Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. S. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad 2014 metų penktadienį jam paskambino A. B. ir pasikvietė pas save. Jis atėjo, ji buvo girta, pastebėjo, kad ant jos dešinės kojos ir rankos buvo mėlynės. Ji jam paaiškino, kad griuvo. Ji siūlėsi eiti pas jį, tačiau jis nesutiko, pasakė, kad šeštadienį bus daug darbo. Jis išvažiavo dviračiu, todėl jos kaimynė negalėjo matyti jų einančių kartu susikibusių. Šeštadienį apie 10.00 val. pas jį į namus atvažiavo Juozas vagoti bulves. Vagojant bulves, pasirodė A., ji buvo girta. Jis paprašė jos priskinti braškių. Kadangi ji buvo girta, lysvėje rinkdama braškes ji du tris kartus griuvo, todėl jos kelias ir ranka pamėlynavo. Nurodė, kad braškių lysvė ištisinė, žemė nedirbta 3 metus, todėl griūdama ji galėjo susižaloti. Jis jai sakė, kad nedarytų jam gėdos ir eitų namo. Kai pabaigė vagoti bulves, jis, kaimynas M., arklininkas susėdo pavėsinėje ir gėrė degtinę, alų. A. prisėdo šalia, tačiau jis jai pasakė, kad daugiau jai gerti nebeduos, todėl ji supyko. Bėgo į namą užkandos, griuvo ant laiptų. Jie išgėrė degtinės butelį ir A. išgainiojo kaimynus, sakydama, kad jie nori pabūti vieni. Paaiškino, kad kai A. išgeria, jos veidas išpursta, parausta, pamėlsta, todėl kai sėdėjo pavėsinėje jos visas veidas buvo mėlynas, tačiau jis negali pasakyti, ar ji susižalojo veidą krisdama lysvėje. S. T. buvo atėjusi pas jį, kai A. B. buvo darže. Kaltinamasis nurodė, kad kai visi išsiskirstė, jis liko su A. dviese. Jis įėjo į namus ir pastebėjo, kad ant šaldytuvo buvęs užtiesalas, po kuriuo buvo padėjęs 1000 litų, patrauktas. Pamatė, kad tų pinigų nebėra. Tada jis pasakė A. atiduoti pinigus, pakėlė balsą. A. pradėjo šaukti, kad neėmė pinigų, prasidėjo konfliktas. Jos nemušė, nesudavė jai smūgių, buvo tik paėmęs už peties, o ranka čiuopė šortų kišenes – dvi priekyje ir vieną galinę, ieškodamas pinigų. Nurodė, kad negrasino jos nužudyti, jokių veiksmų su peiliu neatliko. Paaiškino, kad konfliktas vyko virtuvėje, kurioje visuomet yra peilis, bet jo tikrai neėmė. Tuo metu į stalą įsmeigto peilio nebuvo. Paaiškino, kad toje vietoje stale yra skylė, nes ten smeigdavo adatą, ruošdamas priemones žvejybai. Jis A. pasakė, kad eina skambinti policijai ir nuėjo pasiimti telefono, tačiau A. pabėgo iš namų, palikusi visus savo daiktus. Nurodė, kad šio konflikto niekas nematė, negirdėjo, nes jie buvo vieni. Nurodė, kad kai dirbo lauke, jo namo durys nebuvo užrakintos, tačiau niekas kitas, išskyrus A., į jo namus nebuvo užėjęs. Be to, A. matė, kur buvo padėti pinigai, nes kai jis iš tos vietos ėmė penkis litus, kad sumokėtų arklininkui už darbą, A. B. sėdėjo virtuvėje. Po pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai. Jie paklausė, kur gyvena A., jis norėjo ją surasti ir atsiimti pinigus. A. rado savo namuose, policijos pareigūnai patikrino jos girtumą, matė, kad ji buvo sveika, nesumušta. Sekmadienį apie 10.00–10.30 val. A. jam paskambino ir sakė, ką jai dabar daryti, nes jis parašė policijai pareiškimą. Jis pasakė, kad pareiškimą atsiims, pasakys, kad rado pinigus. Po savaitės pas jį į darbovietę atvažiavo kriminalistai ir jis parašė, kad rado pinigus. Liepos mėnesį, kai pašto dėžutėje gavo dokumentus iš policijos, iš K. sužinojo, kad ji įvykio dieną matė einančią A. B., kuri griuvinėjo, sakė, kad ją sutiko ant tilto. Paaiškino, kad bendravo su A. ilgą laikotarpį, ją mylėjo. Geri santykiai su nukentėjusiąja buvo nuo 2004 m. iki 2010 m. Nuo 2010 m. santykiai pabjuro, kai tą kartą dingo pinigai, pasakė, kad daugiau į jo kiemą ji neateis. Nurodė, kad nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes 2014-06-15 įvykio metu nukentėjusioji neturtinės žalos patirti negalėjo, o grandinėlė buvo sugadinta – nutraukta prieš pat rugsėjo pirmą 2013 m. Nurodė, kad su A. konfliktavo ir anksčiau, tai yra 2014 m. metais ji jį gąsdino B.. 2012 m. įvyko konfliktas prie garažo tarp jo ir vyrų, apie įvykį policijai pranešė A. B.. To konflikto metu pastūmė vyrą ir A.. Ar nukentėjusioji yra rašiusi daugiau pareiškimų policijai, nežino. Kur galėjo susižaloti A. B., tiksliai nežino, gal kur kitur po šio įvykio. Įvykio metu ji virto ant cemento. Kuomet iki įvykio penktadienį buvo pas A. atvažiavęs, ant jos dešinės rankos ir kelių matė didžiules mėlynes, tačiau akis nebuvo sužalota. Nurodė, kad A. 2014 m. gegužės pradžioje jam sakė, kad buvo nuvirtusi, guodėsi, kad skauda nosį, sunkiai kvėpuoja. Jis vežė ją į Mažeikius pas gydytoją, kartu važiavo jos dukra. Nurodė, kad nukentėjusioji jį apkalba ir taip kerštauja dėl to, kad jis iškvietė policiją. Po įvykio jis matė A. per jos gimtadienį, ją pasveikino, įteikė šampaną ir gėles, tačiau jokių sužalojimų nematė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad prisiminė įvykį, kurio metu A. buvo susižalojusi nosį. Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 10 d. pas ją į namus atėjo neblaivi A. B., jis ruošėsi sekančią dieną eiti į mišką, o ji ryte turėjo pagaminti jam ir darbininkams valgį. Lipdama laiptais į antrą aukštą, kur yra miegamasis, ji griuvo, A. iš nosies bėgo kraujas, ji aimanavo, kad susidaužė. Tą naktį praleido atskirai, A. miegojo apačioje, jis viršuje. Paaiškino, kad laiptai yra be atramų, siauri, apie 30–40 cm pločio. Ryte jis išvažiavo į mišką. Apie 10 val. ji jam paskambino ir pasakė, kad išeina.

Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju P. S. palaikė draugiškus santykius. 2014 m. birželio 15 d. buvo pas jį namuose, kartu su kaltinamuoju, T. sugyventiniu vartojo alkoholį, vėliau atėjo ir T.. Įvykio metu ji ir P. S. buvo neblaivūs. Tą dieną braškių neskynė, tačiau į daržą galėjo nueiti. Apie 15 valandą jie liko vieni, kartu su kaltinamuoju buvo pavėsinėje, suposi ant sūpynių, kalbėjosi, kad reikės skinti braškes, bet pirmiausia reikia susiplauti indus, abu nuėjo į virtuvę ir tuomet P. S. pareikalavo, kad ji grąžintų jam pinigus. Ji nesuprato apie ką jis kalba, patarė jam paieškot pinigų. Kaltinamasis uždarė duris, kad ji nepabėgtų. Kai ji stengėsi išeiti, kaltinamasis vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, dešinės akies antakį. Nuo suduoto smūgio ji nukrito ant dešinės pusės šono. Nors virtuvė nedidelė, tačiau krisdama niekur neatsitrenkė, stengėsi neužsigauti į radiatorių. Kai ji gulėjo ant žemės, P. S. ją spardė, sudavė gal 10 smūgių, iš kurių 5 buvo stipresni, tačiau tikslaus jų skaičiaus nežino, neskaičiavo. Po to, kai P. S. leido jai atsistoti, ji paskambino numeriu 112, bet kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Vėliau P. S. paėmė peilį, buvusį virtuvėje. Peilis didelis, namų darbo, labai aštrus. Kaltinamasis stovėdamas jai už nugaros pridėjo peilį prie kaklo, smakrą iškėlė aukštai, sakė: „papjausiu“. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena konkrečių kaltinamojo pasakytų žodžių, tačiau tai tikrai nebuvo malonybiniai žodžiai. Ji labai bijojo, prašė paleisti, tačiau kaltinamasis atsisakė. Vėliau liepė nueiti į kitą kambarį, išvertė jos rankinę, liepė išsirengti nuogai, tikrino jos rūbus, kišenes. Ji jautėsi pažeminta, tačiau išsirengė vien todėl, kad nenorėjo būti toliau mušama. Patikrinęs jos daiktus kaltinamasis pinigų nerado. Tuo metu P. S. peilio neturėjo. P. S. leido jai apsirengti. Ji nutaikiusi progą pabėgo iš P. S. namų, išbėgo basa. Kaltinamasis ją vijosi iki eglutės. Bėgdama pametė raktus, telefoną, jis sudužo. Po įvykio nubėgo pas R. S., ji ją parvežė namo iki pat laiptinės, nes jai dėl savo išvaizdos buvo gėda grįžti namo. Ji nuėjo pas kaimynę E., nes ji turėjo atsarginius jos buto raktus. Iš kaimynės apie17.04 val. paskambino 112, operatorė iškart paklausė, ar ji skambina dėl (duomenys neskelbtini) įvykio ir liepė laukti policijos. Ji nusiprausė, persirengė, išsivirė kavos ir laukė policijos. Pas ją į namus atvyko policijos pareigūnas Vytautas Pakalniškis, jis elgėsi arogantiškai. Ji buvo šoko būsenos, todėl nieko jam nesakė apie sumušimą, nerašė pareiškimo. Pareigūnams ji sakė, kad kaltinamasis ją mušė virtuvėje, tačiau tuo metu mėlynių dar nebuvo, tik akis buvo pradėjusi rausti. Vakare, apie 21 val., nuėjo pas kaimyną, kad šis nupirktų cigarečių, ir jis jau matė mėlynes. Tą pačią įvykio dieną susitiko su R. S., E. S.. Neatsimena, kada tiksliai, tą pačią ar sekančią dieną, susitiko su M. K.. Kaltinamasis pirmadienį atvežė jai daiktus (drabužius, telefoną), kuriuos buvo palikusi jo sodo namelyje. Jis bandė taikytis, nes jam buvo gėda, kad bus atliekamas tyrimas, o dėl to, kad nori susitaikyti su ja, vis sakė, kad mėlynės sugis. Dėl sumušimo kreiptis į policiją jai patarė B. B.. Ji iškvietė Lindautą, kuris jai patarė kreiptis į teismo medicinos centrą, kad būtų atliktas tyrimas kūno sužalojimo mastui nustatyti, taip pat paaiškino, kad jai priklauso nemokama antrinė teisinė pagalba. Mano, kad Lindautas turėjo matyti jos sužalojimus, tikriausiai jų neprisimena dėl įvykių gausos. Ji paskambino į teismo medicinos centrą ir sužinojo, kad reikės važiuoti į Šiaulius. Važiuoti autobusu gėdijosi, nes jos sužalojimai buvo akivaizdžiai matomi, todėl pas ekspertą į Šiaulius penktadienį ją nuvežė kaimynas. Gavo specialisto išvadą, rugpjūčio mėnesį – antrinę teisinę pagalbą ir kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nurodė, kad jai skaudėjo nosį, galvojo, kad praeis, tačiau vis skaudėjo, todėl ji kreipėsi į medikus, į LOR specialistę Padervytę, į plastikos chirurgą. Medikai iš pradžių jai pasakė, kad nosis yra tik sumušta, vėliau buvo nustatytas nosies pertvaros lūžis. Apie tai ji pranešė prokurorui. Paaiškino, kad reikia daryti operaciją, tačiau ji bijo ją darytis. Paaiškino, kad iki šiol negali gerai kvėpuoti, ilgesnį laiką nešioti akinius. Paaiškino, kad 16 val. ji basa pabėgo iš kaltinamojo sodo namelio, ėjo per tiltą, po to palei upę, tačiau eidama per tiltą nieko nesutiko. Ji reiškia civilinį ieškinį ir prašo, kad kaltinamasis atlygintų turtinę ir neturtinę žalą. Atlygintų žalą dėl sugadintos auksinės grandinėlės, kurios vertė 900 litų. Paaiškino, kad grandinėlė buvo sugadinta anksčiau, ne šio įvykio metu. Kaltinamasis žadėdavo jai nupirkti naują grandinėlę, tačiau iki šiol to nepadarė. Žalą sudaro išlaidos už specialisto išvadą, išgyvenimai dėl sužalojimų, kadangi nosis lūžusi ir jau niekada nebebus kaip anksčiau, pažeminimas, kad buvo sumušta, išrengta ir taip jau ne pirmą kartą. Nurodė, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, 2011 metais buvo atliekamas tyrimas, tačiau tą kartą jie susitaikė. P. S. ją mušė 2013 metų rugsėjį, tačiau policijai apie įvykį nepranešė. 2014 metais P. S. ją vežė pas gydytoją (duomenys neskelbtini) ginekologę. Paaiškino, kad anksčiau dėl nosies kaulo lūžių nėra kreipusis į medikus, nosies nebuvo susižalojusi ir kitais įvykiais, nešiodavo akinius ir skausmo nejausdavo. Prisimena 2014 m. balandžio 10 dienos įvykį. Tą kartą P. S. ją koneveikė necenzūriniais žodžiais, ją žemino, tačiau ji tikrai nevirto nuo laiptų ir nesusižalojo nosies.

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nukentėjusiosios A. B. dukra. Paaiškino, kad jos mama su P. S. bendravo ilgą laiką, jie negyveno drauge, tačiau mama lankydavosi pas P. S.. Iš pradžių santykiai buvo geri, bet vėliau pastebėjo P. S. agresyvumą, kartą švenčiant Šv. Kalėdas P. S. užsipuolė mamą ir ji pati ją gynė. P. S. pradėjo smurtauti prieš mamą, dažniausiai įvykių ji nematydavo, nes nebūdavo šalia, tačiau yra mačiusi kaip P. S. mamai į veidą pylė karštą arbatą. Paaiškino, kad 2014 m. įvykęs įvykis nebuvo pirmas kartas, kada kaltinamasis smurtavo prieš mamą. 2014 m. birželio mėn. įvykių nematė, tuo metu buvo pas sesę Šiauliuose. Prisimena, kad mama paskambino ir papasakojo, kad ji buvo pas P. S., jis ją užsipuolė, kad ji pavogė jo pinigus, jai pasakius, kad ji pinigų neėmė, P. S. mamą sumušė. Mama taip pat sakė, kad yra atimtas telefonas, kažkur paslėptas ir ji skambina iš kaimynės. Vėliau grįžusi namo pamatė, kad ant mamos veido, rankų, kojos yra mėlynėmis, sužalota nosis. Po to įvykio mama su P. S. nebebendrauja (2 tomas, 190–191 b. l.).

Liudytojas B. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamąjį P. S. pažįsta iš matymo, yra sodo kaimynai. Nukentėjusiąją A. B. pažįsta iš matymo. Nurodė, kad apie dingusius pinigus, nukentėjusiosios sumušimą nieko negali pasakyti, nes nieko nematė. Matydavo, kad A. B. lankosi pas P. S., žino, kad ji mėgsta išgerti. Jo nuomone, P. S. yra pavyzdingas, tvarkingas. Prisimena, kad praėjusią ar užpraeitą vasarą jis P. S. vežė pas apylinkės inspektorių ir jis pasakojo, kad A. B. jam skambina ir neduoda ramybės.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiosios A. B. nepažįsta. Yra kaltinamojo P. S. kaimynė. Su kaltinamuoju artimai nebendrauja, jam padeda dirbti ūkio darbus, jis paprašytas jai padeda. Nurodė, kad ėjo į Ventą ir matė kaip A. B. bandė skinti braškes, tačiau jai sunkiai sekėsi, ji ir kėlėsi, ir krito. Po pietų grįždama namo ant tiltelio sutiko A., su ja prasilenkė, nes ji ėjo į Ventą. Ar A. B. ją matė, nežino, nes A. buvo girta. Nukentėjusioji buvo lyg su šortais ir marškinėliais, lyg basa, o gal ir su batais, tiksliai nežino. Pasižiūrėjo į jos veidą, sužalojimų nepastebėjo. Kuomet ji buvo kitame tiltelio gale, išgirdo, kad kažkas ar nubildėjo, ar nubraškėjo, toks jausmas buvo, kad A. B. galėjo griūti. Išgirdusi garsą, ji atsisuko ir nieko nebematė, ar A. B. nugriuvo į tą pakalnę, ar kaip nukrito, ji nežiūrėjo. Mano, kad A. turėjo nukristi. Nėjo pažiūrėti, ar jai viskas gerai, manė, kad atsistos ir nueis. Ikiteisminio tyrimo metu ji atsisakė liudyti, teisme sutiko, nes mato, kad P. S. be reikalo yra kaltinamas, jis negalėjo A. B. sumušti. Apie tai, kad matė A., P. S. papasakojo gal po dviejų savaičių, P. S. pasakė, kad jam pavogė pinigus (2 tomas, 219–220 b. l.).

Iš 2016 m. spalio 4 d. liudytojos I. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad I. K. parodė apytiksliai tilto viduryje esančią vietą, kurioje prasilenkė su A. B., nurodė, kad ėjo dešiniąja tilto puse link kito kranto, nurodė vietą, esančią ties tilto pabaiga, kurioje buvo, kai už nugaros išgirdo bildesį ir atsisukusi nukentėjusiosios A. B. ant tilto nebematė (3 t., 19–22 b. l.).

Liudytojas Vytautas Pakalniškis teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena įvykio aplinkybių ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisimena visų įvykio aplinkybių, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Prisimena, kad buvo atliekamas tyrimas dėl sugyventinių konflikto sodo namelyje, sumušimo. Atliekant tyrimą kelis kartus bendravo su nukentėjusiąja jos namuose, su kaltinamuoju jo darbovietėje Ventoje. Nukentėjusioji rodė specialisto išvadą dėl kūno sužalojimų, ji pasakojo apie tai, kad kaltinamasis impulsyvus, nuolat jai priekaištauja, jie konfliktuoja. Neatsimena, ar matė nukentėjusiosios kūno sužalojimus, nesiūlė jai kreiptis dėl kūno sužalojimo masto nustatymo. Jis priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. B. kūno sužalojimų, tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo įpareigotas pradėti ikiteisminį tyrimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą jis kartu su tyrėja atliko procesinius veiksmus, tačiau tyrimo smulkmenų neatsimena.

Ekspertas H. Daujotas teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji A. B. 2014 m. birželio 20 d. kreipėsi į skyrių pati be užduoties iš policijos pareigūnų. Buvo apžiūrėta, surašyta, kokie sužalojimai buvo padaryti ir galimai kada. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visi šitie sužalojimai buvo poodinės kraujosruvos – dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje ir kad tie sužalojimai padaryti bukais daiktais ir galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nukentėjusioji laiko neatsiminė (valandos), nurodė, kad buvo sumušta draugo namuose, kuris kumščiais ir kojomis sudavė keletą kartų į veidą, į nugarą, krūtinę, kojas. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Grasino peiliu. Į gydymo įstaigą nesikreipė. 2015 m. balandžio 16 d. buvo gauta užduotis atlikti papildomą A. B. kūno tyrimą. Užduotyje buvo užduoti du klausimai: kurie sužalojimai A. B. padaryti tiesiogiai ir kurie galėjo atsirasti jai griūvant ir atsitrenkiant į betonines trinkeles ar į žemės paviršių. Buvo surašyta išvada, kad A. B. poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir abiejuose keliuose bei odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje galėjo atsirasti griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos dėl šešių tiesioginių trauminių poveikių. Buvo gauta papildoma užduotis, kurioje nurodyta, kad nukentėjusioji kreipėsi į gydymo įstaigas dėl nosies kaulo lūžio, buvo užduoti klausimai, ar būtent nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas 2014 m. birželio 15 d. ir kokio mąsto sveikatos sutrikdymas padarytas A. B., vertinant kiekvieną atskirai. Papildoma išvada surašyta 2016 m. sausio 13 d. Buvo pateikta nemažai medicininių dokumentų, kurie buvo perrašyti. Sekant jų eiliškumu dėl nosies kaulo lūžio medicininiuose dokumentuose rastas toks įrašas, kad kreipėsi A. B. 2014 m. rugpjūčio 22 d. į Respublikinę Šiaulių ligoninę, skundėsi apsunkintu kvėpavimu per nosį. Nukreipta LOR gydytojo konsultacijai. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2014 m. rugpjūčio 27 d. konsultuota LOR gydytojos. A. B. skundėsi, kad buvo nosies trauma, lyg paskauda nosies nugarėlę, apžiūros metu gydytoja surašė, kad nosies gleivinė edemiška, iš dešinės pusės sausa, nosies ašis tiesi, deformacijos nestebima. Diagnozė: nosies sumušimas. Nosies rentgenograma nedaryta. Sekantis įrašas apie apsilankymą Naujosios Akmenės ligoninėje. 2014 m. lapkričio 24 d. konsultuota rentgenologo: nosies rentgenogramoje Nr. 6904 buvo nustatytas nosies kaulo lūžis be dislokacijos. 2014 m. gruodžio 30 d. konsultuota LOR gydytojo: atlikta endoskopija – diagnozė: nosies kaulų lūžis, nosies deformacija. 2015 m. sausio 23 d. A. B. kreipėsi į UAB „Medikvita“, konsultuota LOR gydytojo. Atlikta endoskopija – pertvara iškrypusi į kairę pusę apatinėje dalyje, stebima nosies nugarėlės lūžimo impresija. Kadangi praėjo daug laiko nuo įvykio iki nosies kaulo lūžio nustatymo (2014-11-24), buvo pareikalauta nuotrauka, kuri buvo nusiųsta radiologo konsultacijai į Vilniaus skyrių. Buvo gauta išvada, kad įvertinus siųstą nuotrauką, yra matoma neryški kaulinio audinio deformacija su neryškia prašviesėjimo linija nosikaulio distalinėje dalyje – radiologiškai dalinai konsoliduotas nosies kaulų lūžis. Buvo užduotas kitas klausimas, ar yra lūžis ir kada padarytas? Lūžis buvo patvirtintas, o į klausimą, kada padarytas, pateiktas atsakymas, kad nustatyti tikslaus padarymo laiko nėra galimybės, bet lūžis yra senas, yra padarytas ne mažiau nei vienas mėnuo iki rentgenogramos atlikimo, tai yra iki 2014 m. lapkričio 24 d. Ekspertas patvirtino savo šioje byloje pateiktą specialisto išvadą, kad A. B. padarytas nosies kaulo lūžis – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodyti konkretaus sužalojimo padarymo laiko nėra galimybės. Visi kiti sužalojimai vertinami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ekspertas paaiškino, kad nukentėjusiosios veide buvo nustatytas vienas sužalojimas – kraujosruva, apimanti dešinės akies vokuose ir pereinanti į antakį. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau buvo nustatyta, kad nosies pertvara yra iškrypusi į kairę pusę, jei susieti lūžį su tuo įvykiu, tai išoriškai galėjo pasireikšti būtent ši – dešinės akies vokuose kraujosruva. Be to, kai nukentėjusioji 2014 m. birželio 20 d. pirmą kartą kreipėsi apžiūrai, tai palpuojant (čiuopiant pirštais, paspaudžiant) jautė skausmą nosies nugarėlėje. Paaiškino, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai, be to, kitų nubrozdinimų veide nėra. Tačiau ekspertas negalėjo patvirtinti ir tuo pačiu paneigti, kad A. B. nustatytas nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas 2014 m. birželio 15 d. Nes, nors ir nurodytas skausmas nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje atitinka jai nustatyto nosies kaulo lūžio lokalizaciją, tačiau skaudėti nosį gali ir dėl paprasčiausio sumušimo. Paaiškino, kad netgi LOR gydytojai vien tik pagal skausmą negali pasakyti, kad tai yra lūžiai, tai gali patvirtinti tik rentgeno nuotraukos. Nurodė, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje tampa matomos po dviejų valandų arba dviejų valandų laikotarpyje.

Paaiškino, kad griūnant ant žemės, nekietos, minkštos nebūdingi sužalojimai – nosies kaulo lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešiniame sėdmenyje. Griūnant veidu ant kieto pagrindo, pvz. plytelių, trinkelių, paprastai būna sužalota kakta, nosis, skruostas. Nagrinėjamu atveju yra viena kraujosruva ir tik apie akį ir antakį, todėl pakankamai kategoriškai galima teigti, kad tai ne griuviminis sužalojimas. Kiti sužalojimai – alkūnėse, keliuose, gali atsirasti griuviminės traumos metu. Nurodė, kad nosies kaulo lūžio traumai kraujavimas gali būti būdingas, tačiau gali ir nekraujuoti.

Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot teismo posėdžio metu nurodė, kad jai tyrimui buvo pateikta nosies profilinė dešinės pusės rentgenograma Nr. 6904, 2014-11-24. Ją išnagrinėjusi, ji surašė išvadą, kad yra matoma nosikaulio deformacija su neryškia pašviesėjimo linija, o tai radiologiškai labiausiai būdinga dalinai suaugusiam lūžimui. Kadangi klausimas buvo dėl laiko, nes skyrėsi įvykio aplinkybės ir rentgenogramos atlikimo laikas, ji parašė, kad rentgenogramos atlikimo dieną tas lūžimas turėjo būti padarytas ne mažiau nei prieš mėnesį, o tai reiškia, kad atliekant rentgenogramą, tas lūžis jau buvo senas. Paaiškino, kad nustatyti tikslų lūžimo laiką, galimybės nėra, nes nosies lūžis gali nesuaugti visą gyvenimą ir lūžio linija bus matoma iki žmogaus mirties praktiškai nepakitusi. Tik turint dinamiškai pateiktus vaizdus, t. y. nuo pirmos dienos arba nuo dešimtos dienos, kuomet skirtumas yra labai mažas iki sugijimo, galima nustatyti tikslesnį lūžimo laiką. Jeigu gaunama rentgenograma, kuri yra atlikta po daug laiko nuo lūžimo atlikimo, tai praktiškai nustatyti lūžimo tikslaus laiko negalima, kadangi rentgenologinis vaizdas nesikeičia. Paaiškino, kad yra gydytoja radiologė, specialistė, kuri vertina tik rentgenogramas arba kompiuterines tomogramas ir konsultuoja teismo medicinos ekspertus. Nagrinėjamu atveju teismo medicinos ekspertas vertino medicininius dokumentus, jos gautą išvadą ir pateikė savo išvadas.

Nors kaltinamasis P. S. savo kaltę neigia, jo kaltė įrodoma ir kitais byloje surinktais įrodymais:

2014 m. birželio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 895/14(04) nurodytos įvykio aplinkybės, kad iš tiriamosios žodžių, 2015 m. birželio 15 d., laiko neatsimena, draugo namuose neblaivus draugas rankos kumščiais ir kojomis sudavė keletą kartų į veidą, nugarą, krūtinę, kojas. Be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė. Grasino peiliu. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamoji palpuojant jaučia skausmą dešinio smilkinio srityje ir nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje. Pateikta išvada, kad A. B. poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje padaryti bukais kietais daiktais galimai aplinkybėse nurodytu laiku. A. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 10 b. l.).

2014 m. birželio 25 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo Dariaus Janušausko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014 m. birželio 15 d. gautas ir užregistruotas ROIK 0114000312297, P. S. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) iš jo gyvenamojo namo buvo pavogti 1000 Lt. Nuvykus policijos pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybių, P. S. buvo neblaivus, jam nustatytas 1.36 promilių girtumas. P. S. paaiškino, kad 2014 m. birželio 15 d. ryte savo sodyboje dirbo žemę. Į pagalbą buvo pasikvietęs tame pačiame kaime gyvenantį vyriškį, taip pat vyriškį iš gretimo kaimo, kuris buvo atvykęs su arkliu, bei anksčiau ne kartą atlikti įvairius darbus padėjusią A. B.. Po darbų jie visi susėdo lauke pasivaišinti užkandžiais ir alkoholiniais gėrimais. P. S. teigė, kad apie 10 val. dar matęs savo 1000 Lt, kuriuos buvo pasidėjęs namo virtuvėje ant šaldytuvo po servetėle, o apie 12 val. nuėjęs į virtuvę, jų ten neberado. Pasak P. S., pinigus galėjo paimti, tik A. B., nes ji buvo name pasidėjusi savo asmeninius daiktus ir ji ne kartą ėjo į namus, o buvę vyriškiai į namą nebuvo užėję. Aiškinantis įvykio aplinkybes 2014 m. birželio 25 d. nuvykus pas P. S., jis paaiškino, kad minėtą dieną būdamas neblaivus jis pinigus padėjo į kitą vietą ir pamiršo, kad ten padėjo, todėl ir apkaltino A. B., kadangi tiktai ji viena buvo užėjusi į namą, bet vėliau P. S. pinigus rado ir niekam pretenzijų nereiškia. P. S. parašė paaiškinimą ir prašė tyrimo nepradėti. Kadangi P. S. savo pinigus rado, prašė tyrimo nepradėti, niekam pretenzijų nereiškė, todėl nėra pagrindo pradėti tyrimo (1 tomas, 20 b. l.).

P. S. prašyme nurodyta, kad jis prašo dėl jo dingusių 1000 litų tyrimo netęsti, kadangi pinigai atsirado, nes buvo pasidėjęs kitur (1 tomas, 23 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2014 m. birželio 15 d. 17.52 val. kaltinamajam P. S. nustatytas 1,36 promilių girtumas (1 tomas, 24 b. l.).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2014 m. birželio 15 d. 17.46 val. nukentėjusiajai A. B. nustatytas 2,10 promilių girtumas (1 tomas, 25 b. l.).

2014 m. rugsėjo 30 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio Evaldo Numsėdžio tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2014 m. birželio 15 d., dirbant kartu su VPS PB vyriausiuoju patruliu Vytautu Pakalniškiu pagal iš anksto nustatytą grafiką, 16.47 val. iš Telšių AVPK Akmenės r. PK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) svečiuose buvusi pažįstama moteris (A. B.) pavogė 1000 Lt ir pasišalino. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko P. S., kuris paaiškino, kad jis su savo drauge A. B. pas jį kieme vartojo alkoholį. P. S. nuėjus į virtuvę jis pastebėjo, kad dingo 1000 Lt, kurie buvo padėti ant šaldytuvo. Jam A. B. paklausus, ar ji nepaėmė pinigų, ji nieko nesakiusi atsistojo ir pradėjo bėgti. Nuvykus pranešėjo nurodytu adresu, namuose rado A. B.. Ji paaiškino, kad būnant pas P. S. namuose, jis pradėjo ant jos šaukti, kad ji atiduotų iš jo paimtus 1000 litų ir puolė ją mušti. A. B. išsigandusi, kad ją gali sumušti, pabėgo. Pasak jos, ji minėtų 1000 litų nematė bei jų neėmė. Vizualiai apžiūrėjus A. B. smurto požymių ant jos veido nesimatė. A. B. ir P. S. buvo nustatyti girtumai, bei surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 86-51-5,19-103. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, daugiau apie įvykį nieko negali papasakoti, nes neatsimena (1 tomas, 26 b. l.).

2015 m. balandžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 29/15-895/14(04) nurodyta išvada, kad A. B. poodinės kraujosruvos dešinėje alkūnėje ir abiejose keliuose bei odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje galėjo atsirasti griuviminės traumos metu. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Tikėtina, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir kairėje blauzdoje padarytos dėl 6 tiesioginių trauminių poveikių (1 tomas, 63 b. l.).

Iš 2015 m. kovo 19 d. akistatos tarp nukentėjusiosios A. B. ir įtariamojo P. S. protokolo matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (1 tomas, 87–88 b. l.).

2016 m. sausio 13 d. pradėtoje ir 2016 m. vasario 24 d. baigtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 99/15-895/14(04) nurodyta, kad atliekant tyrimą buvo įvertinti A. B. medicininiai dokumentai – VšĮ Ventos ambulatorijos asmens sveikatos istorija, gauta 2015 m. gruodžio 15 d.; Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos ambulatorinė asmens sveikatos istorija, gauta 2015 m. gruodžio 14 d.; Naujosios Akmenės ligoninės išrašas iš asmens sveikatos istorijos, gautas 2015 m. gruodžio 10 d.; Mažeikių ligoninės asmens sveikatos istorija, gauta 2015 m. gruodžio 14 d.; UAB „Medikvita“ medicinos dokumento išrašo kopija, gauta 2015 m. gruodžio 10 d. Gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus gydytojo radiologo J. M.-Čobot konsultacijos išvada Nr. RD-28/2016(01), kurioje nurodyta, kad nosies profilinėje dešinės pusės rentgenogramoje Nr. 6904 (atlikta 2014-11-24) – matoma neryški kaulinio audinio deformacija su neryškia prašviesėjimo linija nosikaulio distalinėje dalyje – radiologiškai dalinai konsoliduotas nosies kaulų lūžis. Pasisakyti dėl tikslaus padarymo laiko nėra galimybės, bet lūžis yra senas – ne mažiau nei 1 mėn. iki rentgenogramos atlikimo. Pateikta išvada, kad papildomų medicininių dokumentų duomenimis, A. B. padarytas nosies kaulų lūžis. Nurodyti konkretų sužalojimo padarymo laiką nėra galimybės, bet gydytojos radiologės konsultacijos duomenimis, lūžis yra senas – padarytas ne mažiau nei prieš mėnesį iki rentgenogramos atlikimo 2014 m. lapkričio 24 d. A. B. dėl nosies kaulų lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame antakyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje – tiek imant juos visumoje, tiek kiekvieną atskirai kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 tomas, 58–59 b. l.).

2016 m. spalio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota tilto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Joje nurodoma, kad tiltas, jungiantis Ventos upės krantus, yra pagamintas iš metalinio karkaso ir apkaltas medinėmis nevienodo dydžio lentomis. Lentos apžiūros metu šlapios, einant bildėdamos lentos kelia didelį triukšmą. Abiejose tilto pusėse yra metaliniai turėklai, kurių aukštis nuo pagrindo iki aukščiausio taško yra 2,45 m. Tilto ilgis yra 33 metrai. Abiejose tilto pusėse yra po nuožulnų – apie 45 laipsnių lieptą, kurių konstrukcija yra analogiška tilto konstrukcijai. Kiekvienas lieptas, kuris skirtas nusileisti nuo tilto ant žemės, iš abiejų pusių turi metalinius turėklus. Po tiltu esanti žemė yra minkšta, apaugusi žole. Apžiūrint lieptą, kuriuo galimai leidosi nukentėjusioji A. B., nustatyta, kad metalinių turėklų aukštis yra 0,70 cm – jis vienodas ties visu lieptu, didžiausias aukštis nuo žemės iki tilto pagrindo yra 2,45 m. Esant ant tilto ties lieptu (liudytojos I. K. buvimo vieta, kai ji išgirdo bildesį) ir žiūrint į kitą tilto pusę, galima matyti objektą, kuris yra ne mažesnio nei 1,6 m dydžio, skaičiuojant nuo žemės (3 tomas, 13–14 b. l.).

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus nesunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 138 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutapo, kad 2014 m. birželio 15 d. apie 15.00 val. P. S. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje pasigedo pinigų ir dėl jų vagystės apkaltino nukentėjusiąją A. B., jie sukonfliktavo. Tačiau kaltinamasis P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme neigė savo kaltę, nurodė, kad įvykio metu prieš nukentėjusiąją fizinio smurto nenaudojo, tai yra nei rankomis, nei kojomis A. B. nesudavė, o pakėlęs balsą nukentėjusiajai pasakė: „atiduok pinigus“. A. B. pradėjo šaukti, kad neėmė pinigų, prasidėjo konfliktas. Jis viena ranka buvo paėmęs ją už peties, kita ranka čiuopė šortų dvi priekines ir vieną galinę kišenes, ieškodamas pinigų. Nurodė, kad negrasino jos nužudyti, jokių veiksmų su peiliu neatliko. Jis A. B. pasakė, kad eina skambinti policijai ir nuėjo pasiimti telefoną, tuo momentu A. B. pabėgo iš jo namų. Nukentėjusioji A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme tvirtino, kad P. S. pareikalavus grąžinti jam pinigus, ji nesuprato, apie ką jis kalba, patarė jam pačiam paieškoti pinigų, bandė išeiti iš virtuvės, tačiau kaltinamasis vieną kartą kumščiu trenkė jai į nosį, dešinės akies antakį, nuo to ji nukrito ant dešinio šono, po to P. S. spardė ją gulinčią, sudavė gal 10 smūgių, iš kurių 5 buvo stipresni. Po to leido jai atsistoti. Ji pasiėmė telefoną ir skambino pagalbos telefonu 112, bet kaltinamasis atėmė iš jos telefoną. Vėliau P. S. paėmė peilį ir, stovėdamas jai už nugaros, jį pridėjo prie jos kaklo, smakrą iškėlė aukštai, pasakė: „papjausiu“. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neatsimena konkrečių kaltinamojo pasakytų žodžių, tačiau tai tikrai nebuvo malonybiniai žodžiai. Ji labai išsigando, prašė ją paleisti. Vėliau liepė nueiti į kitą kambarį, išsirengti nuogai, tikrino jos rūbus, kišenes, rankinę. Ji jautėsi pažeminta, išsirengė, nes bijojo, kad kaltinamasis ją ir vėl pradės mušti. Patikrinęs jos daiktus kaltinamasis pinigų nerado, leido jai apsirengti ir ji atradusi galimybę basa pabėgo iš P. S. namų.

Pažymėtina, kad kaltinamasis dėl savo procesinio statuso nulemtų liudijimo ypatumų neturi pareigos byloje sakyti tiesą, todėl teismas aukščiau aptartus kaltinamojo P. S. parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir byloje remiasi nuosekliais, su kitais byloje surinktais įrodymais sutampančiais nukentėjusiosios A. B. parodymais.

Nukentėjusiosios A. B. parodymus patvirtina: liudytojos R. S. parodymai, kad nukentėjusioji basa atėjo į jos namus, buvo išsigandusi, prašė duoti telefoną, kad galėtų paskambinti policijai. Jai sakė, kad susipyko su P., jis ją primušė (2 tomas, 217 b. l.); nukentėjusiosios kaimynės liudytojos E. S. parodymai, kad apie 16-17 valandą pas ją į namus pasiimti buto raktų atėjo A. B., kuri buvo stipriai sumušta, purvina. Liudytoja matė, kad ant A. veido kraujosruvas ties akimi, kalniuką ant nosies. Kadangi jai buvo negera, davė vaistų. A. B. jai pasakė, kad ją sumušė P. S.. Ji neturėjo telefono, todėl ji paskolino savo. Kitą dieną liudytoja sutiko A. B. laiptinėje ir pamatė, kad ant nukentėjusiosios veido esančios kraujosruvos pradėjo matytis dar labiau (2 tomas, 216–217 b. l.); nukentėjusiosios dukros E.B. ir G. V. nurodė, kad įvykio metu buvo Šiauliuose pas G. V. namuose. Mama paskambino E. B. ir pasakė, kad ji buvo pas P. S., šis ją užsipuolė, kad ji pavogė jo pinigus, jai pasakius, kad ji pinigų neėmė, P. S. ją sumušė. Šį pokalbį girdėjo ir G. V., kuri po to taip pat kalbėjo su mama, kuriai mama pasakė tą patį, kad ją sumušė P. S. ir ji yra išsigandusi. E.B. nurodė, kad mama sakė, kad iš jos atėmė telefoną, kažkur paslėpė, todėl ji skambina iš kaimynės telefono. G. V. nurodė, kad po kelių dienų mama važiavo į Šiaulius pas ekspertą, tačiau ji su mama nesusitiko, nes dirbo. Tai, kad nukentėjusioji A. B. įvykio metu 2014 m. birželio 15 d. buvo sumušta ir kad ant jos veido buvo poodinės kraujosruvos, patvirtina ir kiti liudytojai: liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad matė A. B., ji jo prašė nupirkti cigarečių, prisimena jos veidą – visas mėlynas, nosis pasikreipusi (2 tomas, 191–192 b. l.). Nukentėjusioji nurodė, kad pas kaimyną M. K. buvo nuėjusi įvykio dienos vakare apie 21 val., prašė jo nupirkti cigarečių, taip pat M. K. ją matė sekančią dieną, penktadienį ji ją nuvežė į Šiaulius pas ekspertą. Liudytoja B. B. nurodė, kad pas A. B. atėjo antradienį ir pamatė, kad ji sumušta, ant jos rankų, kojų, veido buvo mėlynės. A. B. jai pasakė, kad ją sumušė P. S. (2 tomas, 215–216 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertas H. Daujotas papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 99/15-895/14(04), kurią patvirtino teismo posėdžio metu, nurodė, kad nurodyti konkretų A. B. padaryto sužalojimo – nosies kaulų lūžio padarymo laiką nėra galimybės, bet gydytojos radiologės konsultacijos duomenimis, lūžis yra senas – padarytas ne mažiau nei prieš mėnesį iki rentgenogramos atlikimo, tai yra 2014 m. lapkričio 24 d. Ekspertė J. Majauskaitė-Čobot teismo posėdžio metu paaiškino, kad nustatyti tikslų lūžimo laiką galimybės nėra, nes nosies lūžis gali nesuaugti visą gyvenimą ir lūžio linija bus matoma iki žmogaus mirties praktiškai nepakitusi, todėl teismo medicinos ekspertas pateikdamas išvadą turėjo vertinti medicininius dokumentus.

Kaltinamasis P. S. duodamas paaiškinimus teisme skirtingu laiku nurodė atskirų įvykių faktines aplinkybes, kurių metu, jo nuomone, nukentėjusiajai galėjo būti padarytas nosies kaulo lūžis. Kaltinamasis 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdyje po eksperto H. Daujoto apklausos teismui paaiškino, kad susilaužyti nosį A. B. galėjo 2014 m. gegužės pradžioje, nes ji jam sakė, kad buvo nuvirtusi, guodėsi, kad skauda nosį, sunkiai kvėpuoja. Jis vežė ją į Mažeikius pas gydytoją, kartu važiavo jos dukra. Sekančio 2016 m. spalio 27 d. teismo posėdžio metu kaltinamasis teisme sakydamas savo paskutinįjį žodį nurodė, kas A. B. susilaužyti nosį galėjo 2014 m. balandžio 10 d. jo namuose, kuomet ji būdama neblaivi, lipdama laiptais į antrą aukštą, kur yra miegamasis, griuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad tą kartą A. iš nosies bėgo kraujas, ji aimanavo, kad susidaužė.

Nukentėjusioji A. B. nurodė, kad anksčiau dėl nosies kaulo lūžių nėra kreipusis į medikus, nosies nebuvo susižalojusi, nešiodavo akinius ir skausmo nejausdavo. Nurodė, kad 2014 metais P. S. ją vežė pas gydytoją ginekologę Žulpienę. Paaiškino, kad prisimena 2014 m. balandžio 10 dienos įvykį, tą kartą (duomenys neskelbtini) ją koneveikė necenzūriniais žodžiais, ją žemino, tačiau ji tikrai nevirto nuo laiptų ir nosies nesusižalojo.