Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
1A-364-332/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-66787-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
A. G.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-332/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66787-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Eglei Veliulienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,nuteistajam A. G.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-10 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 2 (dviem) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta laikiname sulaikyme išbūta 1 (viena) para nuo 2017-12-23 14.07 val. iki 2017-12-24 11.35 val.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad jis 2017-12-23 00.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą durdamas peiliu nukentėjusiajam A. P. į pilvo sritį, padarė jam durtinę – pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą su tuščiosios žarnos sužalojimu ir tokiais veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą, nes dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su tuščiosios žarnos pažeidimu A. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas arba sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodo, kad jis nesutinka su paskirta bausme, nes nusikalstamą veiką padarė išprovokuotas nukentėjusiojo. Teigia nusikaltimą jis padarė netyčia, nieko nesiekdamas. Su nukentėjusiuoju jie susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų jam neturi. Jo teistumas išnykęs, iki nuosprendžio paskelbimo jis buvo laisvėje. Jis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir mano, kad, būdamas laisvėje, galėtų atlyginti žalą, priteistą Valstybinei ligonių kasai.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-10 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo A. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, nesutinkama tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. G. paskirta bausme, teigiama, kad ji yra per griežta ir prašoma A. G. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba paskirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. G. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-10 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam A. G. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – A. G. padarė vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), į A. G. asmenybę – anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, tačiau faktiškai gyvena pas V. L., adresu (duomenys neskelbtini), seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl A. G. elgesio. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas padarytas nukentėjusiojo ir kaltinamojo išgertuvių metu, sužalojimas padarytas smailiu įrankiu, padaryto sveikatos sutrikdymo aplinkybės (dūris peiliu į pilvo sritį) galėjo lemti ir neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį, kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, smogta tik vieną kartą, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė ir pastarasis pretenzijų neturi, prašo kaltinamojo nebausti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad A. G. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams) yra mažesnė už BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. G. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. G. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir mano, kad, būdamas laisvėje, galėtų atlyginti žalą, priteistą Valstybinei ligonių kasai – nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. A. G., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei ir sveikatai, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

A. G. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką. Šiuo metu (ir A. G. nusikaltimo padarymo metu) galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės už sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus vykdymo. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama tyčinių sunkių nusikaltimų kategorijai, todėl galimybės A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti įstatymas nenumato.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. G. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018-10-10 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Boleslovas KalainisVidmantas Mylė