Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. (M. B.) patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. (V.) Š., A. B. (A. B.), VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas M. B. yra Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), pergyvenęs sutuoktinis, kuris susituokė (duomenys neskelbtini). Abu sutuoktiniai daugelį metų gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas santuokos metu ir įregistruotas sutuoktinės Z. B. vardu. Po Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) visas santuokos metu įgytas turtas testamentu buvo paliktas pergyvenusiam sutuoktiniui M. B., tačiau paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Pareiškėjas M. B. priėmė atsiradusį palikimą faktiniais veiksmais, t. y. toliau gyvendamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėdamas ir mokėdamas komunalinius bei kitus mokesčius už minėtą namą. Kiti įpėdiniai – B. vaikai V. Š. ir A. B., kurie gyveno ir tebegyvena tame pačiame name, atsisakė paveldėjimo teisės į mirusios motinos turtą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas palikimą priėmė, pasirinkdamas vieną iš palikimo priėmimo būdų - pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 str.), todėl palikimą priėmus nurodytu būdu, spręsti termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą nėra pagrindo, nes palikimas buvo priimtas pagal CK 587 str. 2 d. reikalavimus, terminai palikimui priimti nebuvo praleisti. Palikimą sudaro palikėjo turtinės ir kai kurios neturtinės teisės bei pareigos. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams. Tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų paveldėti mirusiajai sutuoktinei Z. B. priklausiusią 1/2 dalį sutuoktinių turto.

5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo M. B. ir Z. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (el. b. failas 1, p. 48-50), sutuoktinių bendri vaikai – V. Š. ir A. B. (el. b. failas 1, p. 74-77). Iš byloje esančio medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad Z. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš notarės Sandros Vinciūnienės 2022 m. balandžio 12 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po palikėjos mirties Vilniaus rajono 5-ajame notaro biure iki (duomenys neskelbtini) nėra užvesta. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2025 m. gegužės 27 d. duomenų matyti, kad palikėjos Z. B. vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas (el. b. failas 1, p. 52-54, 57-58). Matyti, kad turtas (Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) palikėjos įgytas santuokos metu. Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1972-01-31 adresu: (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad abu sutuoktiniai daugelį metų gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas santuokos metu ir įregistruotas sutuoktinės Z. B. vardu. Po Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) visas santuokos metu įgytas turtas testamentu buvo paliktas pergyvenusiam sutuoktiniui M. B., tačiau paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Kiti įpėdiniai – B. vaikai V. Š. ir A. B., kurie gyveno ir tebegyvena tame pačiame name, atsisakė paveldėjimo teisės į mirusios motinos turtą.

10. Po palikėjos Z. B. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis pareiškėjas M. B. priėmė atsiradusį palikimą faktiniais veiksmais, t. y. toliau gyvendamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėdamas ir mokėdamas komunalinius bei kitus mokesčius už minėtą namą. Minėtą aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro 2025-06-04 Lietuvos Respublikos gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1972-01-31 adresu: (duomenys neskelbtini). Remiantis pateiktais mokėjimo kvitais, nustatyta, kad pareiškėjas moka mokesčius už elektros energijos tiekimą bei komunalines paslaugas, teikiamas adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, daryti išvadai, kad pareiškėjas M. B. rūpinosi turtu, kuris liko po jos sutuoktinės Z. B. mirties. Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad M. B. priėmė palikimą po sutuoktinės Z. B. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. (M. B.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) palikimą, atsiradusį po sutuoktinės Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė faktiniu valdymu nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.