- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- I-6688-815/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02553-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja G. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2014 m. balandžio 29 d. skundu, prašydama (b. l. 1–10):
1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 1D-2839 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-2839 (11));
1.2. teismui pripažinus, kad praleistas skundo padavimo terminas, šį terminą atnaujinti, esant svarbioms priežastims;
1.3. priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį, t. y. 4 507,19 Lt, kurią sudaro: 1 544,87 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2 962,32 Lt už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (taip nurodo pareiškėja skunde);
1.4. sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą.
2. Dėl pareiškėjos skundo priėmimo
2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-8089-815/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) (dabar Nr. I-6688-815/2015, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) atsisakė priimti pareiškėjos 2014 m. balandžio 29 d. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų pagrindu (b. l. 16–19).
2.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjos G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, 2015 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-11-520/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį: pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tenkino ir šį terminą atnaujino; pareiškėjos skundo reikalavimo priteisti pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 4 507,19 Lt, kurią sudaro 1 544,87Lt nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir 2 962,32 Lt nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties dalį paliko nepakeistą (b. l. 32–38).
2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas tik dėl pareiškėjos 2014 m. balandžio 29 d. skundo dalies priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-6688-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) nutarė priimti pareiškėjos 2014 m. balandžio 29 d. skundo dalį dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnių nuostatas, priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b. l. 40–41).
3. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
3.1. Ministerijos sprendime pareiškėjai 2010 m. gruodžio 16 d. buvo paskirta valstybinė pensija, kuri vėliau buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek nustatyta, kad paskirta ir nustatyta tvarka apribota pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos priedu (toliau – ir BP)) perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę, dėl to nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Ministerija pareiškėjai mokėjo sumažintą valstybinę pensiją.
3.2. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę.
3.3. Pareiškėja 2014 m. kovo 28 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), prašydama apskaičiuoti, koks susidarė skirtumas tarp paskirtos ir nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėtos valstybinės pensijos, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, ir susidariusį skirtumą išmokėti, kadangi sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas nebeatitinka teisėtų ir visuomenei svarbių tikslų bei varžo tokias pensijas gaunančių asmenų teises labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Ministerija sprendime Nr. 1D-2839 (11) nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio aktualią redakciją pensijų perskaičiavimas yra pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., taip pat kad Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti susidariusį valstybinės pensijos skirtumą.
3.4. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą, t. y. dar iki jo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ 2012 m. rugsėjo 21 d., tačiau net ir šiuo atveju nepraėjo 3 metai nuo tos dienos, kurią pareiškėja sužinojo / turėjo sužinoti apie neteisėtai neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
3.5. Dėl Laikinojo įstatymo konstitucingumo
3.5.1. Pareiškėja pagrįsdama savo poziciją, nurodo Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 4 straipsnio 1 dalį, taip pat 15 straipsnį, kuriame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pasak pareiškėjos, Laikinojo įstatymo 15 straipsnis buvo pakeistas Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme, įsigaliojusiame 2011 m. gruodžio 28 d., taip pat 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme, įsigaliojusiame 2012 n gruodžio 31 d. Palyginus minėtas Laikinėjo įstatymo 15 straipsnio redakcijas, galiojusias 2010 m.–2013 m., Laikinojo įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) nuostatomis kai kurioms socialinėms išmokoms, pavyzdžiui, valstybinėms socialinio draudimo pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nebuvo pakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011 m. gruodžio 31 d., o kai kurioms socialinėms išmokoms, pavyzdžiui, valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iš pradžių iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
3.5.2. Pareiškėja, pagrįsdama skundo reikalavimus iš esmės remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2000 m. vasario 10 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. balandžio 20 d., 2012 m. vasario 6 d. baigiamaisiais aktais) dėl pensinio aprūpinimo, asmens nuosavybės teisių apsaugos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, teisingumo, teisinės valstybės principu, jo elementais, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, proporcingumo, asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros principais, asmens teise gauti užtarnautos pensijos išmokas, asmens konstitucine teise į nuosavybę, taip pat remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jos Pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalimi, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (byla Gaygusz prieš Austriją, byla Wessels-Bergervoet prieš Nyderlandus), Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimu ir LVAT praktika dėl sprendimo įvykdymo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).
3.5.3. Pareiškėjos nuomone, jos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.
3.5.4. Pareiškėjos teisę reikalauti priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį patvirtina ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03. Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnį elgesys su asmeniu, kai socialinės padėties pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, yra laikoma tiesiogine diskriminacija, todėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies nepriteisimas bent jau nuo 2012 m. sausio 1 d. diskriminuotų pareiškėją kitų Lietuvos Respublikos pensininkų tarpe, nes kitų kategorijų pensininkams paskirtos pensijos yra atstatytos ir išmokami patirti praradimai dėl pensijų sumažinimo.
3.5.5. Pareiškėjos nuomone, Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęsti 2012 m.–2013 m., prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2013 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai apie tai, kad priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą, kadangi itin sunkios ekonominės, finansinės padėties (dėl ekonomikos krizės) susiklostymas valstybėje savaime nesuponuoja įstatymų leidėjo teisės koreguoti pensijų santykių teisinį reguliavimą – mažinti paskirtas ir mokamas pensijas.
4. Pareiškėja pateikė teismui 2015 m. kovo 18 d. prašymą, kuriame prašo tenkinti skundą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo, be kita ko, nurodo, kad pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį iš viso už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai neišmokėta 1 305,37 eurų, t. y. 4 507,19 Lt (b. l. 55), ir 2015 m. birželio 3 d. prašymą, kuriame, be kita ko, prašo tenkinti skundą dėl valstybinės pensijos priteisimo (b. l. 85).
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutinka, nurodo, kad: pareiškėja praleido 3 m. terminą kreiptis į teismą, prasidėjusį nuo pirmos perskaičiuotos pensijos gavimo 2011 m. sausio mėn.; pareiškėja reikalauja priteisti dalį valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d., nors visuotinai žinoma, kad to laikotarpio pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį neprieštaravo Konstitucijai; pareiškėjos valstybinė pensija 2012 m.–2013 m. buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, šiai normai atitikus Konstituciją (preziumuojama), Ministerijos sprendimas perskaičiuoti valstybinę pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjos skundas nepagrįstas; byla nestabdytina – skundas nagrinėtinas pagal esamą teisinę padėtį; jeigu dėl Konstitucinio Teismo nutarimo atsiras naujas faktas – nurodytos normos prieštaravimas Konstitucijai – pareiškėja galės nauju pagrindu reikšti pretenziją Ministerijai ir skundą teismui (b. l. 50).
III
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 (Žin., 2011, Nr. 160-7573) ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 (Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių karių ir pareigūnų pensijų įstatymą, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams, ir administracinę bylą Nr. I-6688-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą (b. l. 60–70).
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas 2015 m. balandžio 30 d. potvarkyje Nr. 2B-21 „Dėl sutikimo atšaukti prašymą“ sutiko, kad būtų atšauktas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Nr. 1B-5/2015, kuriame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo prašyta ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 (Žin., 2011, Nr. 160-7573) ir 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 (Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių karių ir pareigūnų pensijų įstatymą, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (b. l. 78–79), 2015 m. gegužės 18 d. nutartyje šią administracinę bylą Nr. I-6688-815/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2014-5) pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo atnaujino (b. l. 80–82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Pareiškėjai, dirbusiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės Šiaulių užkardos Sargybų būrio jaunesniąja specialiste (buvo vidaus tarnybos vyresnioji puskarininkė), atleistai iš tarnybos nuo 2010 m. gruodžio 15 d. nuspręsta nuo 2011 m. sausio 1 d. neterminuotai mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, paskirtos pensijos dydis – 457,94 Lt, taip pat išmokėti valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (Ministerijos 2011 m. sausio 5 d. sprendimas Nr. 11SP-23 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo G. Š.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 11SP-23) (b. l. 45)), pareiškėjos valstybinė pensija su BP priedu sudarė 817,94 Lt, pareiškėjai valstybinė pensija mažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. (imtinai) (Tarnybos 2014 m. balandžio 8 d. pažyma Nr. 11DP(P)-2042 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. 11DP(P)-2042) (b. l. 13, 49)).
1.2. Ministerija, atsakydama į pareiškėjos 2014 m. kovo 28 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė Tarnybos apskaičiuoti, koks susidarė skirtumas tarp Ministerijos sprendime paskirtos valstybinės pensijos ir nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėtos valstybinės pensijos, pritaikius Laikinojo įstatymo nuostatas, susidariusį skirtumą išmokėti, o atsisakius išmokėti neišmokėtos valstybinės pensijos skirtumą, prašė įstatymuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus pateikti atsakymą (b. l. 46), 2014 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. 1D-2839(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ išaiškino pareiškėjai jos valstybinės pensijos perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, be kita ko, nurodė, kad: Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybines pensijos sumažintos dideliu mastu; pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., pensijos buvo perskaičiuojamos iki 2013 m. gruodžio 31 d.; 2013 m. birželio 11 d. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principams; Ministerija privalėjo vykdyti šį įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes preziumuojama, kad įstatymas atitiko Konstituciją, taip pat konstatavo, jog Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 11–12, 47–48).
2. Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijai; Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjos skundas, kurio reikalavimas grindžiamas tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos antikonstitucingumu, atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.