kurios nurodytos skunde.

Iš AB (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė A. R. išrašė krovinio važtaraštį, kuriuo patvirtino, jog vežėjui UAB „Transkomas“ į transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. buvo pakrautas krovinys - 8-11 mm frakcijos dolomitinė skalda, kurios kiekis (neto) – 25,70 t, bendras svoris (bruto) – 40,60 t, kurio gavėjas – UAB „Žemkasa“. Transporto priemonių junginio vairuotojas R. R. pasirašytinai patvirtino, kad krovinys pakrautas laikantis teisės aktų reikalavimų ir pretenzijų krovinio pateikėjui neturi, krovinį priėmė (5, 82 b. l.).

Iš krovos talono matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė A. R. išdavė krovos taloną Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta kraunamo krovinio frakcija DS0811, max. kraunamas kiekis – 25,10 (76 b. l.).

Iš svėrimo akto ir kvito matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. 15.29 val., kelio A1, 302,5 km, stacionariame transporto priemonių kontrolės poste pasvėrus vežėjo UAB „Transkomas“ transporto priemonės VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) junginį, nustatyta 1,88 t perkrova (4, 47 b. l.).

Iš priedo Nr. 1 prie 2016 m. kovo 1 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. 051/2016/KD-DL matyti, kad klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB (duomenys neskelbtini) apie: automobilio / vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį (74-75 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 9 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 15/03-02 matyti, kad AB (duomenys neskelbtini) frontaliniuose krautuvuose VOLVO 180 E (2 vnt.), VOLVO 180 F1 (1 vnt.) yra įmontuotos mobiliosios svarstyklės (11-12, 77-80 b. l.).

Iš AB (duomenys neskelbtini) rašto su nuotraukomis matyti, kad šiame rašte nurodyta šios įmonės produkcijos pakrovimo darbų eiga, svėrimo sistemos, sumontuotos frontaliniuose krautuvuose, veikimo bei krovos darbų principai. Iš svėrimo sistemos, įmontuotos frontaliniuose krautuvuose, techninių duomenų (aprašymo) matyti, kad šios svarstyklės atlieka įvairias funkcijas, tame tarpe dinamiškai sveria, automatiškai skaičiuoja krovinius (skaičių ir masę), tiesiogiai rodo svorį, įspėja apie perkrovimą ir pan., o nuotraukose matyti transporto priemonės, vežusios krovinį, kelio atkarpos, jų specifika bei sankryžos (147-159 b. l.).

Iš AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės pareiginių nuostatų matyti, kad pagal šių nuostatų 7.1, 7.2, 7.3, 7.4 punktus ir kokybės vadybos sistemos procedūros PR-PD-10 „Marketingas, pardavimas ir ryšiai su vartotojais“ 6.2.4.5 punktą, už krovinių pakrovimą ir pateikimo vežėjams vežti yra atsakinga apskaitininkė (16-17, 52-56 b. l.).

Aukščiau paminėti byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad AB (duomenys neskelbtini) yra nustatyta tvarka ir suteikiamos priemonės užtikrina, kad būtų perduodami vežti tik tinkamai pakrauti kroviniai. Prieš sudarant paslaugų teikimo sutartis bendrovės klientai arba pervežimo paslaugų teikėjai informuoja AB (duomenys neskelbtini) apie automobilio/vilkiko tipą, markę ir valstybinį numerį, automobilių junginius, puspriekabės tipą, markę ir valstybinį numerį, priekabos tipą, ašių skaičių ir valstybinį numerį. Tokią pareigą numato tarp AB (duomenys neskelbtini) ir kliento sudarytos skaldos pirkimo – pardavimo sutarties 18 ir 19 punktai. Ši kliento/vežėjo pateikta informacija yra įvedama į bendrovės apskaitoje naudojamą LABBIS sistemą, kuria vadovaujantis pildoma pakrauto transporto bendro svorio atitikimo reikalavimo kontrolė, kurioje nustatomas transporto priemonės kodas, leistina maksimali krova, automobilio ir ašies tipas. Tokiu būdu AB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai turi galimybę užtikrinti, kad į atvykusią transporto priemonę nebūtų pakrautas didesnis, nei leidžiamas produkcijos kiekis. Kiekvieną kartą, prieš pradedant krovimo darbus, yra pasveriama tuščia transporto priemonė ir jos vairuotojui įteikiamas užpildytas krovos talonas pagal LABBIS sistemoje esančią suvestą transporto priemonės informaciją bei vairuotojo suteiktą informaciją. Vairuotojas šį krovos taloną perduoda AB (duomenys neskelbtini) pakrovėjui, kuris krauna tokį kiekį, koks nurodytas talone; bendrovės frontaliniuose krautuvuose yra įmontuota speciali elektroninė svėrimo sistema, kuri neleidžia nukrypti nuo krovos talone nustatyto kraunamo krovinio kiekio; pakrovėjas išlygina krovinį taip, kad krovinys būtų tolygiai paskirstytas ir transporto priemonės ašys nebūtų perkrautos; krovinio krovimo procesą stebi tiek atsakinga apskaitininkė, tiek ir transporto priemonės vairuotojas. Transporto priemonės, į kurią yra pakrautas krovinys, vairuotojui, yra sudaroma galimybė pačiam išlyginti pakrauto krovinio paskirstymą (tolygumą); pakrauta transporto priemonė grįžta pas atsakingą apskaitininkę, kuri dar kartą pasveria transporto priemonę su kroviniu, apžiūri krovinio pasiskirstymą transporto priemonėje. Įsitikinusi, kad krovinys pakrautas tinkamai ir atitinka maksimalius leistinus krovinio kiekius, apskaitininkė išduoda krovinio važtaraštį; transporto priemonės, į kurią pakrautas krovinys, vairuotojas, pasirašo išduotą važtaraštį ir patvirtina, kad krovinys yra pakrautas tinkamai, ir vežėjas yra toliau atsakingas už šio krovinio tinkamą transportavimą laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų; jeigu krovinys pakrautas netinkamai, viršijant maksimalų leistiną kiekį ar jį netolygiai paskirsčius, iš bendrovės aikštelės jis neišleidžiamas, o transporto priemonė siunčiama išsikrauti krovinio perteklių.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio išplaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kartu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo administracinėse bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-1321/2012, 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010 ir kt.).

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad transporto priemonių junginio, t. y. puspriekabės, kurį 2016 m. rugpjūčio 29 d. 11.51 val. Pakruojo rajone, pateikė ir leido pakrauti AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė A. R., viršyta leistina ašių grupės apkrova 1,28 t, dėl ko jam buvo reikalingas leidimas, nustatyta 2017 m. rugpjūčio 29 d. 15.27 val., kai transporto priemonių junginys jau buvo nuvažiavęs apie 200 kilometrų. Būtent pastaroji ir kitos objektyvios, nuo A. R. nepriklausančios objektyvios aplinkybės: buvo vežamas birus krovinys, važiuotas didelis atstumas, įveikiant kelio nelygumus, specifines sankryžas ir pan., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. ir jos atstovo nuomone, ir galėjo turėti įtakos puspriekabės ašių grupės apkrovos viršijimą.

Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, jog Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, todėl darytina išvada, kad vairuotojas reguliariai netikrino krovinio kelionės metu dėl ko padarė pažeidimą už ką jis yra nubaustas. Šiuo atveju vairuotojas jokių pretenzijų dėl krovinio išdėstymo ir svorio neturėjo ir pasirašydamas krovinio važtaraštį tai patvirtino. AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkės kaltės dėl netinkamo krovinio pakrovimo, teismo vertinimu, nenustatyta, nes administracinis teisės pažeidimo protokolas jai surašytas ne už tai, kad krovinys viršijo svorį ar kad jis buvo pakrautas į netinkamą transporto priemonę, bet už tai, kad krovinys buvo netinkamai pakrautas ant transporto priemonės ir dėl to buvo viršytos leidžiamos ašių apkrovos. Tai nėra susiję su paties krovinio svoriu, nes byloje nustatyta, kad bendras svoris atitiko teisės aktų reikalavimus ir jam leidimas kaip sunkiasvorei nebuvo reikalingas. Pagal krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 10.1 punktą, vairuotojas privalo reguliariai tikrinti krovinio tvirtinimą kelionės metu, papildomai tvirtinimas turi būti tikrinamas po krovinio dalies iškrovimo, staigaus stabdymo ar kitos ekstremalios situacijos važiavimo metu. Nagrinėjamu atveju buvo vežamas birus krovinys, kuris, pasak liudytojo R. R. bei A. R. atstovo, vežimo metu galėjo pasislinkti priklausomai nuo pakankamai didelio pervežimo atstumo, įveikto kelio specifikos, vairuotojo vairavimo stiliaus, asmeninės patirties ir stabdymo įgūdžių. Teismas neturi pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad AB (duomenys neskelbtini) apskaitininkė A. R. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje pateikė ir leido pakrauti vežti sunkiasvorį krovinį, kuris viršijo puspriekabės ašių grupės apkrovą, dėl ko ji privalėjo įsitikinti, kad tokiam kroviniui vežti yra gautas leidimas. Byloje aplinkybės apie objektyvias aukščiau nurodytas aplinkybes dėl krovinio, kelio ir pan. specifikos, vairuotojo įgūdžių ir t.t., nepaneigtos. Dar daugiau,- aplinkybę, jog vežamas birus krovinys (skalda) vežimo metu gali judėti ir pasislinkti dėl aukščiau minėtų priežasčių, įvertino ir pripažino atsakomybę už pažeidimą, numatytą ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, šalinančia aplinkybe ir pati nutarimą priėmusi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausioji specialistė Oksana Cukanova, kuri, esant analogiškoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, 2015 m. liepos 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus A. B. atžvilgiu (84-86 b. l.).

Tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje yra akcentuota, jog administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinis teisės pažeidimą, visuma. Taigi taikant administracinę atsakomybę būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Formalios sudėties administracinių teisės pažeidimų sudėčiai būdingi požymiai yra priešingos teisei veikos pobūdžio suvokimas ir norėjimas taip veikti – sąmoningai nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo priešingumą teisei lemia veikimas. Kaltė yra administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis ir situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami kaltinamojo asmens naudai. Taigi, administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, o nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Byloje, teismo vertinimu, A. R. ir jos atstovo argumentai, kuriais buvo ginčijamas jos kaltės klausimas, institucijos nėra argumentuotai paneigti. O kadangi, kaip minėta, asmens kaltė negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, todėl teismas sprendžia, jog nenustatyta A. R. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, už kurį ji buvo nubausta skundžiamu 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu.

Kadangi A. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, požymių (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jos skundas tenkintinas, 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimas panaikintinas ir byla A. R. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundą tenkinti.

Panaikinti 2016 m. lapkričio 7 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos vyriausiosios specialistės Oksanos Cukanovos nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 145 straipsnio 6 dalį A. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Pakruojo rajono apylinkės teismui.