Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos N. K. atstovui advokatui G. D., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno visuomenės sveikatos centro atstovėms K. B. ir R. F. S., išnagrinėjo N. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-16 Kauno visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė surašė N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 51² str. 4 d.

Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2015-01-29 nutarimu N. K. už ATPK 51² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą paskirta administracinę nuobaudą - 1158 Eur bauda.

N. K. atstovas advokatas G. D. paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant LR ATPK nustatytą tvarką, nes vadovaujantis ATPK 259¹ straipsniu Kauno visuomenės sveikatos centras neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už ATPK 51² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas institucijos, kuri neturėjo teisės surašyti šį protokolą, administracinio teisės pažeidimo protokolas laikomas negaliojančiu, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena neteisėta. Be to, protokolas buvo surašytas ir netinkamam asmeniui. SAZ nustatomos rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas savivaldybės administracijos direktoriui, o ne N. K.. Pagal LRV 1992 m. nutarimo Nr. 343 2.2 punktą, tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai. Taigi, SAZ nustatomas tik atliekant detalųjį planavimą, taip kaip tai numato įstatymas. Kauno visuomenės sveikatos centras negali reikalauti nustatyti SAZ, nes jie nedalyvauja nustatant sanitarinės apsaugos zonas. Nutarime nurodyta, jog papildomi paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos nenustačius ir neįregistravus sanitarinės apsaugos zonos nepateikti, tačiau rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti. Taip pat buvo paaiškinta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošia keisti galiojančio detaliojo plano sprendinių ar atlikti ūkio subjekto rekonstrukciją, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeistų ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas, todėl iš N. K. nėra jokio pagrįsto ir teisinio pagrindo reikalauti, jog ji nustatytų SAZ, o juo labiau skirti nepagrįstą baudą. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886, patvirtinto 2002-05-16, 24 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog įmonės, projektuojančios, statančios, valdančios ar turinčios nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Esamu atveju nebuvo ištirta ir nustatyta, kokia žala buvo ar yra daroma dėl vykdomos ūkinės veiklos. Nėra nustatyta ir nėra pateikta jokių pagrindžiančių duomenų, jog vykdoma veikla epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai yra gauti visi įstatymų nustatyti leidimai nuo pačios ūkinės veiklos pradžios. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus SAZ nereikėjo nustatyti. Po kreipimosi dėl SAZ nustatymo į atitinkamas įstaigas, buvo nurodyta, jog nesant įstatyme nurodytų sąlygų (neatliekant veiklos keitimo ir turint veiklai būtinus leidimus, atitinkančius jų išdavimo metu galiojusių teisės normų reikalavimus), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikus teritorijų planavimo organizatoriaus teisių, SAZ negali būti nustatinėjamos. Pagal LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. galimybės nustatyti SAZ nėra. N. K. turėjo visus leidimus, reikalingus šiai ūkinei veiklai vykdyti, todėl ji negalėjo būti nubausta už reikalavimus, kurių nebuvo nuo pačios veiklos pradžios. Iš teismų praktikos matyti, kad pagal ATPK 51² straipsnio 4 dalį nėra išnagrinėtos nė vienos bylos, nes teisena pagal šį straipsnį negalima. Be to, neteisėtai pradėjęs ir išnagrinėjęs administracinę bylą pareigūnas, skundžiamame nutarime pateikia klaidinančią informaciją dėl nutarties apskundimo. Pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 12 priedą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-606 redakciją) yra nustatyta, jog nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), kuri priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nutarime nurodyta, jog nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas tiesiai apygardos administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), kuri priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno visuomenės sveikatos centro pareigūnas nutarime netinkamai aiškino ir taikė ATPK teisės normas, nesiaiškino ir nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Neteisėtai pradėta ir išnagrinėta administracinė byla, aplaidžiai priimtas nutarimas, negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu, juo paskirta bauda yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl nutarimas yra naikintinas.

Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė K. B. su skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėja teigia, jog vadovaujantis ATPK 295¹ straipsniu Kauno visuomenės sveikatos centras neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už ATPK 51² str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau ATPK 295 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225-247 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. Visuomenės sveikatos centrų kompetencija nustatyta ATPK 239⁴ str., todėl vadovaujantis ATPK 295 straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena taip pat teisėta. Sanitarinių apsaugos zonų kontrolė visuomenės sveikatos centrams pavesta ATPK 239⁴ straipsniu, todėl Kauno visuomenės sveikatos centro reikalavimai teisėti. LR Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) numatė asmenų, valdančių ar turinčių nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, pareigą nustatyti sanitarinės apsaugos zonas. Pareiškėja teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ištirta ir nustatyta kokia žala buvo ar yra daroma dėl vykdomos ūkinės veiklos, jog vykdoma veikla epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, remiasi LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi. Tačiau LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, dydžius nustato Vyriausybė ir pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586) priedo 4.1. punktą, mėsos ir mėsos produktų gamybai, perdirbimui ir konservavimui privaloma 500 m, o pagal 4.4. punktą rūkykloms, veikiančioms visą parą, privaloma 50 m arba 100 m (priklausomai nuo kuro rūšies) sanitarinės apsaugos zona. 2014 m. gruodžio 17 d. Kauno visuomenės sveikatos centras gavo N. K. paaiškinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošia keisti galiojančio detaliojo plano sprendinių ar atlikti ūkio subjekto rekonstrukciją, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeistų ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Nurodė, kad kreipėsi dėl SAZ nustatymo į atitinkamas įstaigas, tačiau nesant įstatyme nurodytų sąlygų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikus teritorijų planavimo organizatoriaus teisių, SAZ negali būti nustatinėjamos. 2015 m. sausio 29 d. administracinės bylos nagrinėjimo metu papildomų paaiškinimų dėl pačios ūkinės komercinės veiklos vykdymo nebuvo pateikta, taip pat nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos kreipimąsi į atitinkamas įstaigas. Kauno visuomenės sveikatos nutarime dėl techninės klaidos nurodyta netinkama apskundimo tvarka. Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto LR sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606, 12 priede yra nustatyta, jog nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), priėmusią nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Nepaisant minėtos techninės klaidos, pareiškėja šia savo teise pasinaudojo tinkamai, pateikdama skundą Kauno apylinkės teismui per Kauno visuomenės sveikatos centrą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015-01-16 Kauno visuomenės sveikatos centras surašė N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 37-8(7) pagal ATPK 512 str. 4 d., kuriame nurodyta, jog N. K. atsakinga už 2015-01-16 grįžtamosios kontrolės metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) nustatytą Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886, patvirtinto 2002-05-16, 24 straipsnio 1 dalies pažeidimą, kad ūkinė komercinė veikla (mėsos produktų perdirbimas) vykdoma nenustačius sanitarinės apsaugos zonos ribos ir neįrašius į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamoji turto registrą.

Kauno visuomenės sveikatos centro direktoriaus 2015-01-29 nutarimu N. K. už ATPK 51² straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą skirta administracinė nuobauda - 1158 Eur bauda. Nutarime nurodyta, jog N. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2015-01-16 neįvykdė prievolės nustatyti ir įregistruoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai mėsos perdirbimo veiklai (adresu (duomenys neskelbtini) privalomos sanitarinės apsaugos zonos (toliau - SAZ), kaip įtvirtinta LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. N. K. 2014-09-23 buvo teiktas administracinis nurodymas sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nurodymas įvykdytas 2014-09-23. Tačiau 2015-01-16 atliktos operatyvios kontrolės metu nustatyta, kad pažeidimai per skirtą terminą, t. y. iki 2014-12-17, nepašalinti. Bylos nagrinėjimo metu N. K. nedalyvavo, jos teises atstovavo advokatas G. D.. Papildomi paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos nenustačius ir neįregistravus sanitarinės apsaugos zonos nepateikti.

ATPK 295 straipsnio 2 d. nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti priskirta šio kodekso 222, 225-247 straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. ATPK 239⁴ str. numatyta, kad Visuomenės sveikatos centrai apskrityse nagrinėja šio kodekso 42 straipsnyje (išskyrus darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, radiacinės saugos, maisto saugos ir kokybės, ne maisto produktų (gaminių) saugos ir kokybės higienos norminių aktų pažeidimus), 42⁵ straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje dalyse ir penktojoje dalyje (dėl reikalavimų biocidinių produktų gamintojui kaupti ir (ar) saugoti informaciją pažeidimo), 51² straipsnio ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 79–84 straipsniuose (kai pažeidžiami higienos norminiai aktai, reglamentuojantys atmosferos apsaugą) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 51² str. 4 d. surašytas tinkamos institucijos.

Pareiškėjos atstovo teigimu, Kauno sveikatos centras negali reikalauti nustatyti sanitarinės apsaugos zonų, nes jie nedalyvauja nustatant sanitarinės apsaugos zonas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti surašytas savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal ATPK 239⁴ str. visuomenės sveikatos centrų kompetencijai priskiriama administracinių teisės pažeidimų bylų, tarp jų – už ATPK 51² str. 4, 5 d. numatytus pažeidimus, nagrinėjimas, kas laikytina jiems pavesta Sanitarinių apsaugos zonų kontrole. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 d. asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys (norintys keisti ūkinę veiklą, didinti jos intensyvumą), valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma (planuojama vykdyti) ūkinė veikla yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, arba planuojantys šių statinių teritorijas, nustato sanitarinės apsaugos zonas. Sanitarinės apsaugos zonos ribos nustatomos ir įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą vadovaujantis Žemės įstatymu. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius nustato Vyriausybė. Pastatams, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (iki 300 sutartinių gyvulių), su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zonos nenustatomos. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai gali būti sumažinti. Pareiškėja nurodė, kad jos atveju nebuvo ištirta ir nustatyta kokia žala buvo ar yra daroma dėl vykdomos ūkinės veiklos, jog vykdoma veikla epidemiologiškai svarbi arba yra susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša. Tačiau LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytai ūkinei veiklai, kuriai nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, dydžiai yra nustatomi Vyriausybės. Pagal Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (patvirtintų LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586) priedo 4.1. punktą, mėsos ir mėsos produktų gamybai, perdirbimui ir konservavimui privaloma 500 m, o pagal 4.4. punktą rūkykloms, veikiančioms visą parą, privaloma 50 m arba 100 m (priklausomai nuo kuro rūšies) sanitarinės apsaugos zona. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos atstovo teiginys, kad Kauno sveikatos centras negali reikalauti nustatyti sanitarinės apsaugos zonų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad papildomi paaiškinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos nenustačius ir neįregistravus sanitarinės apsaugos zonos nepateikti. Pareiškėja su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno visuomenės sveikatos gavo N. K. paaiškinimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiruošia keisti galiojančio detaliojo plano sprendinių ar atlikti ūkio subjekto rekonstrukciją, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeistų ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Paaiškinime taip pat nurodė, kad dėl SAZ nustatymo kreipėsi į atitinkamas įstaigas, tačiau tai patvirtinantys dokumentai bylą nagrinėjusiai institucijai nebuvo pateikti, nepateikti papildomi paaiškinimai dėl pačios ūkinės komercinės veiklos vykdymo.

Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-01-29 nutarime nurodyta, kad šis nutarimas per 10 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas tiesiai apygardos administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), kuri priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK 292 str. numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles. ATPK 216 str. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja: 1) administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų; 2) savivaldybių seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai; 3) (neteko galios); 4) rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai); 5) policija, valstybinės inspekcijos ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymų tam įgalioti organai (pareigūnai). Pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 12 priedą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-606 redakcija) yra nustatyta, jog nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas apylinkės teismui per instituciją (pareigūną), kuri priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras dėl techninės klaidos nurodė galiojančių įstatymų neatitinkantį apskundimo terminą - 10 dienų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. K. skundą dėl priimto nutarimo pateikė laikydamasi ATPK 293 str. nustatytos tvarkos, skundą, kaip ir numatyta įstatyme, pateikdama Kauno apylinkės teismui per Kauno visuomenės sveikatos centrą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pritaikyta tinkamai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

N. K. skundas netenkintinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

N. K. skundą atmesti.

Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-01-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 38-4 (7) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.