- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1-133-898/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47395-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- F. M.
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Advokatai
- Žilvinas Kazlauskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant prokurorėms Jolantai Steponavičiūtei, Aldonai Jaugelienei
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje F. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) įmonėje vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. M., būtent: 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sudavė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į kairę ranką, vieną kartą – į dešinę ranką, spyrė į sėdmenis, tuo nukentėjusiajai J. M. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvas abiejuose žastuose.
Kaltinamasis F. M. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. nuo ryto pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), vežė grūdus. J. M. buvo pas savo tėvus. Vežti grūdus jiems padėjo tolimas kaimynas L. U.. Jis po 11.00 val. paskambino J. M. ir pasakė „tu šiandien negerk, nes turi vairuoti mašiną“. Taip pasakė, nes žinojo, kad J. visą laiką išgeria ir jis visada turėdavo parvairuoti jų mašiną iš jų kaimo. J. M. jam pradėjo sakyti „tu man neaiškink ir nenurodinėk ką man daryti“. Jų pokalbis baigėsi. Apie 16.00 val. jis J. M. tėvams nuvežė priekabą, kurią buvo iš šių pasiskolinęs. J. M. tėvų kieme nerado jų mašinos, namo durų niekas neatidarė. Grįžęs paskambino J. M. ir paklausė, kur ši yra. Jam atsakė, kad yra prie upės. Jis J. pasakė 18.00 val. atvažiuoti pas jo tėvus, ir jie važiuos į Šiaulius, nes kitą dieną jam reikėjo anksti ryte važiuoti į Ventspilį. Prieš 18.00 val. jai paskambino J. M. ir pasakė, kad vėluos. J. M. pas jo tėvus atvažiavo 18.15 val. J. jam anksčiau priekaištaudavo, jei jis atvažiuodavo pavėlavęs, todėl paklausė, kodėl J. atvažiavo ne 18.00 val. o 18.15 val. J. M. jam pasakė, kad nereikia prisiminti to, kas buvo ankščiau. Nuo to brendo konfliktas. Būnant kaime jis su J. apsižodžiavo. Jie visi sėdėjo lauke, J. norėjo važiuoti namo, o jis norėjo pabūti pas tėvus, nes jo mama mažai mačiusi jų vaiką, buvo vasara, lauke šilta. Jis išėjo pažaisti su vaiku. Kai grįžo, J. M. vėl ragino važiuoti namo. Jis pasakė, kad dar pabus ir spės grįžti. Apie 20.00 val. J. M. pasakė, kad ilgiau nebebus, pasiėmė vaiką ir išvažiavo į Šiaulius. Kai tik J. išvažiavo, jis paskambino ir paklausė, kodėl jį paliko, liepė grįžti ir tada jis būtų kartu važiavęs, bet ji jam atsakė, kad atgal nebegrįš. Dar kartą paskambino po pusvalandžio, t. y. dar prieš 21.00 val., liepė grįžti, nes manė, kad J. buvo išvažiavusi pas savo tėvus. J. pasakė, kad yra netoli Šiaulių. Į Šiaulius jį parvežė jo brolis ir tėvas, kurie jį paleido netoli namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis parėjo į butą, atsirakino duris ir įėjo į vidų. Jam tik įėjus, J. M. puolė sakyti, kad jų mašina yra palikta prie stadiono, o draugo daiktai mašinoje. Taip pasakiusi nuėjo į savo kambarį, kur miegojo vaikas ir buvo paliktas J. telefonas. Jis šios neatsiklausęs paėmė jos telefoną, nes jo abu telefonai buvo išsikrovę, norėjo paskambinti. J. M. pamatė, kad jis ima jos telefoną ir puolė jį, griebė jam už rankos, liepė padėti jos telefoną, pradėjo šaukti, kodėl jis skambinėja, ir trenkė jam per veidą. J. M. kibo ir neleido jam kalbėti telefonu. Telefoną nukentėjusiajai jis atidavę tą pačią akimirką, kai paskambino – padavė jai telefoną ir pasakė, kad daugiau nebekonfliktuos ir namuose nemiegos. Ankščiau nėra buvę, kad būtų paėmęs nukentėjusiosios telefoną. J. M. jam pasakė „tu atsiimti, aš tau atkeršysiu“. Tai būdavo dažnai, jis ne pirmą kartą išvažiuodavo iš namų, nelikdavo nakvoti. Kitą dieną, kai jis parėjo namo, parnešė telefono kroviklį, o J. M. pradėjo jį gąsdinti, liepė dingti iš namų, sakė, kad iškvies policiją. Jau metai laiko, kaip jam taip grasindavo. Jis jau ėjo pro duris iš buto į laiptinę, kai J. M. jam griebė už rankos ir suspaudė. Jis su petimi atstūmė duris. Gal ir galėjo tuo metu J. M. susižaloti. Bet netyčia, jis nenorėjo J.i sukelti jokio skausmo. Jis atidavė J. M. telefoną ir pats išėjo į lauką. J. M. jį sekė iš paskos, nenorėdama, kad jis išvažiuotų. Jis nuėjo prie jų mašinos, kurią J., grįžusi iš kaimo, palikusi iki pusės kilometro atstumu nuo garažo, nes jų kieme nebuvo vietos. J. M. taip pat atėjo prie mašinos ir pradėjo jį tempti už rankos, sakė: „ką tu čia dirbi, kodėl nepasilieki miegoti“. Jis atsakė, kad nebenori konfliktų. J. griebė jam už rankos, jis staigiai patraukė savo ranką ir uždarė automobilio duris. Gal būt dar ir su tomis durimis galėjo kliudyti nukentėjusiosios dešinę ranką, arba mašinoje, kai J. tempė jį už rankų. Bet jis visai to nenorėjo, smūgių jai nesudavė, ant dešinės rankos J. jokios mėlynės nepadarė. Tuo metu jo tėvas ir brolis dar nebuvo spėję atvažiuoti. Kol atvažiavo tėvas ir brolis, praėjo 10-15 minučių. Jis nuvarė mašiną pastatyti į garažą, kuris yra šalia namų, nes žinojo, kad namuose nebepasiliks. Jis atsisėdo į mašiną, J. jį tempė. Jis parvarė mašiną į garažą, o J. M. liko. Pasiėmė daiktus ir ėjo prie tėvo ir brolio mašinos, kurie jau buvo atvažiavę. Lauke J. jau nebuvo. Pats su savo mašina pas močiutę nevažiavo, kadangi jau žinojo, kad jį ten nuveš jo brolis. Jo darbas yra netoli močiutės namų. Be to, ten nėra vietos mašinai pastatyti. Mėlynę matė tik ant J. rankos. Jis pats savo akimis matė, kaip dieną prieš aptariamą įvykį, vaikas, sėdėdamas kėdutėje, darė automobilio dureles, o J. M. išsigandusi puolė prie vaiko ir su durų kraštu susižalojo. Pati jam pasakė, kad dabar atsiras mėlynė ir kaip eis į darbą. J. dažnai atsirasdavo mėlynės, nes toks pastarosios organizmas. Jis niekada nėra smurtavęs prieš J. M.. L. M. yra jo senelio sutuoktinė. J. M. su L. M. yra labai geros draugės. Jis su Larisa nebendrauja, nes nuo šios viskas ir prasidėjo. L. M. seniai pyksta ant jo, nes senelis jam yra užrašęs žemę. Visada, kai jie išvažiuodavo iš L. M. namų arba iš kaimo, pas juos visą laiką būdavo barniai. L. U. iš jo tėvų namų išėjo 11.00 val. ir grįžo vakare, būdamas labai girtas. Laurynas dar paprašė jo mamos įpilti alaus. L. U. gėrė alų su jo tėvu. Jis kartu su tuo liudytoju alaus negėrė. Tam liudytojui darė spaudimą nukentėjusiosios giminės. Jis pats prieš praeitą posėdį tai girdėjo, kaip liudytojui buvo aiškinama, ką šiam reikia sakyti per posėdį. Jis su tuo liudytoju visai nebendrauja, jie nėra draugai. Dažnai pykdavosi su nukentėjusiąją. Po akistatos jis padavė pareiškimą santuokos nutraukimui, nes atsibodo konfliktai. Dabar su nukentėjusiąja sutaria gražiai, jis atvažiuoja aplankyti vaiko.
Nukentėjusioji J. M. teisme parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. ji, jos sutuoktinis ir vaikas buvo pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). Uošviai ir jos tėvai gyvena tame pačiame kaime. Ruošėsi važiuoti į Šiaulius. F. M. pas savo tėvus vežė grūdus, jai paskambino ir pasakė, kad sutuoktiniui reikia greičiau grįžti į Šiaulius. Ji iš savo tėvų namų nuvažiavo su vaiku pas vyrą, kuris buvo pas savo tėvus. Kai atvažiavo pas uošvius, buvo apie 18.00 val., namo vyras nevažiavo, gėrė, nes jau buvo sunešęs grūdus. Iki kokios 21.00 val. ją koneveikė, kabinėjosi, todėl, kad buvo išgėręs. Ji neištvėrė ir su vaiku dviese išvažiavo namo į Šiaulius. Žinojo, kad jos vyro brolis ir tėvas važiuos į Šiaulius, todėl savo vyro nebelaukė, kadangi sutuoktinis su ja nevažiavo. Ji grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), paguldė vaiką, kuriam dabar yra 1 metai 8 mėnesiai. Apie 22.30 val. grįžo vyras. Ji turėjo parvežti į Šiaulius vyro draugo daiktus, bet tuos daiktus užmiršo perduoti. Kai vyras įėjo į kambarį, jai pradėjo aiškinti, kad dabar ji prisidirbo, kad jį paliko. Tuomet ji vyrui pasakė, kad paliko tuos daiktus, kuriuos turėjo perduoti draugui. Vyras neturėjo iš kur paskambinti, todėl ji davė savo telefoną, kad sutuoktinis galėtų paskambinti savo tėvui ir broliui, kad šie sugrįžtų. Brolis ir tėvas paliko jos vyrą prie namų, o patys nuvažiavo pas močiutę. Vyras paskambino tėvui ir broliui, kad tuos daiktus nuvežtų, nes pats buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti jų mašinos. Kai vyras paskambino, norėjo išeiti su jos telefonu, todėl ji paprašė atiduoti telefoną, tačiau vyras neatidavė ir įsidėjo į savo rankinę. Norėdama atimti telefoną pati prie vyro nekibo. Ji ėjo vyrui iš paskos, nes žinojo, kad atvažiuoja vyro tėvas su broliu. Išeidamas iš buto sutuoktinis jai sudavė kumščiais per abi rankas, kai šias stovėdama prieš vyrą laikė prieš save rodydama vyrui atiduoti telefoną. Iš pradžių sudavė per vieną, ranką, po to per kitą. Iš viso buvo kokie trys ar keturi smūgiai kumščiais. Be to, jai įspyrė pėda į sėdmenis. Nepamena, ar sutuoktinis spyrė ištiesta koja, ir ar ji tuo metu buvo pasisukusi. Po jos sumušimo vyras išėjo pro duris pasitikti brolio ir tėvo, o ji išėjo ir nusileido į apačią iš paskos taip pat pasitikti vyro tėvo ir brolio. Tada girtas vyras išėjo į lauką ir sėdęs už jų mašinos vairo nuvažiavo iki garažo. Po to ji vyro tėvui ir broliui sakė, kad vyras jai sudavė ir ją sužalojo, tačiau nepamena, ar šiems rodė sužalojimus. Sakė, kad ji bijo viena likti su vyru, prašė šių pasilikti. Minėti asmenys atėjo pas juos į kambarį. Taip pat paprašė jos vyrui pasakyti, kad grąžintų jai telefoną. Kai į kambarį atėjo jos vyras, vyro brolis ir tėvas jos vyrui sakė nusiraminti, liepė atiduoti jai telefoną, bandė su vyru kalbėtis. Jos vyras skeryčiojosi. Po to pastarieji visi išėjo, o ji liko namuose su vaiku. Į policiją kreipėsi ne iš karto po įvykio, o kitą dieną. Tą patį vakarą nesikreipė į policiją, nes neturėjo telefono, kadangi vyras jo neatidavė. Be to, buvo vėlus metas, vaikas miegojo, negalėjo palikti, o kreiptis pagalbos į kaimynus buvo gėda. Į policiją ji kreipėsi kitą dieną po įvykio apie 15.00 val., kadangi ji dirbo iš ryto. Kitą dieną po sužalojimų jai matėsi mėlynės išorinėse rankų dalyse. Kitą ar dar kitą dieną po kreipimosi į policiją ji kreipėsi į medicinos ekspertą. Ekspertui sakė, kad jai buvo suduota į rankas ir spirta į sėdmenis. Sužalojimus rado ant jos rankų. Kaltinamasis grįžo kitą dieną po darbo ir grąžino jos telefoną. Neprisimena, ar vyrui rodė padarytus sužalojimus. Su vyru šnekėjo apie tai, kas buvo vakare, tačiau vyras vis kalbėjo, kad „tu prisidirbai“, t. y. todėl, kad ji paliko sutuoktinį kaime. Su vyru kartu pragyveno 5 metus. Vyras smurtą prieš ją naudojo ne pirmą kartą. Be šio karto sutuoktinis prieš ją yra smurtavęs dar du kartus, tačiau anksčiau į policiją nesikreipė dėl gėdos jausmo ir baimės. 2015 m. rugpjūčio 23 d. ji vyrui per veidą delnu nesudavė. Taip pat nėra buvę, kad per Naujuosius Metus vyrui būtų sudavusi per veidą. Jos buvęs vyras, sužinojęs, kad parašė pareiškimą dėl smurto, padavė pareiškimą skyryboms. Šiuo metu jų santuoka nutraukta.
Liudytoja R. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs žentas, o nukentėjusioji J. M. yra jos dukra. Paties įvykio ji nematė. Buvo sekmadienis. Tą dieną ji dirbo parduotuvėje Saločiuose. Prašė, kad vaikai dar neišvažiuotų, pabūtų. Kai grįžo namo, namuose dukters nebebuvo. Jai pasakė, kad dukrai paskambino vyras ir dukra išvažiavo pas sutuoktinį. Pirmadienį jai paskambino dukra J. M., skambino ne iš savo telefono, ir pasakė, kad susipyko su vyru, kad viena su vaiku išvažiavo į Šiaulius. Vyrui parvažiavus į namus ir vėl kažkas atsitiko, dukra su vyru susipyko, vyras atėmė dukters telefoną, šie susistumdė ar susimušė. Dukra jai sakė, kad yra vyro sumušta. Kur sudavė ir kiek kartų, nesakė. Dukra sakė, kad atsiminė vieną L. M., t. y. jos buvusio žento senelio žmonos telefoną. Po savaitės laiko jai rodė mėlynes ant rankų. Dukra jai nesisakydavo kad vyras smurtaudavo, bet ji matė mėlynes ant dukters šlaunies, buvo pamušta akis. Kai ji paklausdavo, iš kur tie sužalojimai, jai nesakydavo. Dukra prašė L. M. telefono numerio, kadangi kitų giminaičių Šiauliuose nėra, o ji gyvena toli.
Liudytoja L. M. teisme parodė, kad kaltinamasis F. M. yra jos sutuoktinio anūkas. Apie įvykį ji sužinojo tik pirmadienį. Iš vakaro ji su savo vyru, apie 17.30 val., taip pat buvo trumpam nuvažiavę į kaimą pas F. M. tėvus, kur buvo ir F.. J. tuo metu ten nebuvo. Pirmadienį ryte jai paskambino J. M. mama R. B. ir pasakė, kad J. neturi telefono, negali paskambinti, paprašė nuvažiuoti pas J.. Tuo metu ji su vyru buvo poliklinikoje. Ji parėjo iš darbo ir nuvažiavo pas J. į namus apie 13.30 val. Iš pradžių iš jos telefono J. paskambino savo mamai, po to F. mamai. J. jai papasakojo, kad sekmadienį kvietė vyrą važiuoti namo, bet šis nevažiavo, todėl paliko vyrą kaime ir su vaiku grįžo namo į Šiaulius. Vėliau grįžo vyras, sukėlė triukšmą, pradėjo J. mušti. Jai sakė, kad vyras kumščiu sudavė smūgius į rankas, spyrė iš kojos, bet nepataikė. Ant J. vienos rankos matė mėlynes. Kai nuvyko pas J., ši jai sakė, kad policijai būtų skambinusi iš vakaro, bet buvo vėlu, telefono neturėjo, pas kaimynus eiti nedrįso. Ji pati su J. policijoje nebuvo, palaukė, kol J. parašė pareiškimą. J. yra ir ankščiau sakiusi, kad vyras mušdavo. J. jai sakė, kad buvo į Šiaulius atvažiavęs F. M. tėvas ir brolis. Po įvykio ji buvo susitikusi su F. M., bandė klausti, kas atsitiko. F. įrodinėjo, kad nieko nebuvo, nieko nedarė. Jie triukšmingai kalbėjosi.
Liudytojas L. U. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo kaimynai. 2015 m. rugpjūčio 23 d. jis kartu su F. M. suvežė ir sunešė grūdus. F. M. namuose (duomenys neskelbtini), jis, F. M. ir pastarojo tėvas E. M., apie 18.00 val. gėrė alkoholinius gėrimus, išgėrė dvi pakuotes alaus, t. y. 12 butelių po 1 litrą. Tą kiekį alaus išgėrė per kokias tris valandas. J. ten nebuvo visą vakarą, pastaroji tą vakarą negėrė, su vaiku atvažiavo vėliau. Po to F. susipyko su sutuoktine J., pradėjo plūstis. Nežino, kodėl F. pradėjo plūsti J. necenzūriniais žodžiais, keiksmažodžiais. Po to F. metė į J. batono riekutę. Pataikė į ranką. Po to J. su vaiku išvažiavo namo. F. iš pradžių bandė laikyti J., bet po to nebelaikė ir ši išvažiavo namo. Po išgertuvių jie viską sutvarkė, F. pastarojo brolis M. išvežė namo. Po to įvykio nei su F., nei su šio broliu nekalbėjo. Nežino, kad J. M. buvo sumušta. Nieko negirdėjo apie tai, kad F. būtų sumušęs žmoną, nes jis retai grįžta į kaimą.
Liudytojas M. M. teisme parodė, kad kaltinamasis F. M. yra jo brolis. 2015 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo tėvų namuose, padėjo vežti grūdus, tačiau nematė, kad būtų geriamas alkoholis. Jis pats labai retai geria, o brolį visą laiką matydavo blaivų. Nematė, kas 2015 m. rugpjūčio 23 d. vyko tarp F. ir J. Tą dieną jis su broliu F. ir L. U. padėjo jo tėvams suvežti grūdus. Tos dienos vakare, kai J. M. buvo atvažiavusi pas juos į namus, su J. nesišnekėjo ir kas įvyko tarp jos ir F., nematė. Vėliau, savo namuose, pro savo kambario, kuris yra antrame aukšte, langą, jis pamatė kaip J. išvažiuoja iš jų namo kiemo. Vėliau, apie 21.00 val., brolis F. paprašė jį parvežti į Šiaulius. Brolis sakė, kad važiuos kartu su jais, nes kitą dieną reikėjo važiuoti į darbą. Apie 22.00 val. jis parvežė brolį į namus (duomenys neskelbtini), ir su tėčiu išvažiavo pas močiutę A. M., kuri gyvena Šiauliuose. Po kelių minučių paskambino F. ir pasakė, kad reikia draugui nuvežti daiktus iš kaimo. Tuomet jis su tėčiu apsisuko ir grįžo pas F. Jis su tėčiu F. laukė mašinoje. J. nematė, taip pat nematė, kas įvyko bute tarp F. ir J. Jie buvo toliau nuo namo ir iš automobilio nebuvo išlipę, tad nematė, kad J. būtų išėjusi į lauką. Nei jis, nei tėtis nebuvo užlipę pas F. į butą. Kai F. atėjo su draugo daiktais, atsisėdo į mašiną, tai paprašė pavežti iki močiutės, nes nenorėjo konfliktuoti su J.. Jis nenorėjo kištis, todėl nesiaiškino, kas per konfliktas. F. papasakojo, kad tarp F. ir J. įvyko barnis ir jis nebenorėjo būti namuose. Tą vakarą J. nei jo, nei jo tėvo neprašė pasilikti nakvoti J. ir F. namuose. F. turėjo telefoną, skambino iš savo telefono. Nematė, kad brolis turėtų J. telefoną. Kitos dienos rytą matė, kaip F. M. kėlėsi apie 2.30 val. nakties, kad išvyktų į darbą. Vėliau šis išvyko į Latviją. Nematė, kad brolis tą vakarą būtų gėręs. Kai brolį tą vakarą parvežė į namus, šis buvo blaivus. L. U. gėrė su tėvu. Su L. M. jis nebendrauja, tačiau bendrauja seneliu. Ankščiau ant J. mėlynių nėra matęs.
Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra F. M. tėvas. 2015 m. rugpjūčio 23 d. (duomenys neskelbtini) kaime vežė grūdus. Buvo atėjęs padėti kaimynas L. U. Dar dirbo sūnūs F. ir M.. Jis pats grūdų nevežė, dirbo savo darbus. Lauke jis ir L. U. gėrė alų. Sūnus F. buvo blaivus, alkoholio nevartojo, nematė, kad F. kaime būtų gėręs alų, kadangi naktį reikėjo važiuoti į darbą. Po kiek laiko pavakary, begeriant alų atvažiavo jo buvusi marti J. su sūnumi. J. su vaiku vaikščiojo po kiemą, bet jis nematė, kad J. konfliktuotų su F.. Nematė, kad F. į J. mestų batono riekę. Nežino, kas tarp šių buvo, jis buvo kambaryje. Po kiek laiko jam pasakė, kad J. su vaiku išvažiavo. Jam ir sūnui ryte reikėjo į darbą, todėl apie 21.00 val. jis ir sūnūs M. su F. išvažiavo į Šiaulius. Automobilį vairavo sūnus M.. F. nevairavo automobilio, kadangi automobilis ne F. Parvažiavo į Šiaulius, F. paleido prie namų, prie buvusio restorano „Milda“. Jis su sūnumi M. važiavo pas mamą. M. paskambino F. ir pasakė, kad pamiršo nuvežti draugui daiktus. Jie sugrįžo, prie namo palaukė, kol išėjo F.. Tada visi trys nuvažiavo pas tą draugą, padavė daiktus, tada nuvažiavo pas mamą. F. namo nebevežė, nes šis to nenorėjo. Jis neklausė, kodėl nevažiavo į savo namus, taip pat neklausė, kodėl F. į Šiaulius nevažiavo su sutuoktine. F. nesakė, kad namuose buvo konfliktas. Nelabai prisimena, nes buvo išgėręs. Nežino, kodėl F. paskambino jiems, kad atvažiuotų ir nuvežtų draugui daiktus, o pats tų daiktų nevežė su savo automobiliu. Tą vakarą jis nebuvo užėjęs į J. butą, su J. nesišnekėjo, J. jų nekvietė pasilikti nakvoti J. namuose. J. į lauką nebuvo išėjusi, Šiauliuose pastarosios nematė. Nematė, kad J. ką nors temtų iš mašinos.
Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad F. M. yra jo anūkas. 2015 m. rugpjūčio 23 d. pavakarį su sutuoktine L. M. sugalvojo nuvažiuoti į kaimą pas sūnų E. M. Kai nuvažiavo į kaimą, buvo apie 18.00 val. Ten pamatė, kad F. nešė grūdus. E. M. buvo kambaryje. Dar buvo anūkas M. Daugiau žmonių nebuvo. Kadangi ten žmonės dirbo, nenorėjo jiems trukdyti, todėl paklausė, kur yra J.. Jiems atsakė, kad su B. yra prie upės. Pasiūlė žmonai ten nuvažiuoti ir pažiūrėti. Išvažiavus iš kiemo persigalvojo ir prie upės nebevažiavo, parvažiavo namo į Šiaulius. Tą dieną J. nematė. J. yra labai aršus žmogus, nors kol neišgėrusi, yra labai geras žmogus. Kai jie buvo poliklinikoje ir jis laukė eilėje pas gydytoją, žmonai paskambino J. mama ir sakė, kad F. suspardė, sudaužė J., J. visa mėlyna. J. mama prašė, kad jo žmona nuvažiuotų ir pasižiūrėtų kaip J. atrodo. Jis girdėjo tą L. M. pokalbį su R. B. Žmona jį parvežė į namus ir po to nuvažiavo pas J. Grįžusi žmona nieko nepasakojo, tik pasakė, kad F. atėmė iš J. telefoną. Po kurio laiko jis sužinojo, kad žmona vežė J. į policiją. Po to įvykio su J. M. jis nebendravo. J. vieną kartą buvo atvažiavusi, tačiau jis su pastarąja nebendravo ir išėjo iš namų. Anksčiau nėra matęs J. M. su mėlynėmis, tik F. Ne vieną kartą matė, kaip J. vartojo smurtą prieš F.. Per Naujųjų Metų sutikimą jie išgėrė, J. su F. susiginčijo, abu rodė charakterį, nei vienas nenusileido. Tada J. atsistojo ir „pylė“ F. per ausį, o pati nubėgo į virtuvę.
Nukentėjusiosios J. M. 2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime – protokole (4 b. l.), nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.10 val., girtas sutuoktinis F. M., gimęs 1987 m. gruodžio 5 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu buto koridoriuje ją sumušė suduodamas kumščiu į kairę ranką ir vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą spyrė į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vyrui civilinio ieškinio nereiškia.
2015 m. rugpjūčio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), grumtynių pėdsakų neužfiksuota (5-7 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1273/15(04) nurodyta, jog J. M. padarytos kraujosruvos abiejuose žastuose. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais. J. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (66 b. l.).
Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, jog specialistas J. S. paaiškino, kad įtariamojo F. M. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jog 2 metų vaikas, sėdintis automobilio kėdutėje, fiksuotas diržais prie kėdutės, atidarė automobilio dureles ir sutrenkė mamai kairį žastą, taip padarydamas kraujosruvą, taip nukentėjusiajai J. M. padarydamas sužalojimus, negalėjo būti padarytas (70-72 b. l.).
A. D. IĮ 2015 m. rugsėjo 8 d. aiškinamajame rašte nurodyta, jog F. M. iš jų įmonės garažo, esančio (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 24 d., 4.00 val., išvyko į reisą blaivus, kadangi buvo tikrinamas alkotesteriu CA2000 (112 b. l.).
(duomenys neskelbtini) IĮ darbuotojų, vairuojančių transporto priemones, neblaivumo (girtumo) patikrinimų rezultatų žurnale užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d., 4.00 val., F. M. nustatytas 0,00 prom. blaivumas (113 b. l.).
UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio J. M.) išklotinė, kurioje užfiksuota, kad minėtu tel. Nr. 2015 m. rugpjūčio 23 d., 22.36 val. skambinta abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi nukentėjusiosios mama R. B., pokalbio trukmė 0 s., 22.38 val. skambinta abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamojo brolis M. M., pokalbio trukmė 0 s., 22.39 val. skambinta abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamojo tėvas E. M., pokalbio trukmė 36 s. Po to skambučių neužfiksuota. 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirmas išeinantis skambutis užfiksuotas 18.01 val., skambinta abonentui, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi J. M. bendradarbė (128-130 b. l.).
2015 m. rugsėjo 1 d. akistatos protokole nurodyta, jog atlikus akistatą tarp įtariamojo F. M. ir nukentėjusiosios J. M., jie patvirtino savo anksčiau duotus parodymus apie įvykio aplinkybes (95-97 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo F. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2015 m. rugpjūčio 23 d. namuose sutuoktinei J. M., suduodamas kumščiu du kartus į kairę ranką, vieną kartą – į dešinę ranką, spirdamas į sėdmenis, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus yra surinkta pakankamai.
Kaltinamasis F. M. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teigdamas, kad smūgių nukentėjusiajai nesudavė, ant dešinės rankos J. jokios mėlynės nepadarė, nors patvirtino, jog neatsiklausęs paėmė J. telefoną, tačiau nurodė, jog telefoną atidavė tą pačią akimirką; be to, parodė, jog jam einant pro duris iš buto į laiptinę J. M. jam griebė už rankos ir suspaudė, jis su petimi atstūmė duris, tad gal ir galėjo tuo metu J. M. susižaloti, bet netyčia; J. jį sekė iš paskos, atėjo prie mašinos ir pradėjo jį tempti už rankos, jis staigiai patraukė savo ranką ir uždarė automobilio duris; galbūt dar ir su tomis durimis galėjo kliudyti nukentėjusiosios dešinę ranką, arba mašinoje, kai J. tempė jį už rankų. Tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ištirti įrodymai. Tai yra, nukentėjusioji J. M. teisme patvirtino, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. į namus adresu (duomenys neskelbtini), apie 22.30 val., grįžo vyras; ji davė savo telefoną, kad sutuoktinis galėtų paskambinti savo tėvui ir broliui, kad šie sugrįžtų; vyras paskambino tėvui ir broliui, kad tuos daiktus nuvežtų, nes pats buvo neblaivus ir negalėjo vairuoti jų mašinos; kai vyras paskambino, norėjo išeiti su jos telefonu, todėl ji paprašė atiduoti telefoną, tačiau jis neatidavė; ji ėjo vyrui iš paskos; išeidamas iš buto sutuoktinis jai sudavė kumščiais per abi rankas, kai šias stovėdama prieš vyrą laikė prieš save rodydama vyrui atiduoti telefoną; iš pradžių sudavė per vieną, ranką, po to per kitą; iš viso buvo kokie trys ar keturi smūgiai kumščiais; be to, jai įspyrė pėda į sėdmenis; po jos sumušimo vyras išėjo pro duris pasitikti brolio ir tėvo, o ji išėjo, nusileido į apačią iš paskos taip pat pasitikti vyro tėvo ir brolio; tada girtas vyras išėjo į lauką ir sėdęs už jų mašinos vairo nuvažiavo iki garažo; tą patį vakarą į policiją ji nesikreipė, nes neturėjo telefono, kadangi vyras jo neatidavė; kitą dieną po sužalojimų jai matėsi mėlynės išorinėse rankų dalyse. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl įvykio J. M. nurodė ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškime – protokole, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.10 val., sutuoktinis F. M. žodinio konflikto metu buto koridoriuje ją sumušė suduodamas kumščiu į kairę ranką ir vieną kartą į dešinę ranką, vieną kartą spyrė į sėdmenis, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Teisme duoti nukentėjusiosios J. M. parodymai sutampa su posėdžio metu apklaustos liudytojos R. B. parodymais, kad pirmadienį jai ne iš savo telefono paskambino dukra J. M. ir pasakė, kad vyrui parvažiavus į namus susipyko su vyru, vyras atėmė telefoną, šie susistumdė ar susimušė; dukra jai sakė, kad yra vyro sumušta; po savaitės laiko jai rodė mėlynes ant rankų. Ant nukentėjusiosios rankų buvusius sumušimus patvirtino ir teisme apklausta liudytoja L. M., patvirtindama, kad pirmadienį ryte jai paskambino J. M. mama R. B. ir pasakė, kad J. neturi telefono, paprašė nuvažiuoti pas J.; J. jai papasakojo, kad grįžęs vyras sukėlė triukšmą, pradėjo J. mušti; vyras kumščiu sudavė smūgius į rankas, spyrė iš kojos, bet nepataikė; ant J. vienos rankos matė mėlynes.
Nukentėjusiosios ir liudytojos L. M. nurodytas aplinkybes dėl mėlynių ant nukentėjusiosios rankų patvirtina specialisto išvada Nr. G 1273/15(04), kurioje nurodyta, jog J. M. padarytos kraujosruvos abiejuose žastuose; rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Be kita ko, specialistas konstatavo, jog J. M. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais, taip pat, kad rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, o tai paneigia kaltinamojo F. M. pasvarstymus, jog J. M. galėjo susižaloti, kai jis ėjo pro duris ir J. M. jam griebė už rankos, suspaudė, o jis su petimi atstūmė duris, arba kai J. M. griebė jam už rankos, o jis staigiai patraukė savo ranką ir uždarė automobilio duris, arba mašinoje, kai J. M. tempė jį už rankų. Kaltinamasis nurodė ir tai, kad ant J. M. dešinės rankos mėlynę dieną prieš aptariamą įvykį galėjo padaryti vaikas, sėdėdamas kėdutėje, kai darė automobilio dureles, o J. M. išsigandusi puolė prie vaiko ir su durų kraštu susižalojo, tačiau tai paneigia specialisto paaiškinimų protokole užfiksuotas specialisto J. S. paaiškinimas, jog J. M. sužalojimo negalėjo padaryti automobilio kėdutėje sėdintis 2 metų vaikas, fiksuotas diržais prie kėdutės, atidarius automobilio dureles ir sutrenkus mamai kairį žastą. Kaltinamojo F. M. teiginį, jog telefoną nukentėjusiajai atidavė tą pačią akimirką, paneigia minėti liudytojų R. B. ir L. M. parodymai, kad J. M. 2015 m. rugpjūčio 23 d. vakare bei 2015 m. rugpjūčio 24 dieną neturėjo savo telefono, bei liudytojos L. M. sutuoktinio bei kaltinamojo senelio E. M. teisme duoti parodymai, jog jo sutuoktinei L. M. skambino J. M. mama ir prašė nuvažiuoti pas sumuštą J. M.; grįžusi sutuoktinė pasakė, kad iš J. M. atėmė telefoną. Šias aplinkybes, kad J. M. po įvykio telefono neturėjo, taip pat patvirtina UAB „Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė bei tarnybinis pranešimas, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusiajai J. M. priklausančiu mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 23 d. paskutinį kartą naudotasi 22.38 ir 22.39 val., skambinant kaltinamojo broliui, o po to tėvui, ir po to iš šio telefono pirmas išeinantis skambutis užfiksuotas tik 2015-02-24, 18.01 val. J. M. bendradarbei ir tai sutampa su nukentėjusiosios teiginiais, kad sutuoktinis paėmė jos telefoną, norėdamas paskambinti broliui, o po to telefono jai negrąžino. Liudytojas L. U. taip pat teisme patvirtino, jog įvykio dieną konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios pradėjo bręsti dar kaltinamojo tėvų namuose, ir šios aplinkybės yra sutampančios su paties kaltinamojo F. M. parodymais bei nukentėjusiosios parodymais, todėl teismas, nustatydamas aplinkybes, L. U. parodymais remiasi visiškai, o F. M. parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesiremia. Byloje nenustatyta, kad L. U. būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti F. M.. Teismas taip pat nesiremia liudytojų E. M. ir M. M. parodymais, kadangi jie yra kaltinamojo F. M. šeimos nariai – tėvas ir brolis, ir yra suinteresuoti duoti palankius parodymus siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės F. M.. Be to, šie liudytojai ne tik kad įvykyje patys nedalyvavo, bet ir iš kaltinamojo nesužinojo jokių tarp F. ir J. kilusio konflikto detalių.
BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, šiam sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą nustatyta, jog kaltinamasis F. M. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.10 val., namuose sudavė sutuoktinei J. M. kumščiu du kartus į kairę ranką, vieną kartą – į dešinę ranką, spyrė į sėdmenis, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarė specialisto nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš sutuoktinę suprato, jog jai sukels neigiamas fizines pasekmes – mažų mažiausiai fizinį skausmą, ir norėjo taip elgtis.
Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo F. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo J. M..
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo F. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors posėdžio metu tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas L. U. tvirtino, jog F. M. vartojo alkoholinius gėrimus įvykio dienos vakare, tačiau, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, koks apsvaigimo laipsnis nustatytas F. M. iš karto po įvykio, į tai, kad F. M. darbovietės - A. D. IĮ pateiktoje informacijoje nurodyta, jog F. M. 2015-02-24 ryte buvo tikrintas alkotesteriu ir į darbą išvyko blaivus, teismas nelaiko tai atsakomybę sunkinančia F. M. atsakomybę aplinkybe.
F. M. veikdamas tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis F. M. nusikalto būdamas neteistu (123 b. l.), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (119-122 b. l., „Liteko“ duomenys), dirba (107 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam F. M. už inkriminuojamą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis F. M. smurtinę nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį - savo žmoną, kad nukentėjusiosios teigimu F. M. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, bei siekdamas užtikrinti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 72² straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.
F. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (90-92 b. l.) – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
F. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, visą laisvės apribojimo laikotarpį paskirianti įpareigojimus:
pradėti dirbti ir tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu skirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 4 mėnesių terminą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.