- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-07-17
- Bylos Nr.
- A6.-31-344/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00020-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinusi su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymu dėl informacijos pateikimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymu 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo pradėta administracinio nusižengimo byla UAB „E.“ vadovo A. R. atžvilgiu dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis
Šalies argumentai
būdamas UAB „E.“ vadovu ir žinodamas apie uždarosios akcinės bendrovės „E.“ finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė.
VMI pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog nepalaiko pateikto pareiškimo ir, atsižvelgdama į pasikeitusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024, administracinio nusižengimo bylą A. R. atžvilgiu prašė nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas. Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Pagal ANK 565¹ straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis).
ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. liepos 10 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-36-594/2024, kurioje nurodė, kad JANĮ 5 straipsnio 1 punkto bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimai neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui – sudėties objektyviųjų požymių, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta administracinė atsakomybė už nemokumo proceso neinicijavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą (toliau – Įstatymas), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Taigi, Aukščiausiojo Teismo sprendimai paprastai turi precedento galią, jie saisto tiek patį Aukščiausiąjį Teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, nagrinėjančius analogiškas ar iš esmės panašias bylas. Tai leidžia visuomenės nariams kurti ir plėtoti stabiliu teisiniu pagrindu grįstus santykius.
Esant nurodytoms aplinkybėms, UAB „E.“ vadovas A. R. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, VMI atsisakius pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo, administracinio nusižengimo byla toliau nenagrinėtina teisme ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 636 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 621 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 637, 646 straipsniais,
nutaria:
administracinę teiseną UAB „E.“ vadovo A. R. atžvilgiu, kaltinant jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.