Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medevedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl nutarimo, kuriuo jam paskirta nuobauda, panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) 2021-07-19 sprendimu Nr. 2S-2688 nuteistojo M. R. skundas dėl 2021-06-11 Pravieniškių PN-AK nutarimo Nr. 67-421 atmestas kaip nepagrįstas (t. 1, b. l. 7-8).

Dėl Pravieniškių pataisos namų -atvirosios kolonijos 2021 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 64-421 teisėtumo

Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.).

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas buvo nubaustas už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio bei 18.12 papunkčio pažeidimus.

Pažymėtina, kad nurodytų teisės normų imperatyvus pobūdis reiškia, jog nuteistasis, vykdydamas savo pareigas, bausmės atlikimo metu privalo tiksliai vykdyti BVK, Taisyklių ir pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, susijusius su nustatytos pataisos įstaigų tvarkos laikymusi, nes įstatyme įtvirtintos nuteistųjų pareigos nėra savitikslės. Šių pareigų tikslas – motyvuoti nuteistuosius elgtis pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Todėl nuteistieji negali savo nuožiūra interpretuoti savo pareigų vykdymo, o turi elgtis taip, kaip juos įpareigoja Taisyklės ir nenukrypti nuo bausmės atlikimo režimo.

Įstatymu nuteistiesiems nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų atitinkamai garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-15 nutartis Nr. A-146-1240/2010).

BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ir suimtieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Ši norma blanketinė, nukreipiantį į Vidaus tvarkos taisyklių nuostatas.

Vidaus tvarkos taisyklių 18.10 papunktyje nurodytas nuteistųjų ir suimtųjų elgesio taisyklių reikalavimas - nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, iš skyrus atvejus, kai pataisos įstaigos (tardymo izoliatorius) direktorius arba jo įgaliotas pataisos pareigūnas tai leidžia.

Šiuo aspektu nutarime nurodyta, kad pareigūnams, tikrinant ūkio skyriaus patalpas, buvo pastebėtas nuteistasis, sėdintis pagalbinėse patalpose, kuriose jam būti nepriklausė savaitgaliais ir nedarbo valandomis.

Teismas pažymi, kad patalpos ir teritorijos, kuriose nuteistiesiems tam tikru laiku negalima lankytis be atitinkamo leidimo, turi būti vertinamos ne pagal tai, ar jose apskritai draudžiama lankytis, o pagal tai, kokiu metu, kokie asmenys, kokia tvarka ir kokiu tikslu atitinkamose patalpose gali lankytis. Todėl patekimo į tam tikrą patalpą ar teritoriją teisėtumą apsprendžia ne vien buvimo konkrečioje vietoje faktas, bet ir tikslas, laikas, konkrečios aplinkybės.

Nuteistasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-05-30 buvo sekmadienis, tą dieną patikrinimą atliko pareigūnas K. Č., kurio pareiškėjas paklausė, ar jis gali įeiti į gamybines ūkio patalpas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dirbo tvarkiniu tik darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) nuo 7.30 val. iki 11.00 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.00 val., tai pažymėta jo paskyroje. Nurodė, kad 2021-05-30, 12.10 val. pagal dienotvarkę turėjo būti būryje, tačiau ėjo į ūkio dalį, kadangi norėjo išsiplauti darbinius drabužius. Patvirtino, kad nurodytą dieną niekas jam eiti dirbti neliepė. Paaiškino, kad pasiklausęs pareigūno K. Č. gavo jo žodinį leidimą eiti į būrio ūkio patalpas. Norint patekti į ūkio patalpas reikia pereiti per 3 kontrolės postą, kuriame įrengti du užtvarai. Juos gali pakelti tik pareigūnas ir be pareigūno veiksmų praeiti per postą į kitą patalpą niekaip neįmanoma. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis paskyrą turėjo tik darbo dienomis, paskyros šeštadienį ir sekmadienį neturėjo, tačiau, paprašius pareigūno, šis jį praleido į ūkio patalpas.

Taigi, pareiškėjas savo veiksmų teisėtumą grindžia tuo, kad į ūkio gamybines patalpas pateko praleistas pareigūno per 3 kontrolės postą, kadangi 2021-05-30 nors ir nedirbo, tačiau norėjo išsiplauti gamybinėse ūkio patalpose buvusius darbinius drabužius.

Liudytojas K. Č. (Pravieniškių PN-AK pareigūnas, surašęs tarnybinį pranešimą) teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2021-05-30 dirbo 3 kontrolės poste. Jo pareiga buvo tikrinti ūkio dalies patalpas, ar jos tuščios. Pažymėjo, kad nuteistieji ir savaitgaliais turi darbo paskyras, tačiau konkrečiai nurodytomis valandomis. Ūkio dalyje jis rado pareiškėją jau po darbo valandų ir liepė jam išeiti, tačiau šis nevykdė pareigūno nurodymo. Patvirtino, kad per 3 kontrolės postą į ūkio patalpas be jo žinios nuteistieji negali patekti, kadangi reikia atidaryti vartelius. Tačiau pažymėjo, kad būna atvejų, jog visų nuteistųjų nespėja sužiūrėti ir, praleidžiant vienus nuteistuosius, kartu praeina ir kiti. Pareiškėjas 2021-05-30 turėjo paskyrą, priešingu atveju, jei nebūtų turėjęs tą dieną paskyros, pareigūnas jo nebūtų praleidęs. Paskyras išduoda Ūkio dalis, pareigūnai tik kontroliuoja, kaip jų yra laikomasi. Paaiškino, kad būna situacijų, jog pareigūnai žodžiu liepia nuteistiesiems padaryti skubius darbus, net ir nesant paskyros, tačiau 2021-05-30 pareiškėjas turėjo paskyrą, todėl ir buvo praleistas.

Pravieniškių PN-AK 2022-01-19 rašte Nr. 14-973 nurodė, kad Nuteistųjų išvedimo į darbą paskyros buvo perduotos Teisingumo ministerijos prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriui, atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-0-00141-21, todėl įstaiga negalėjo pateikti jokių nuteistojo darbo laiko grafikų ir paskyrų (tame tarpe ir aktualios 2021-05-30paskyros) (t. 1, b. l. 124-125).

Teisingumo ministerijos prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrius 2022-01-27 pateikė duomenis iš nurodytos ikiteisminio tyrimo bylos. Pažymėjo, kad M. R. 2021-05-30 išvedimo į darbą paskyros pateikti negali, nes jos tarp 2021-11-30 Pravieniškių PN-AT ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nėra. Paaiškino, kad tarp pateiktų paskyrų (2021-01-01-2021-07-15) yra 2021-05-07 paskyra Nr. 41-5214 (2021 m. gegužės 10-17 d.); 2021-05-13 paskyra Nr. 41-5574 (2021 m. gegužės 7-24 d.) ir 2021-05-27 paskyra Nr. 41-6016 (2021 m. birželio 1-7 d.), kuriose yra duomenys apie nuteistojo M. R. pareigas, darbo vietą ir laiką (t. 1, b. l. 179-180).

Taigi, nors liudytojas K. Č. (pareigūnas vykdęs tarnybą 2021-05-30 ir turėjęs tikrinti nuteistųjų paskyras) teigia, kad nurodytą dieną pareiškėjas taip pat turėjo paskyrą ir teisę patekti į ūkio patalpas, todėl jo buvo praleistas per 3 kontrolės postą (priešingu atveju to nebūtų padaręs), tačiau jo parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas 2021-05-30 (sekmadienį) neturėjo paskyros dirbti. Tokių duomenų teismui negalėjo pateikti nei atsakovė, nei Kriminalinės žvalgybos valdyba, kuriai buvo perduota M. R. dokumentacija ikiteisminiam tyrimui atlikti. Tai, kad nurodytą 2021-05-30 nedirbo ir neturėjo jokios paskyros, o į ūkio patalpas norėjo patekti tikslu išsiplauti darbo drabužius, teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino pats pareiškėjas.

Iš bylos duomenų matyti nekvestionuotinas faktas, kad pareiškėjas savaitgalį neturėjo paskyros, todėl negalėjo būti ūkio dalyje, jam joks pareigūnų nurodymas dirbti nebuvo duotas, tačiau jis per 3 kontrolės postą pateko į ūkio dalį. Tokiu atveju vertintinos kitos galimos M. R. patekimo į ūkio dalį aplinkybės ir su tuo susijęs pareiškėjo veiksmų (ne)teisėtumas.

Pareiškėjas aiškino, kad jam paprašius, pareigūnas jį praleido per 3 kontrolės postą į ūkio patalpas. Pažymėjo, kad per postą galima praeiti tik pareigūnui pakėlus atitvarą (yra 2 varteliai). Šios aplinkybės, kad į gamybines ūkio patalpas patenkama per 3 kontrolės postą ir savarankiškai be pareigūnų žinios nuteistieji iš esmės patekti negali, nes yra atitvarai (varteliai), kurie automatiškai valdomi pareigūnų, patvirtino ir liudytojas K. Č..

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 18.10 papunktį laikytina, kad asmuo pažeidė elgesio taisyklę nesilankyti patalpose ir teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktorius arba jo įgaliotas pataisos pareigūnas tai leidžia. Taigi, nurodytose nuostatose įtvirtintas elgesio taisyklių pažeidimas su išlyga, kuri eliminuoja nuteistojo ir suimtojo elgesio neteisėtumą, t. y. patenkama į draudžiamas patalpas su pareigūno leidimu.

Teismui įvertinus aplinkybes, kad nors pareiškėjas neturėjo paskyros, suteikiančios teisėtą pagrindą būti ūkio patalpose, tačiau į jas pateko per postą, kuris išimtinai yra kontroliuojamas pataisos įstaigos pareigūnų ir be jų žinios iš esmės patekti į ūkio patalpas negalima, darytina išvada, kad M. R. 2020-05-30 per 3 kontrolės postą į ūkio dalį pateko tik su pareigūno žinia.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Taisyklių 18.10 papunktyje, nes pareiškėjas į ūkio dalį pateko turėdamas tam pataisos įstaigos direktorius arba jo įgalioto pataisos pareigūno leidimą.

Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu kitu bausmės atlikimo režimo pažeidimu, teismas pažymi, jog Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 p. reikalavimas labai konkrečiai ir aiškiai apibrėžia nuteistųjų elgesio taisyklę, t. y. nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti ir nors vieno iš nurodytų punkte nurodyto elemento neatitikimas iš esmės leistų preziumuoti elgesio taisyklių pažeidimą. Be to, ši elgesio taisyklė yra universali, ji yra tam tikro elgesio reikalavimas, kuris aktualus tiek nuteistajam/suimtajam bendraujant su kitais nuteistaisiais, tiek su pataisos įstaigos personalu ir kt. Ši taisyklė, nepriklausomai nuo objektyvių aplinkybių ir subjektų, yra taikytina konkrečiai nuteistojo/suimtojo asmeniui.

Šiuo atveju, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų ir byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas, pareigūnui pareikalavus išeiti iš gamybinės ūkio patalpos, pakeltu tonu atsakė ,,tuoj susisuksiu ir eisiu“, pareigūnui ne kartą jo paprašius išeiti, jis ne iš karto sureagavo, jo bendravimas ir tonas buvo agresyvus. Tik po keleto pakartojimų, pareigūnui nurodžius, kad bus panaudota specialioji priemonė, M. R. atsistojo ir šaukdamas sparčiai nueina/nubėga, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, naudodamas žargonus, įžeidžiančius pareigūną ir kt. Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo veiksmų ir elgesio neneigė, tik pažymėjo, kad tokie jo veiksmai buvo išprovokuoti paties pareigūno.

Taigi, tiek byloje esantys įrodymai, tiek paties pareiškėjo paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 p. reikalavimą, o jo argumentas, kad taip elgėsi išprovokuotas pareigūno, yra visiškai nepagrįstas ir vertintinas tik kaip subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, kuris nešalina jo atsakomybės.

Ginčijame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimą, kadangi tikrinant ūkio skyriaus patalpas, jis buvo pastebėtas sėdintis pagalbinėse patalpose, kuriose jam būti nepriklausė savaitgaliais ir nedarbo valandomis. Dėl įvykio ir tokio elgesio nuteistajam liepta pasiaiškinti raštu, tačiau pareiškėjas pasiaiškinti atsisakė. Iš bylos duomenų matyti, kad jis pasiaiškinti atsisakė, kas buvo vertinama kaip pareigūno reikalavimų nevykdymas.

Teismo vertinimu, pareiškėjo atsisakymas teikti raštišką pasiaiškinimą, negali būti vertinamas kaip neteisėtas pareiškėjo veiksmas, nevykdant pareigūno reikalavimų (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Taigi įstatyme numatyta, kad nuteistojo rašytinis pasiaiškinimas yra viena sudedamųjų dalių, kuri vertinama kitų įrodomąją vertę turinčių duomenų kontekste, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo.

Tokia įstatymo leidėjo valia leidžia aiškiai suprasti, kad nuteistajam suteikiama teisė teikti pasiaiškinimus dėl ginčo situacijos, rašytiniuose paaiškinimuose nurodant konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir/ar argumentuotai paneigiant savo veiksmų neteisėtumą. Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad nuteistajam turi būti objektyviai suteikta teisė teikti pasiaiškinimą, tuo pačiu tai pareigūno pareiga nuteistajam išaiškinti apie tokią teisę ir suteikti galimybę ja pasinaudoti. Joks imperatyvas dėl privalomo raštiško pasiaiškinimo pateikimo įstatyme nėra numatytas. Tai, kad nuteistasis (ne)teikia tam tikro pasiaiškinimo raštu vertintina tik kaip nuteistojo pasirinkimo galimybė pasinaudoti raštiško pasiaiškinimo teise ar ne, o ne pareigos nevykdymas.

Pareiškėjui nuobauda skirta ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.12 p. pagrindu už tai, kad jis trukdė pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijas. Trukdymas atlikti pareigūnui tam tikras funkcijas turi būti suprantamas kaip toks nuteistojo elgesys, dėl kurio pareigūnas negali įgyvendinti savo tarnybinių teisių ir objektyviai atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų.

Iš ginčijamo nutarimo matyti, kad pareigūnas, atlikdamas savo pareigas: tikrino ūkio dalį; pastebėjęs nuteistąjį pagalbinėse patalpose, liepė jam pasiaiškinti raštu; davė nurodymą jam palikti patalpas ir grįžti į būrį; pareiškėjui nurodymų nevykdant, pareigūnas jį perspėjo dėl specialiųjų priemonių panaudojimo. Nuteistasis priešinosi ir rėkė, kol pabėgo iš ūkio dalies.

Taigi, ginčijamame nutarime aprašyta situacija ir tam tikrų veiksmų eiga, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai, kokias konkrečiai pareigūnui funkcijas trukdė atlikti. Teismo vertinimu, pareigūnas vykdydamas savo pareigas atliko patalpų tikrinimą, liepė rašyti paaiškinimą, nurodė išeiti iš patalpų, perspėjo dėl pastarojo nurodymo nevykdymo apie specialiųjų priemonių panaudojimą, o tai, kad pareiškėjas priešinosi ir ne iškarto reagavo į pareigūno raginimus negali būti vertinama kaip trukdymas pareigūnui atlikti savo funkcijas. Kaip matyti, pareiškėjui priešinantis ir nevykdant nurodymo dėl pasišalinimo iš ūkio patalpų, pareigūnas, įgyvendinamas savo funkcijas, panaudojo žodinį įspėjimą dėl specialiųjų priemonių taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Nors pareiškėjas šaukė ir agresyviai elgėsi, tačiau pasišalino iš ūkio patalpos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nustatė pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, numatytą BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Taisyklių 18.12 papunktyje, kadangi pareigūnas atliko savo funkcijas ir, i įgyvendindamas taktinius veiksmus, pasiekė rezultatą - pareiškėjas pasišalino iš ūkio patalpų.

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų skaičių ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai, t. y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudą būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudą taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik išnagrinėjus pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus. Apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbta pasirašytinai ir Nutarimo kopija įteikta nuteistajam.

Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, Taisyklių 18.4 papunktį ir 18.12 papunktį. Teisėjų kolegija pastebi, jog BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintos specialiosios taisyklės, kurių privalo laikytis nuteistieji. Minėtos įstatymo normos, kuri nustato specialiąsias nuteistųjų pareigas, konstrukcija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nustato konkrečias nuteistųjų elgesio taisykles (režimo reikalavimus). Atitinkamai, sprendžiant dėl nuobaudos nuteistajam paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, turi būti nustatyta ne tik tai, kokį bendrojo pobūdžio reikalavimą, nurodytą blanketinėje įstatymo normoje, pažeidė nuteistasis, o ir tai, kokių būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų konkrečias nuostatas jis pažeidė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamu Nutarimu pareiškėjui nepagrįstai buvo inkriminuotas Vidaus tvarkos taisyklių 18.12 papunkčio ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas, kadangi nenustatyta nuteistojo elgesio normų pažeidimų ir veiksmų, vertintinų kaip pareigūno reikalavimų nevykdymas. Todėl teisėjų kolegija Vidaus tvarkos taisyklių 18.12 papunktį ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą šalina iš skundžiamo nutarimo.

BVK 143 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Iš Pravieniškių PN-AK 2022-01-18 pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad pareiškėjas baustas 23 kartus ir 1 kartą skatintas. Prieš 2021-05-30 padarytą pažeidimą, pareiškėjui už 2019-12-27 pažeidimą buvo paskirta griežčiausia nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas, po 2021-05-30 pažeidimo jis vėl buvo baustas už elgesio taisyklių ir bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl minėtų kaltinimo punktų panaikinimas nesuteikia pagrindo keisti Nutarimą dėl likusio padaryto pažeidimo.

Pašalinimas iš nutarimo veikos kvalifikavimo pagal Vidaus tvarkos taisyklių 18.12 papunktį ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, taip pat nesuteikia pagrindo naikinti visą nutarimą, kadangi už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio pažeidimą pareiškėjas nubaustas pagrįstai. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, atsižvelgiant į anksčiau pareiškėjui taikytas įvairias drausmines nuobaudas ir kitą pareiškėją charakterizuojančią informaciją, todėl pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nebuvo. Pažymėtina, kad prieš šios nuobaudos paskyrimą pareiškėjui jau buvo taikyta ir griežtesnė nuobauda, todėl skirti švelnesnę nuobaudą nebuvo pagrindo. Nuobaudų skyrimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, taip pat nuteistojo teisė žinoti už ką yra baudžiamas ir pateikti savo paaiškinimus, nepažeistos.

Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, todėl ginčą išnagrinėjus teisme ir priimant tokį patį sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, naikinti Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 2S-2688 nėra pagrindo.

Pareiškėjas skundu prašo dėl nurodytų neteisėtų veiksmų priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų iš esmės netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažeidimą pareiškėjas padarė ir atsakovas už jį pagrįstai nubaudė tinkamai parinkta nuobauda, todėl tai, kad iš skundžiamo nutarimo pašalintas vienas iš pažeidimų nereiškia pareiškėjo nubaudimo neteisėtumo apskritai.

Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir paskyrė jam teisingą ir proporcingą nuobaudą, nepažeisdama nuobaudos skyrimo procedūrų, todėl skundžiamas atsakovės Nutarimas ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimas dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra teisėti. Nesant neteisėtų veiksmų negali būti taikoma ir civilinė atsakomybė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.