Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1531-1016/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
1-1531-1016/2016
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00616-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eimutis Misiūnas
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1531-1016/2016Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00616-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.1.; 2.10.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Eimutis Misiūnas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pradinio išsilavinimo, nesimokanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

ji, 2014 m. lapkričio 2 d., apie 11.00 val., viešojoje vietoje, Vilniaus vaikų socializacijos centre, esančiame A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, veikdama kartu su S. N., G. B., S. A., V. R. bei nepilnametėmis V. A., D. V. ir N. P., kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, kad baldais užstumiant duris, užsibarikadavo džiovykloje, pastato antrame aukšte, į auklėtojų bei policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus atidaryti duris nereagavo, kambaryje keikėsi necenzūriniais žodžiais auklėtojų ir policijos pareigūnų atžvilgiu, rūkė neleistinoje vietoje, ji metė siurblį į kambario langą, o langui iki galo nesudužus, V. R. siurblio žarna daužė langą 93,24 eurų vertės, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

A. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

ji, 2014 m. lapkričio 2 d., apie 21.00 val., viešojoje vietoje, Vilniaus vaikų socializacijos centre, esančiame A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, veikdama kartu su S. N., G. B., S. A., V. R., I. E. V. bei nepilnametėmis V. A., D. V. ir N. P, kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, baldais užstumiant duris, užsibarikadavo trečiame aukšte esančiame gyvenamajame kambaryje, kur rūkė neleistinoje vietoje ir kėlė triukšmą, po to, V. R. ir V. A. išdaužius langą, ėmė visos kambarį niokoti: koja sulaužė stalą, mėtė kambaryje esančius daiktus - vazonus, šampūno ir muilo buteliukus pro langą, prieš išmesdamos uždegė drabužius, paklodes, rankšluosčius, išdaužė kambario langus 93,24 eurai vertės, šlapinosi į gėlių vazonus, ant lovų, rūbų, grindų, sulaužė komodą 24,54 eurų vertės, lentyną 24,54 eurų vertės, teisėtiems auklėtojų ir policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neleistinus veiksmus ir atidaryti duris nepakluso, kambarį paliko tik atvažiavus gaisrininkų brigadai, kuri išlaužė duris ir jas blokavusią spintą 73,39 eurų vertės, tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. L. kaltę pripažino visiškai ir 2015-05-05 parodė, kad 2014-11-02, apie 11.00 val. ji kartu su panelėmis nuėjo į antrą aukštą į džiovyklą. Visos galvojo bėgti ir D., ir S.. Jos nekvietė. Kas pasiūlė, ji nežino, nes jų daug ten nebuvo. Kartu buvo S. N., G. B., S. A., V. R., V. A., D., N. P.. Jos norėjo, kad jas išvežtų į policiją ir tuomet jos iš policijos pabėgs. Visos kalbėjo, kad reikia užsibarikaduoti džiovykloje, o ji tik klausė, stovėjo ir žiūrėjo, kaip merginos barikadavosi. Jos nešė lovas į džiovyklą, niekas negirdėjo. Džiovykloje parūkė, kitos triukšmavo. Ji siurbliu išdaužė langą. Metė siurblį ir sudaužė langą. Kažkas jos paprašė išdaužti langą ir ji išdaužė. Jai nėra įdomu ir ji neturi ko atsiminti. Tuomet tą pačią dieną 21.00 val. R. paslėpė D. trečiame aukšte. Ji pati gyveno pas N. N.. Kitos merginos atėjo, užsibarikadavo – N., ,,žirafa“ (V.), D., I., E. V., V.. Jos užsibarikadavo, stūmė spintą, tada stūmė lovas ir sėdėjo ant tų lovų. Kambario durys atsidaro į koridorių. Ji stovėjo, o kitos kvailiojo, daužė langus, mėtė daiktus, mėtė šampūnus, muilo buteliukus per langą. Daiktus mėtė merginos, o ji stovėjo kambaryje. Į vazonus nesišlapino. Neatsimena, kas tiksliai degino užuolaidas, rankšluostį ir metė per langą. Vos direktorei ant galvos neužmetė. Merginos daužė ir laužė baldus. Ji nieko nedarė. Atvažiavo gaisrinė, išlupo viską ir jos išėjo. Būnant džiovykloje, ji pjaustėsi sau rankas peiliuku. Dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 139-140).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. N. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2014-11-02, apie 11.00 val. po pusryčių kelios merginos – V. R., D. V., V. A., atėjo pas ją į kambarį ir pasiūlė barikaduotis, kad galėtų pabėgti iš centro. Buvo susitarusios, kad jeigu jas kažkur išveš, tai galės pabėgti. Ji norėjo bėgti namo, o kur kitos norėjo bėgti, nežino. Po to į kambarį dar atėjo merginų. Tai buvo tos merginos, kurios buvo barikadose. Iš pradžių norėjo išdaužti langą jos kambaryje, bet po to, nutarė eiti į džiovyklą. Iš pradžių sugalvojo, kad reikia nusinešti daugiau daiktų, nes buvo per mažai daiktų. Nešė lovas, spinteles iš kitų kambarių. Paskui užstūmė ant durų lovas, spinteles sudėjo ant viršaus ir pradėjo rėkauti, rūkyti, dainuoti, nudegino virves rūbams kabinti. Tada auklėtojai išgirdo, ką jos ten daro ir gražiai prašė atidaryti duris, bet jos neatidarė. Jos visos galvojo, kad reikia išdaužti langą, nes ten buvo toks plyšys, per kur galima išlįsti. Visos klausė, kas išdauš langą. Tada A. pasakė, kad ji gali išdaužti, paėmė siurblį ir išdaužė langą. Po to. auklėtojas J. Ž. pradėjo pats laužti duris, bet jam nepavyko, nes jos keturios – ji, N., D. ir V. R. laikė duris. Tada atvažiavo ar gaisrinė, ar policija ir padarė laužtuvu tarpą duryse, bei pripurškė dujų. Ji daugiausiai dujų gavo, nes bandė uždaryti plyšį duryse su kažkokiu skuduru. Paskui jos pasakė, kad atidarys duris. Nuėmė keletą daiktų nuo durų, atsisėdo ant grindų ir susikabino už rankų vorele. Tada pareigūnai išspyrė duris ir jas po vieną išvedė. Taip darė, nes neturėjo ką veikti ir norėjo pabėgti. Jas visas išvežė į komisariatą. Vakare, kai jau ruošėsi miegoti, girdėjo, kad kažkas trankėsi, daužė stiklus, mėtė daiktus, rėkavo. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (t. 2, b.l. 7, 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. R. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Vilniaus vaikų socializacijos centre gyvena jau apie 3 metus. 2014-11-02, apie 11.00 val. ji kartu su panelėmis nuėjo į antrą aukštą, nes norėjo parūkyti ir išsiskirstyti. Buvo daug panelių, kas tiksliai – neprisimena. Daug šnekėjosi ir neatsimena, kuri iš panelių pasiūlė užsibarikaduoti. Kas pasiūlė, nežino, nes jų daug ten buvo. Kažkurios panelės nenorėjo barikaduotis ir išėjo. Liko ji, S. N., G. B., S. A., A. L., V. A., D. V. ir N. P.. Nutarė užsibarikaduoti džiovykloje, nes kažkas pasiūlė eiti į džiovyklą. Kas tiksliai dabar neatsimena. Džiovykloje parūkė, kažkas pasakė „Tempiam lovas”. Nuėjo iš kambarių, ištempė lovas. Užstatė duris spintele ir užstūmė lovomis – taip užsibarikadavo. Džiovykloje buvo siurblys ir paskui A. tuo siurbliu išdaužė langą. A. metė siurblį į langą ir šis išdužo. Auklėtojai su jomis kalbėjosi, prašė atidaryti duris, bet jos atsisakė atidaryti duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo auklėtojus. Tuomet atvažiavo policija, paklausė, ar jos išeis, jos atsisakė, tuomet, pripurškė dujų ir pradėjo laužyti duris. Tada jos atidarė duris ir išėjo. Jas atvežė į komisariatą. Policijoje davė „papūsti“ ir nuvežė atgal. Jos nebuvo girtos. Ją uždarė į karcerį, bet vėliau išleido. Tuomet, tą pačią dieną, apie 21.00 val. D. pasislėpė pas jas kambaryje. Auklėtojai išėjo, o jos nuėjo pas N. į kambarį. Sugalvojo visa tai D.. Ši pasiūlė užsibarikaduoti, kad galėtų pabėgti iš centro. Prikalbino N., kad ši leistų į savo kambarį, nes pas ją buvo didelė spinta ir užsibarikadavo. Kambaryje triukšmavo, rūkė, mėtė per langą šampūnus, muilo buteliukus, vazonus, degino užuolaidas, drabužius, paklodes, rankšluosčius – darė tai visos. A. šlapinosi į vazonus. Laužė ir daužė baldus. Jai atrodo, kad ji pati sulaužė stalą. Ji įspyrė iš kojos ir stalas lūžo. V. ir ji išdaužė po langą. Po to, gulėjo ant lovų, šūkavo, dainavo. A. pjaustėsi rankas su šukėm. Jas visi ragino išeiti, atvažiavo direktorė, gaisrinė, policija. Tačiau išeiti jos atsisakė. Atvažiavę gaisrininkai sulaužė spintą ir įėjo į kambarį. Pusę jų patalpino į karcerį, pusę išvežė į psichuškę. Kai ją vedė į karcerį, jau naktį, ji tyčiojosi iš budinčio auklėtojo J., grasino šiam paėmusi taburetę, tačiau ką sakė tiksliai neprisimena. Taburete išdaužė langą karceryje. Atėjo rytas ir ją paleido. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (t. 1, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu G. B. davė parodymus analogiškus A. L. parodymams (t. 1, b. l. 161-162).

Ikiteisminio tyrimo metu I. E. V. davė parodymus analogiškus A. L. parodymams (t. 2, b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu D. V. davė parodymus analogiškus A. L. parodymams (t. 1, b. l. 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu V. A. davė parodymus analogiškus A. L. parodymams (t. 1, b. l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. R.-J. parodė, kad ji yra Vilniaus vaikų socializacijos centro direktorė. 2014-11-02 įvykių metu buvo iškviesta į darbą naktį. Dėl V. R. veiksmų „nusiraminimo kambaryje“ gali pasakyti, kad tuo metu prie kambario buvo ji ir J. T.. V. paėmusi taburetę mojavo ta taburete baugindama juos, kad jie neitų artyn. Gal žodžiais ji ką ir sakė, bet mano, kad tai buvo nerimtai ir jie jos nebijojo, o tuo metu ją tramdė, kad ši pati savęs nesužalotų, todėl ši taip ir sakė. Dėl centrui sugadinto turto pateikė pareiškimą ir pateiks civilinį ieškinį. Dėl šampūnų, muilo, rankšluosčių, užuolaidų ir kitų smulkių daiktų jokių pretenzijų neturi ir ieškinio nereikš, kadangi dalis daiktų priklausė pačioms nepilnametėms, o dalis centrui. Tai trumpalaikis turtas ir buvo nurašytas. Siurblys, kuriuo daužė langus nebuvo sugadintas. Džiovykloje buvo sudaužytas 1 langas, kambaryje 3 aukšte – taip pat 1 langas. Dėl sulaužyto stalo jokių pretenzijų neturi, nes stalas buvo gautas iš labdaros. Nusiraminimo kambaryje sudaužyto lango vertė – 384,77 Lt. Kambaryje ir džiovykloje sudaužyto 1 lango vertė – 321,94 Lt. Dėl vazonų, kuriuos mėtė per langą jokių pretenzijų neturi, kadangi jie neturi materialinės vertės. Tokiu būdu, viso dėl sugadinto turto padaryta 1451,52 Lt, t. y. 420,73 € (t. 1, b. l. 44, 45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J. parodė, kad 2014 m. lapkričio 02 d., dirbdama Patrulių rinktinėje, kaip stažuotoja, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. P., apie 23.00 val. gavo iškvietimą vykti į A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, kur Socializacijos centro gyventojos buvo užsibarikadavusios kambaryje spinta. Kaip suprato, už spintos dar buvo lova, nes spintos neįmanoma buvo pastumti. Užsibarikadavusios buvo 7 nepilnametės merginos. Vardų nepamena, bet įstaigos direktorė visas merginas žinojo iš balsų. Kai gavo iškvietimą, tai buvo pranešta, kad dūžta langų stiklai ne Socializacijos centre, o kažkur šalimais. Tačiau, kai atvyko į vietą, tai suprato, kad stiklai dūžta Jaroševičiaus g. 10B. Ji, pašvietusi žibintuvėliu, matė, kad kambaryje šviesa nedegė. Langas buvo su grotomis. Matėsi degančių cigarečių šviesa ir ant žemės krintančios nuorūkos. Taip pat, girdėjo kaip dūžta nukritę stiklai. Tada suprato, kad kvietė iš Jaroševičiaus. Jie pranešė į OVS, kad dūžta stiklai iš Jaroševičiaus ir jiems pasakė važiuoti į pagalbą kitiems patruliams, kurie jau ten buvo. Jie atvyko, juos pasitiko direktorė, budintysis ir palydėjo į priešpaskutinį aukštą, kur stovėjo patrulis V. P. ir V. T. ir kiti centro darbuotojai. Pasitarus su patruliais, suprato, kad reikia gaisrinės pagalbos. Kol atvyko gaisrinė, jie bandė atblokuoti įėjimą, nes durys buvo atidarytos, bet įėjimas buvo užstatytas baldais. Atvykus gaisrinei, jie išlaužė spintos galinę sieną, išėmė lentynas, išmetė drabužius, išspyrė stiklą, tada už spintos apatinės dalies ją ištraukė. Tuomet, liepė merginoms išeiti ir jos per susidariusį tarpelį lipo po vieną. Visos juokėsi ir buvo patenkintos. Pas vieną iš merginų buvo stipriai sudraskytos abi rankos, gal kokių šimtas smulkių juostelių buvo ant rankos, bet kraujas nebėgo, tiesiog matėsi raudonos juostos. Paklausus, kodėl rankos sužalotos, ši atsakė, kad jai patinka. Merginos buvo visos išrikiuotos lygiagrečiai sienos. Jie iškvietė medikus dėl merginos rankų ir, kad jas apžiūrėtų dėl kitų sužalojimų. Atvykus medikams, nustatė, kad 5 merginas išveš į N. Vilnią apžiūrai. Tada jos pradėjo žviegti, kad viena be kitos nevažiuos. Viena sutiko ir pasakė, kad ji jau ten buvusi 6 kartus ir jai ten visai patinka. Dar viena pasakė, kad ji ne psichė ir, jeigu ją ten uždarys – tai ji grįžusi, ką nors sau pasidarys. Jie lydėjo dviem ekipažais merginas. 2 merginas paliko psichiatrinėje ligoninėje, o 3 - parvežė. Paliko tą merginą, kuri buvo susipjausčiusi rankas ir jos draugę. Po to, 2014-11-03, apie 04.00 val. vėl gavo iškvietimą, kad viena iš tų parvežtų 3 merginų, daužo langą ir darbuotojai negalėjo rasti su ja kontakto ir jos nuraminti. Jiems atvykus, langas buvo išdaužtas, taburetės kojos buvo išlaužtos. Jie paklausė darbuotojos, kam jai paliko taburetę. Darbuotojai atsakė, kad paliko taburetę durims priremti, nes durys nesirakina. Jiems atvykus, mergina sėdėjo ant lovos, tylėjo, su jais nešnekėjo. Kai paklausė, kodėl ji taip elgiasi, ši atsakė, kad tiesiog nori eiti miegoti į savo kambarį – nenori čia miegoti. Tuomet jie išėjo iš „karcerio”, iškvietė greitąją pagalbą. Atvažiavus medikams, šie atsisakė vežti merginą į ligoninę, kadangi ji jau buvo vežta ir ją paleido. Jie paklausė direktorės, kodėl neveda merginos į kambarį, nes ji jau rami. Direktorė pasakė, kad ji rami tik tuomet, kai policija atvažiuoja, be to, bijo, kad ji vėl neorganizuotų kitų merginų konfliktams. Pranešė budėtojui, kuris pasakė, kad čia yra vietinė problema ir policija šios problemos neišspręs. Tuomet, merginą paliko „karceryje“ su išdaužtu langu, kur buvo šalta, ir išvažiavo (t. 1, b. l. 46, 47).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad 2014-11-02, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir A. M., apie 13.05 val., gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, dūžta langai, stiklai, kad užsibarikadavo nepilnametės merginos ir nieko neįleidžia. Atvykus į vietą, juos pasitiko socializacijos centro darbuotojai, atidarė vartus. Dar aikštelėje išgirdo, kaip dūžta stiklai, girdėjosi triukšmas, klyksmai. Viskas vyko antrame aukšte. Kai merginos juos pamatė, tai pradėjo dar garsiau triukšmauti ir klykauti. Pakilo į antrą aukštą, pareikalavo atidaryti duris, pasakė, kad „Policija”. Iš užbarikaduoto kambario atsakė, kad durų neatidarys, merginos kalbėjo tik necenzūriniais žodžiais. Koridoriuje jautėsi rūkalų kvapas. Kartu su jais buvo centro auklėtojai ir direktorius. Pabandė atidaryti duris už rankenos, tačiau durys neatsidarė. Centro darbuotojai pasakė, kad durys nerakinamos. Tada suprato, kad durys užremtos. Pareikalavo, kad merginos atidarytų duris, tačiau, jos durų neatidarė. Tuomet, įvykio vietoje buvęs direktorius leido laužti duris. Duris bandė išspirti pečiu, po to, kojomis. Kai sulenkė duris ir jose atsirado plyšys, prileido į kambarį dujų. Prileidus dujų, merginos atidarė duris. Jie pareikalavo, kad jos išeitų po vieną. Merginos pakluso reikalavimams išeiti ir jie po vieną jas vedė į pirmo aukšto fojė, kur jos buvo susodintos ant sofos. Direktorius bandė išsiaiškinti, kas iš merginų organizatorė. Išsiaiškinti to nepavyko, nes merginos pasakojo įvykius skirtingai ir kiekviena norėjo sau kaltę prisiimti. Merginos labai agresyviai kalbėjo su auklėtojais. Į kambarį, kuriame merginos buvo užsibarikadavusios, jie nėjo pažiūrėti, nes ten dar buvo daug dujų. Iš lauko pusės, po langais mėtėsi sudaužyti stiklai (t. 1, b.l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. davė parodymus analogiškus liudytojo A. B. parodymams (t. 1, b.l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. T. parodė, kad 2014-11-02, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. P., apie 21.15 val., gavo pranešimą iš Vilniaus AVPK OVS apie tai, kad A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, užsibarikadavo nepilnametės socializacijos centro gyventojos ir nieko neįleidžia. Atvykus į vietą, juos pasitiko centro darbuotoja. Ji juos nuvedė į kambarį, kur buvo užsibarikadavusios 7 merginos ir nieko neįleido į kambarį. Minėjo, kad merginos ryte taip pat buvo užsibarikadavusios ir buvo atvykusi policija. Tai buvo gyvenamas kambarys, atrodo, kad trečiame aukšte. Merginos buvo užsidariusios iš vidaus. Prisistatė ir pareikalavo atidaryti duris. Po to, pradėjo stumti duris ir suprato, kad jos užremtos spinta iš vidaus. Merginos juos vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, keikėsi. Tuomet susiskambino su VPK ir pranešė, kad viešoji tvarka nepažeista, tiesiog merginos pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles. VPK budėtojas paaiškino, kad praneš Vilniaus miesto 2 PK apie šį įvykį, o jie gali važiuoti. Jie išvažiavo, paaiškino, kad 2 PK spręs šį reikalą. Po to, 2014-11-03 naktį, apie 04.00 val., jie su V. P. vėl gavo iškvietimą į tą patį Socializacijos centrą, A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje. Šį kartą centre buvo direktorė ir prižiūrėtojai, gal 3-4 žmonės iš darbuotojų jau buvo vietoje. Neužilgo, paskui juos atvažiavo kitas patrulių ekipažas – M. J. ir S. P.. Įėjus į centro patalpas, jautėsi degėsių kvapas. Merginos buvo užsibarikadavusios tame pačiame kambaryje. Kaip paaiškėjo nuo to pirmo jų važiavimo į centrą jos taip ir neišėjo iš kambario. Pareikalavo atidaryti duris, tačiau merginos durų neatidarė. Tuomet, išėję į lauką, pamatė iš lauko išdaužytus langus, ant žemės buvo sudaužytų stiklų. Iškvietė gaisrininkus. Merginų kelis kartus prašė atidaryti duris, tačiau jos durų neatidarė. Atvažiavus gaisrininkų brigadai, direktorė leido laužti duris. Gaisrininkai laužė duris su laužtuvais. Kol neišlaužė durų, tol merginos pačios durų neatidarė. Kai išlaužė duris, liepė merginoms išeiti ir jos išėjo iš kambario. Jos visos buvo surikiuotos prie sienos. Merginos elgėsi neadekvačiai, visą laiką juokėsi. Kambaryje matėsi sulaužyti baldai, išmėtyti rūbai, šampūnai, kažką degino, bet ką tiksliai pasakyti negali. Pas dvi merginas buvo nestipriai supjaustyti rankų riešai. Merginos buvo agresyvios, grasino centro prižiūrėtojams, sakė, kad jeigu jas išveš į psichiatrinę ligoninę – tai jos nusižudys, kad taip visko nepaliks. Nuotaikos jų labai keitėsi – jos tai juokėsi, tai verkė. Tuomet iškvietė greitąją pagalbą. Atvykusi GMP apžiūrėjo merginas vietoje. GMP nutarė 5 merginas vežti į psichiatrinę ligoninę. Alkoholio kvapo nuo merginų nesijautė. Abu ekipažai lydėjo merginas į ligoninę. Taip pat, kartu važiavo centro darbuotojas savo automobiliu. Atvežus merginas į ligoninę, jas apžiūrėjo psichiatras, kuris nutarė dvi merginas paguldyti į ligoninę, o kitas paleisti. Tuomet, centro darbuotojas tris merginas savo automobiliu parvežė atgal į centrą. Iš merginų išsiskyrė viena neaukšto ūgio, smulkaus kūno sudėjimo mergina, šviesių, pečius siekiančių plaukų, buvo užsidėjusi kepurę. Iš kalbos jautėsi, kad ji yra aktyvesnė, vadovauja kitoms merginoms, kurios jos nurodymų klauso. Taip pat išsiskyrė viena aukšta, stambi mergina. Jų duomenų nežino, smulkiau apibūdinti negali (t. 1, b. l. 51, 52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad jis yra Vaikų socializacijos centro direktorės pavaduotojas. Jų centro tikslas suteikti mokiniams aukščiausio lygio paslaugas socializuojant mokines ir Lietuvos Respublikos visuomenę, skatinti suprasti gyvenimo vertybes. 2014-11-02 jam paskambino direktorė ir pranešė, kad reikia vykti į centrą, nes situacija nevaldoma, todėl apie 22.20 val. su direktore atvyko į įvykio vietą. Kai jie atvyko, policijos pareigūnai dar nebuvo atvykę. Su panelėmis bandė kalbėtis ir prašė, kad atblokuotų duris ir baigtų šį triukšmą, kurį sukėlė bendrabutyje. Kai atvyko kambario langai dar nebuvo išdaužti langai. Budėtojai pranešė, kad užblokuotame kambaryje gali būti V. R., N. P., V. A., G. B., A. L., I. E. V., o kaip vėliau paaiškėjo ten buvo ir D. V., kuriai buvo dieną paskelbta paieška. Už durų girdėjo, kaip merginos keikėsi, triukšmavo, įžeidinėjo, taip pat jautėsi degančių cigarečių kvapas. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie bandė kalbėtis su merginomis, bet šios nesileido į kalbas. Tada jis su direktore išėjo į lauką ir pamatė, kad atidarytas minėto kambario langas, pro kurį mokinės pradėjo mėtyti įvairius daiktus (muilą, skystą muilą, šampūnus). Dar po 15 min. jis pamatė, kad merginos degina daiktus ir mėto degančius daiktus per langą (rankšluosčius, paklodes, rūbus). Veidų nematė, nes saugumo sumetimais buvo atjungta elektra. Vėliau pradėjo mėtyti gėlių vazonus į jį, bet nepataikė. Tada pradėjo daužyti langus. Kiek žino, langus daužė V. A. ir A. L. ir mergina, kurios iš balso nepažino. Visas bendrabutis girdėjo, kad vyksta chaosas. Nepilnametės, užsidariusios kambaryje iš jų nieko nereikalavo ir jokių sąlygų nekėlė. Apie 01.00 val. atvyko priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai, kurie išlaužė duris ir užstatytą barikadą ir atlaisvino praėjimą, po kurio policijos pareigūnų paliepimu jos visos išėjo į koridorių. Merginos buvo labai agresyviai nusiteikusios, keikėsi, grasino. Visos dalyvavusios nepilnametės yra nestabilios psichikos, visos linkusios nesilaikyti tvarkos, vidaus taisyklių. V. R. ir D. V. linkusios į pabėgimus. Pas visas mažas atsakomybės jausmas. Kai užėjo į kambarį, kuriame vyko riaušės, pamatė, kad visas kambarys išverstas, baldai sulaužyti, išdaužyti langai, apšlapintos lovos, viskas išmėtyta, išvartyta, kambaryje pilna nuorūkų. Nepilnamečių sukeltos riaušės vyko apie 5-6 valandas dėl ko bendrabutyje gyvenantys nepilnamečiai negalėjo ramiai miegoti ir buvo išsigandę (t. 1, b. l. 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. T. parodė, kad jis yra Vilniaus vaikų socializacijos centro naktinis budėtojas. 2015-11-02, 21.00 val. prasidėjo jo pamaina ir jis pradėjo kambarių patikrinimą. Patikros metu aptiko, kad kambarys, kuriame gyveno auklėtinė N. P., užbarikaduotas baldais. Negalėjo patekti į kambarį. Visas auklėtines pažįsta, priima jas pagal sąrašą, todėl nustatė, kad trūksta G. B., V. R., N. P., A. L., V. A. ir I. V.. Mergaitės triukšmavo, daužė langus, niokojo baldus. 21.20 val. iškvietė policiją, kuri atvyko pusvalandžio bėgyje. Atvykę pareigūnai bandė įtikinti mergaites išardyti „barikadas“ ir išeiti iš kambario. Merginos priešinosi, pradėjo pro skylę mėtyti įvairius daiktus. Policijos pareigūnams teko panaudoti spec. priemones. Nepavykus susitarti su auklėtinėmis, buvo iškviesta gaisrininkų brigada, kuri specialios įrangos pagalba demontavo duris, blokavusias įėjimą. Mergaitės buvo išvestos iš kambario. 5 mergaitės buvo išvežtos į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę. Kelias paliko ligoninėje, o kitas po apžiūros atvežė atgal. V. R. grįžo atgal ir direktorė nusprendė patalpinti ją į nusiraminimo kambarį. V. nenorėjo eiti, tuomet jis su direktore ją vedė. Ji priešinosi. Pakeliui V. pagriebė taburetę ir, kai jie įleido ją į nusiraminimo kambarį, ši pradėjo mojuoti ta taburete. Direktorė prašė, kad ji atiduotų taburetę, bet ši neatidavė ir mojavo toliau, kad jie prie jos nesiartintų. Jis V. nebijojo, ji tiesiog baugino, nemano, kad ką nors rimto padarytų (t. 1, b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. parodė, kad dirba Vilniaus vaikų socializacijos centre auklėtoju. 2014-11-02, apie 12.00 val. pastebėjo, kad jų auklėtinės užsidariusios džiovykloje. Pastebėjo, kad mergaitės užsidarė, nes jos ten pradėjo triukšmauti. Jos, matyt, buvo pasiruošusios iš anksto, nes užstūmė duris įvairiais baldais. Kokios buvo mergaitės šiuo metu neatsimena, bet jos ten buvo gal 8. Iš pradžių jie su kitais auklėtojais bandė jų prašyti, kad jos išeitų, atidarytų duris, bet jos nesutiko. Keikėsi jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Tuomet, kadangi jie neturi kitų priemonių ir negali jų naudoti – iškvietė specialiąsias tarnybas. Buvo naudotos dujos, durys buvo išlaužtos, nes mergaitės nenorėjo atidaryti durų. Jokių reikalavimų mergaitės neiškėlė. Mano, kad tai joms buvo atrakcija. Atidarius, t. y. sulaužius duris, mergaitės buvo išvestos į koridorių po vieną. Jas pristatė visas į komisariatą. Kai įėjo į kambarį po įvykio, pamatė, kad džiovykloje buvo sudaužytas langas ir sulaužyti seni baldai. Mergaitės elgėsi labai įžūliai ir centre, ir policijoje – joms viskas atrodė juokingai, jokios baimės nesimatė. Kai atvežė mergaites atgal į centrą, tai jos jau buvo apsiraminusios. Daugiau apie įvykį nieko esminio papasakoti negali, nes daugiau ten nieko tokio ir nebuvo. Tokie įvykiai centre vyko pakankamai dažnai. Jam žinoma, kad tą pačią dieną buvo dar vienas įvykis, tačiau jo darbo laikas buvo pasibaigęs ir antro įvykio metu jo centre nebuvo (t. 1, b. l. 59-61).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamoji A. L. 2014 m. lapkričio 2 d., apie 11.00 val., viešojoje vietoje, Vilniaus vaikų socializacijos centre, esančiame A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, veikdama kartu su . N., G. B., S. A., V. R. bei nepilnametėmis V. A., D. V. ir N. P., kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, kad baldais užstumiant duris, užsibarikadavo džiovykloje, pastato antrame aukšte, į auklėtojų bei policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus atidaryti duris nereagavo, kambaryje keikėsi necenzūriniais žodžiais auklėtojų ir policijos pareigūnų atžvilgiu, rūkė neleistinoje vietoje, ji metė siurblį į kambario langą, o langui iki galo nesudužus, V. R. siurblio žarna daužė langą 93,24 eurų vertės bei 2014 m. lapkričio 2 d., apie 21.00 val., viešojoje vietoje, Vilniaus vaikų socializacijos centre, esančiame A. Jaroševičiaus g. 10B, Vilniuje, veikdama kartu su S. N., G. B., S. A., V. R., I. E. V. bei nepilnametėmis V. A., D. V. ir N. P, kurioms nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius nuo kurio asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė tuo, baldais užstumiant duris, užsibarikadavo trečiame aukšte esančiame gyvenamajame kambaryje, kur rūkė neleistinoje vietoje ir kėlė triukšmą, po to, V. R. ir V. A. išdaužius langą, ėmė visos kambarį niokoti: koja sulaužė stalą, mėtė kambaryje esančius daiktus - vazonus, šampūno ir muilo buteliukus pro langą, prieš išmesdamos uždegė drabužius, paklodes, rankšluosčius, išdaužė kambario langus 93,24 eurai vertės, šlapinosi į gėlių vazonus, ant lovų, rūbų, grindų, sulaužė komodą 24,54 eurų vertės, lentyną 24,54 eurų vertės, teisėtiems auklėtojų ir policijos pareigūnų reikalavimams nutraukti neleistinus veiksmus ir atidaryti duris nepakluso, kambarį paliko tik atvažiavus gaisrininkų brigadai, kuri išlaužė duris ir jas blokavusią spintą 73,39 eurų vertės, todėl kaltinamosios A. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip nusikaltimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajai A. L. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę. A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. L. anksčiau neteista; administracine tvarka bausta; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydyta nuo 2014-11-03 iki 2014-1110; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. 2015-09-17 gauta specialisto išvada Nr. 89PK-308/2015 dėl tikslingumo A. L. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Išvadoje nurodyta, kad A. L. diagnozuoti tik mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai neturi esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nėra duomenų, kad A. L. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajai prokuroro prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Paskelbus A. L. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka.

LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. L. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu kaltinamoji A. L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2016-03-14 19.55 val. iki 2016-03-15 16.00 val. (vieną dieną).

2016-03-15 nutarimu A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 32-33), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 ir 421 straipsniais, teismas, -

nusprendė:

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. per paskirtą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. per paskirtą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. per paskirtą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. L. per paskirtą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-03-14 19.55 val. iki 2016-03-15 16.00 val. (vieną dieną), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinti jai paskirtos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – A. L. palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo datos.

A. L. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Eimutis Misiūnas