- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-12
- Bylos Nr.
- AS-146-327-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00094-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- K. D.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno lopšeliui-darželiui „Žilvitis“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. D. skundus atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno lopšeliui-darželiui „Žilvitis“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundais (I t., b. l. 5-8, 101-102, 108-110), prašydamas:
panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 40-2-1975;panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (toliau – ir Nuolatinės statybos komisija) 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-12-SK161/2;įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti K. D. atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo;panaikinti Inspekcijos 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-919(15.4);jei teismas laikytų, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, prašė šį terminą atnaujinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. nutartimi (II t., b. l. 23-28) atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl įpareigojimo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas taip pat nutraukė bylą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. protokolo Nr. 40-21-SK161/2 panaikinimo bei 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1-919(15.4) panaikinimo. Skundą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 40-2-1975 panaikinimo paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl sprendimų, susijusių su žemės sklypo, esančio Hipodromo g. 70, Kaune, kuriame veikia Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“, dalimi, į kurią pareiškėjas K. D. pretenduoja atkurti nuosavybės teises ir kurioje rengiamu detaliuoju planu yra formuojamas žemės sklypas prie visų esamų statinių, registruotų Hipodromo g. 70, Kaune.
Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
Teismas nustatė, kad parengto detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūros metu pareiškėjas 2009 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į detaliojo planavimo organizatorių, pareikšdamas pastabas ir pasiūlymus (b. l. 16-17). Detaliojo planavimo svarstymo su visuomene procedūrą reglamentuoja Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Visuomenės dalyvavimo nuostatai). Ginčui aktualios (t. y. nuo 2007 m. kovo 21 d. galiojusios) redakcijos Visuomenės dalyvavimo nuostatų 9 punktas numato, kad planavimo organizatorius pasiūlymus dėl vietovės lygmens detaliųjų planų pateikusiems asmenims atsako raštu ne vėliau kaip per 30 darbo dienų, o atmesdamas pasiūlymą – nurodo atmetimo motyvą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R15-149-(A27R25) atsakė pareiškėjui į jo pateiktas pastabas bei pasiūlymus (b. l. 18-19). Minėtame rašte išanalizuotos pareiškėjo pastabos ir nurodyti atsisakymo atsižvelgti į pateiktus siūlymus motyvai. Teismas nurodė, jog asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti valstybinę teritorinę planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos (Visuomenės dalyvavimo nuostatų 36 p.). Pasinaudodamas šia teise, pareiškėjas 2009 m. balandžio 30 d. skundu dėl pastabų ir pasiūlymų atmetimo kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją (b. l. 20-22, 23). Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ginčui aktualios (t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 12 d. galiojusios) redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (toliau – ir Valstybinės priežiūros nuostatai) 18 punktu, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 11-D-402-584 pateikė pareiškėjui atsakymą į jo skundą (b. l. 23), kuris teismine tvarka nebuvo ginčijamas. Atsižvelgęs į tai, kad minėtas raštas buvo adresuotas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, o pareiškėjui – tik jo kopija, be to, pats rašto turinys rodo, jog pareiškėjo skundas iš esmės nebuvo išnagrinėtas dėl pilnos informacijos neturėjimo, teismas padarė išvadą, kad šis raštas nelaikytinas tinkamu atsakymu į pareiškėjo pateiktą skundą. Pažymėjo, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir per nustatytą terminą į jį neatsakė, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnyje nustatytą terminą.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytų teisės aktų nuostatomis, teismas nurodė, kad pareiškėjo 2009 m. balandžio 30 d. skundas turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų, t. y. iki 2009 m. gegužės 29 d., o skundą teismui pareiškėjas turėjo pateikti vėliausiai iki 2009 m. liepos 29 d. Pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi 2010 m. vasario 17 d. (b. l. 37). Remdamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys, jog terminas praleistas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos kaltės, nes dėl jos neveikimo ir neinformavimo pareiškėjas nežinojo, kada prasideda 2 mėnesių terminas, pareiškėjas laukė ir tikėjosi gauti dar vieną atsakymą į jo skundą, – nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėjo, kad skundus, prašymus pareiškėjo vardu rengė advokatas, veikiantis pagal sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo, todėl teisinis nežinojimas taip pat nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Kitų objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių paduoti skundą teismui, pareiškėjas nenurodo. Teismas konstatavo, kad terminas skundui dėl įpareigojimo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti K. D. atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo paduoti praleistas ir negali būti atnaujintas, todėl, neatnaujinus termino, minėto reikalavimo dalyje byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-21-SK161/2 teismas nurodė, kad pareiškėjas šį reikalavimą motyvuoja tuo, jog Nuolatinės statybos komisijos nariai neatsižvelgė į jo pranešimą dėl detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ploto. Teismas pažymėjo, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės), 46 punktą parengto savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Ginčas dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolo teisėtumo patenka į ginčų, kilusių detaliojo plano derinimo procedūros metu, kategoriją. Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad ginčus, kilusius tarp planavimo sąlygas išdavusių institucijų ir (ar) planavimo organizatoriaus, taip pat derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų apie tai, kad ginčijamą Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. protokolą Nr. 40-21-SK161/2 (b. l. 69-70) buvo apskundęs teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad byla reikalavimo dalyje dėl Nuolatinės statybos komisijos protokolo panaikinimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto tvarka.Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-919(15.4) (b. l. 104) teismas nurodė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 48 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą teritorijų planavimo dokumento tikrinimas valstybinę planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo paskutinė stadija. Teritorijos planavimo dokumento tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo 3 punktą, dokumentų tikrinimas – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendimai atitinka šio įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Remdamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad teritorijos planavimo dokumento tikrinimas – tai toks tikrinimas, kurio metu nustatoma, ar parengtas teritorijos planavimo dokumentas atitinka tam tikrus teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos būtinos procedūros ir t. t. Pažymėjo, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija netvirtina parengto detaliojo plano sprendinių, o tik duoda išvadą, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Todėl patikrinimo aktas yra procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui materialaus pobūdžio teisinių pasekmių, ir dėl to negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui. Remdamasis išdėstytu, teismas bylą dėl reikalavimo panaikinti patikrinimo aktą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto tvarka.Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 40-2-1975 (b. l. 35) teismas nurodė, kad šiuo raštu Kauno miesto savivaldybės administracija informavo Kauno apskrities viršininko administraciją apie tai, jog detaliajame plane nurodytos žemės sklypo dalies nėra pagrindo laikyti laisva (neužstatyta) teritorija, todėl nėra galimybės į šią žemę atkurti nuosavybės teises natūra. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi specialiaisiais teisės aktais – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinimo tvarkos 122 punkto nuostatomis. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčams iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo taikoma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartis Nr. A261-149/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis Nr. A261-1205/2009 ir kt.). Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, jog ginčas kilęs nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemę priėmimo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą turėjo laikytis privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (ABTĮ 25 str. 1 d.), tačiau tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Todėl nutarė pareiškėjo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 40-2-1975 palikti nenagrinėtą (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas K. D. atskiruoju skundu (II t., b. l. 33-36) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Atskirajame skunde nurodė:
1. Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 40-2-1975 – pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies taikymu. Vadovaujantis paminėta įstatymo norma, kai sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Pareiškėjo nuomone, šios normos netaikymas gali būti grindžiamas tik akivaizdžiu ryšio tarp pareikštų reikalavimų nebuvimu. Mano, kad šioje byloje toks ryšys akivaizdus, nes tik nustačius, kad nurodytas atsakovo sprendimas yra neteisėtas, būtų galima nagrinėti visus likusius skundo reikalavimus, kadangi tik tuomet jis būtų laikomas tinkamu pareiškėju, turinčiu teisinį interesą ginčyti parengto detaliojo plano sprendinius bei reikalauti tinkamai vykdyti detaliojo planavimo procedūras.
2. Dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-21-SK161/2 – pareiškėjo nuomone, skundo padavimas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kaip numato teismo nurodyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis, reikštų formalų ginčo nagrinėjimą Inspekcijoje, kuri šiuo klausimu užima lygiai tokią pačią poziciją, kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Pareiškėjo manymu, dėl nurodyto skundo reikalavimo taip pat turėjo būti taikoma jau minėta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies norma, nes jo skundo reikalavimai nėra tiek nutolę teisine prasme, kad nebūtų galima jų pripažinti tarpusavyje nesusijusiais. Be to, teismas nemotyvavo ABTĮ 103 ir 101 straipsnių pritaikymo, skirtingai išspręsdamas abu pirmuosius skundo reikalavimus.
3. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo – pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad iki 2009 m. spalio 19 d., kai Inspekcijai buvo pateiktas detalusis planas ir su juo susiję dokumentai, Inspekcija net ir norėdama negalėjo pateikti pareiškėjui jokio atsakymo į skundą, todėl Inspekcijos veiksmai iki 2009 m. spalio 19 d. nebuvo neteisėti. Pažymi, kad nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei UAB „Geomerta“, nei Inspekcija niekaip neįformavo jo apie detaliojo planavimo procese atliekamus tolimesnius veiksmus dėl jo skundų bei prašymų nagrinėjimo. Pareiškėjas mano, kad ne jo neapdairūs veiksmai ar neveikimas, o atsakovų neteisėtas neveikimas bei dviprasmiškas elgesys (iš pradžių 2009 m. gegužės 11 d. raštu informuojant, kad normalus atsakymas galimai bus pateiktas pareiškėjui vėliau, o vėliau neteikiant jam absoliučiai jokios informacijos) ir sukėlė pasekmes, dėl kurių jis sąžiningai nežinojo apie savo teisės reikšti atitinkamą skundą teismui atsiradimą, šios teisės realizavimo termino pradžią. Teigia, kad teismo padaryta išvada, jog skundo padavimo termino pasibaigimo diena laikytina 2009 m. liepos 29 d., nėra pagrįsta nei tinkamu faktinių bei teisinių aplinkybių vertinimu, nei protingumo ir teisingumo kriterijais.
4. Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-919(15.4) – teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimu (Administracinių teismų praktika, 2009 m. birželio 30 d., Nr. 7), tuo pažeidė ABTĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą. Be to, teismas nenurodė, ar pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai duoda faktinį ir teisinį pagrindą teigti, jog priežiūros institucija, tikrindama teritorijos planavimo dokumentą, netinkamai atliko teisės aktuose nurodytas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros funkcijas ir dėl to buvo pateikta nepagrįsta ir neteisėta išvada, taip pat nenurodė, kam galėtų būti skundžiamas minėtas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms. Be kita ko, nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas privalėjo vadovautis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši norma laikytina bendrąja specialiųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo – atžvilgiu. Pažymi, kad teisės aktai imperatyviai nustato, jog ginčams dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra privaloma išankstinė ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka ir, tik pasinaudojus šia tvarka, administracinis teismas įgyja kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio ginčą. Be to, byloje keliami reikalavimai dėl skirtingų institucijų priimtų administracinių teisės aktų teisėtumo, skiriasi šių aktų priėmimo teisiniai pagrindai ir jų turinys.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Dėl ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pažymi, kad ginčas byloje kilęs dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso iki sprendimo dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi specialiaisiais teisės aktais. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuluotą dėl ginčų iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taip pat dėl teisminės gynybos prioriteto principo, įtvirtinto ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiama 2011 m. vasario 28 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė dėl keturių pareiškėjo 2010 m. vasario 17 d. ir 2010 m. balandžio 28 d. skundais pareikštų reikalavimų, t. y.: 1) atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įpareigojimo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo ir bylą šioje dalyje nutraukė (ABTĮ 101 str. 6 p.); 2) nutraukė bylą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolo Nr. 40-21-SK161/2 panaikinimo (ABTĮ 101 str. 7 p.); 3) nutraukė bylą dalyje dėl 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1-919(15.4) panaikinimo (ABTĮ 101 str. 1 p.); 4) skundą dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 40-2-1975 panaikinimo paliko nenagrinėtą (103 str. 1 p.).
Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 40-2-1975 panaikinimo pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo normas. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/200; Nr. AS146-201/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, tenkindamas pareišėkjo atskirąjį skundą iš dalies, nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 40-2-1975 yra atsakymas Kauno apskrities viršininko administracijai į jos 2009 m. lapkričio 26 d. prašymą pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę sprendžiant dėl galimybės grąžinti K. D. žemę natūra. Šie susirašinėjimo dokumentai, kaip matyti iš jų turinio, parengti minėtiems viešojo administravimo subjektams vykdant Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas, t.y. apskrities viršininko administracijai, kuriai pagal kompetenciją buvo priskirta priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (panaikinus apskričių viršininkų administracijas ši funkcija priskirta Nacionalinei žemės tarnybai), paprašius savivaldybės administraciją pateikti informaciją, ar yra galimybė suformuoti pareiškėjui žemės sklypą grąžinimui natūra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiamas 2009 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 40-2-1975 yra dviejų viešojo administravimo subjektų susirašinėjimo procedūrinis informacinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes šiuo raštu joks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtas ir jam nebuvo sukurtos ar panaikintos jokios teisės ar pareigos, šiame rašte nėra išdėstyta jokių viešojo administravimo subjekto privalomų vykdyti patvarkymų (įpareigojimų). Todėl minėtas raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi jis nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 15 d., 15 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad 2009 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. 40-2-1975 turėjo būti skundžiamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Todėl šioje dalyje skundžiama 2011 m. vasario 28 d. teismo nutartis keistina, byla dalyje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 40-2-1975 panaikinimo nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Pareiškėjas skundu taip pat kėlė reikalavimus: įpareigoti Inspekciją per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pateikti pareiškėjui atsakymą dėl jo 2009 m. balandžio 30 d. skundo; panaikinti Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-21-SK161/2; panaikinti Inspekcijos 2010 m. balandžio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-919(15.4). Šiais reikalavimais pareiškėjas iškėlė ginčą dėl atitinkamų procedūrinių aktų (veiksmų) iki detaliojo plano patvirtinimo.
Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Inspekcijos įpareigojimo pateikti atsakymą į 2009 m. balandžio 30 d. skundą taikydamas ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą išsprendė teisingai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs Inspekcijos 2009 m. gegužės 11 d. raštą, šio rašto neskundė, taip pat nepasinaudojo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta teise kreiptis į teismą dėl Inspekcijos neveikimo ar vilkinimo priimti sprendimą dėl 2009 m. balandžio 30 d. skundo. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2010 m. vasario 18 d. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad buvo svarbių priežasčių, kurios sutrukdė jam kreiptis į teismą per įstatymu nustatytą terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą taikė ir bylą nutraukė pagrįstai.
Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti Nuolatinės statybos komisijos 2009 m. rugsėjo 24 d. kompleksinio derinimo protokolą Nr. 40-12-SK161/2 pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokio pobūdžio aktų apskundimui yra numatyta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas pritaikytas pagrįstai.
Sprendžiant ginčą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti patikrinta, ar skundą padavusio asmens subjektyvų suvokimą apie atitinkamu aktu ar veiksmu (neveikimu) galimai pažeistas jo teises patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, ar būtent tas aktas pažeidžia asmens teises, jei jos yra pažeistos. Iš pareiškėjo papildomai pateiktų apeliacinės instancijos teismui dokumentų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A-1533 buvo patvirtintas žemės sklypo Hipodromo g. 70, Kaune, detalusis planas. Patvirtinus detalųjų planą, teritorijos detaliojo planavimo procesas pasibaigė. Pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 30 d. dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. A-1533 panaikinimo yra pateikęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pagal šį pareiškėjo skundą iškelta administracinė byla (Nr. I-1203/2011). Patikrinimo aktas Nr. TP1-919(15.4) galiojo vienerius metus nuo patvirtinimo dienos. Šio akto galiojimo terminas pasibaigė 2011 m. balandžio 12 d. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjo skundžiamas Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-919(15.4) nagrinėjamu atveju pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir šio akto panaikinimas, galiojant teritorijos detaliajam planui, pats savaime realiai neapgintų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, t. y. neduotų jokios teisinės naudos, iš esmės būtų beprasmiškas. Esant minėtoms aplinkybėms, laikytina, kad dėl minėto patikirinimo akto pareiškėjas byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjo galimai pažeistų teisių realus ir efektyvus gynimas teisme galimas ginčijant detalųjį planą ar atitinkamą jo dalį (konkrečius sprendinius). Minėta, kad pareiškėjas yra iškėlęs ginčą dėl administracinio akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Nagrinėjant ginčą dėl patvirtinto detaliojo plano, gali būti tikrinamas ne tik atitinkamų sprendinių pagrįstumas, bet ir tai, ar buvo laikytasi pagrindinių detaliojo planavimo procedūrų ir taisyklių.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti skundžiamą teismo nutartį remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Nutartis keistina tik dalyje dėl skundžiamo 2009 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 40-2-1975 panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo K. D. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties dalį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 40-2-1975 panaikinimo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.