- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-04-25
- Bylos Nr.
- 1-150-517/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00141-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. J.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. A., išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 1d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir grasino nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2014m. sausio mėn. pradžioje, vakare, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinai-pil. J. J. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, kilusio šeimyninio konflikto metu tyčia su kumščiu nemažiau trijų kartų sudavė savo motinai-pil. J. J. į veidą, o po to, rankomis suėmęs už kaklo, pastarąją smaugė, reikalaudamas parašyti testamentą jo(kaltinamojo V. J.) naudai, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai J. J. buvo sukeltas fizinis skausmas.
Be to, 2014m. vasario 15d., apie 15⁰⁰ val., kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo motinai-pil. J. J. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, kilusio žodinio konflikto metu užsipuolė lovoje gulėjusią savo motiną-pil. J. J. ir, pastarają iškoliodamas necenzūriniais žodžiais, nutraukė nuo jos antklodę ir, nukreipęs suspaustus pirštus, sakydamas žodžius: ,, sutrinsiu “ „ tu mirsi “, grasino pastarąją nužudyti, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis V. J.) savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. J. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo 2014m. sausio mėn., tikslios datos neatsimena, tą dieną jis girtas parėjo į savo namus, kur gyvena kartu su motina. Dėl to, kad į namus grįžo neblaivus, tarp jo ir motinos kilo konfliktas. Jis tik atsimena, kad šūkavo, stumdėsi rankomis, tačiau kas konkrečiai tą dieną įvyko namuose nurodyti negali, nes dėl buvusio girtumo neatsimena. Kai būnas girtas, jis visiškai neatsimena kas vyksta, todėl neneigia, kad tą dieną jis galėjo mušti ir smaugti savo motiną, kaip motina ir nurodė. Su motina namuose tarpusavio santykius aiškinosi ir 2014m. vasario mėn. Tą dieną jis taip pat buvo neblaivus, todėl dėl buvusio girtumo neatsimena ką konkrečiai prišnekėjo savo motinos J. J. atžvilgiu. Atsimena tik tai, kad buvo labai supykęs, motinos kambaryje, nuo lovoje gulinčios motinos buvo nutraukęs antklodę ir rėkė. Ar grasino motinai, negali pasakyti, tačiau neneigia, kad galėjo taip pasielgti, nes kai pergeria, nebežino kas vyksta ir nieko neatsimena. Šiuo metu jis gydosi, nebevartoja alkoholio ir geria vaistus. Jis labai gailisi dėl savo netinkamo elgesio motinos atžvilgiu(b.l. 43, 46).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 16, 18-20), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 14-15), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8, 11-13), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 5-6), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 9) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad 2014m. sausio mėn. pirmoje pusėje, tikslios datos neatsimena, vakare į namus grįžo girtas jos sūnus V. Sūnus buvo gavęs pašalpą, todėl girtavo. Namuose kilo konfliktas, kurio metu, užsipuolęs, sūnus pradėjo ją mušti, su kumščiu suduodamas ne mažiau trijų kartų į veidą. Ji nuo smūgių gynėsi rankomis. Po to ji nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą. Sūnus nenusiramino ir, atėjęs į kambarį, suimdamas rankomis už kaklo, pradėjo ją smaugti, reikalavo, kad ji tuojau pat surašytų testamentą dėl buto jo(V. J.) naudai. Jai pradėjus rėkti, sūnus išsigando ir paleido jos kaklą. Kitas konfliktas namuose įvyko 2014m. vasario 15d. Tos dienos ryte sūnus vienas jau buvo išgėręs pusę butelio degtinės. Paruošusi sūnui valgyti, ji išėjo iš namų. Apie 15⁰⁰ val. jai grįžus į namus, sūnus pradėjo prie kabinėtis, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, priekaištaudamas, kad jis buvo blogai užaugintas, jam niekas nepadėjo. Žodinis konfliktas vyko jos kambaryje. Jai atsigulus į lovą, sūnus V. nenusiramino ir nutraukė nuo jos antklodę, po ko, į ją nukreipęs suspaustus pirštus, sakė „ sutrinsiu, tu mirsi “, taip grasindamas ją užmušti. Būdama išsigandusi, ji paskambino kaimynei, kuri iškvietė policiją. Kai sūnus V. būna pergėręs, jis nieko neatsimena, kas vyksta namuose, todėl tikrai galima juo tikėti, kad jis negali nurodyti konkrečių įvykio aplinkybių(b.l. 16, 18-20).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo, 2014m. vasario 15d., 16⁰⁴ val., buvo užregistruotas kaimybės telefoninis pranešimas apie smurtavimą artimoje aplinkoje, t.y. apie tai, kad bute sūnus muša savo motiną, kuri prašiusi iškviesti policiją(b.l. 14-15).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra pil. J. butas, esantis daugiabučio gyvenamojo namo ketvirtame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint nukentėjusiosios J. J. kambarį, palei sekciją rastas numestas ramentas, ant grindų guli pridaužyta įvairių indų ir nukritusių smulkių daiktų. Ant lovos matyti sujaukta patalynė. Įvykio vietos apžiūros metu kitų grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 7-8, 11-13).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą artimoje aplinkoje, t.y. grasinimo nužudyti nukentėjusiąją J. J. savo bute adresu: (duomenys neskelbtini), aplinkybes(b.l. 5-6).
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio 2014m. vasario 15d. rašyto tarnybinio pranešimo, minėtą dieną, apie 16⁰⁰ val., gavus budinčios dalies OVP specialisto pranešimą apie šeimyninį konfliktą, buvo nuvykta adresu: (duomenys neskelbtini), kur rastas kaltinamasis V. J. policijos pareigūnų akivaizdoje buvo užsipuolęs savo motiną J. J., grasindamas ją nužudyti. Nuo kaltinamojo V. J. sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau pastarasis tikrintis blaivumą atsisakė. Priėmus nukentėjusiosios J. J. pareiškimą, kaltinamasis V. J. buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK budinčią dalį(b.l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014m. vasario 15d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, nuo pat ryto namuose, kuriuose jis gyvena kartu su savo motina, vienas pats girtavęs kaltinamasis V. J. sukėlė šeimyninį konfliktą. Būdamas agresyviai nusiteikęs, kaltinamasis A. J. užsipuolė savo motiną-nukentėjusiąją J. J., kurią įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, pastarajai grasindamas ir fiziniu susidorojimu. Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo A. J. veiksmus, nukentėjusioji J. J., matydama savo sūnaus tuometinę būseną, žinodama kaltinamojo, kuris prieš ją jau ne vieną kartą buvo pavartojęs fizinį smurtą(b.l. 29-30), nenuspėjamą elgesį, kuris pagal bylos aplinkybes paskutinį kartą ją buvo sumušęs 2014m. sausio mėn., dėl ankstesnių smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kartu su ja gyvenančio sūnaus-kaltinamojo V. J. grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Kadangi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra kartu su juo gyvenantys tėvai(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. J., dėl asmeninių paskatų kilusių šeimyninių konfliktų metu tiek panaudodamas fizinį smurtą prieš savo motiną-nukentėjusiąją J. J., su kuria kartu gyvena, ko pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas, tiek ir grasindamas savo motiną nužudyti, savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant(mušant) artimoje aplinkoje, tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo V. J. nusikalstamomis veikomis turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji dėl patirto fizinio smurto byloje jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilins ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 20).
Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti galutine bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 63-65).
Sankcijose už kaltinamajam V. J. inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), 145 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, smurtaudamas prieš kartu gyvenančią motiną, tačiau anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra laikytina tai, kad kaltinamasis A. J. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi abiem atvejais fizinis smurtas ar grasinimai buvo panaudoti kilusių šeimyninių konfliktų metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytų veikų aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V. J., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir darbo biržoje registruoto asmens, asmenybę, jo sveikatos būklę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. J., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijose už padarytas veikas numatytas alternatyvias, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmių rūšis,-laisvės apribojimą, paliekant galutinę prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę, tačiau paskyrus daugiau įpareigojimų, kas teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo V. J. elgesiui(LR BK 48 str. 3-7d.d.).. Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 2d.( LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), 145 str. 1d., ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija)-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 21⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50(penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir e) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą;
-pagal LR BK 145 str. 1d.-laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 21⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30(trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir e) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajam V. J. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 21⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; d) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60(šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir e) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirtą galutinę laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2014m. vasario 15d., 16⁵⁰ val., iki 2014m. vasario 17d., 14²⁰ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. J. taikytas smurtą patyrusio asmens užtikrinimo priemones-įpareigojimą laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios J. J., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.