Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-08-11 · Civilinė byla Nr. 2YT-12141-637/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
2YT-12141-637/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09636-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Gaižutienė
Pareiškėjas
O. Š.
Suinteresuotas asmuo
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
Civilinė byla Nr. 2YT-12141-637/2016Proceso Nr. 2-06-3-09636-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.4.11.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Audronė Gaižutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo O. Š. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas O. Š. kreipėsi į antstolį G. J. prašydamas: panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju jei pagal patvarkymus buvo nurašytos areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja jo teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Teigia, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Nurodo, kad antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančius nuostatus ir nepagrįstai apribojo jo turtines teises.

Antstolis G. J. 2016-07-21 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalis). Suinteresuoti asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 4 dalis), laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis G. J. vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0091/07/01202 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-136/2004 dėl 5904,49 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/11/01518 pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2011-09-14 išduotą nutarimą Nr. 30N-1109062-11 dėl 34,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. valstybės naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/13/01285 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-31 išduotą nutarimą Nr. A2.1-2370-328/2013 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. valstybės naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/13/01786 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-04 išduotą nutarimą Nr. A2.11-3673-793/2013 dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. valstybės naudai; vykdomąją bylą Nr. 0091/14/01431 pagal Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-08-20 išduotą nutarimą Nr. ADK1-260 dėl 579,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. išieškotojos Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos naudai. 2016-06-27 antstolis G. J. priėmė patvarkymą Nr. 3.5.-16-6762 ,,Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“, kuriuo antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančio MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomoji byla Nr. 0091/14/01431 b. l. 16), nurodant areštuotas pinigines lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą, nes juo apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, nurodydamas, kad antstolio G. J. patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti maisto produktus už lėšas, esančias asmeninėje pareiškėjo sąskaitoje. Taip pat išieškomos visos lėšos, nepaisant ar jos viršija Vyriausybės nustatytą MMA ar ne, tokiu būdu jam nelieka jokių pajamų.

Teismas atkreipia dėmesį, jog siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, iš kokio fizinio asmens turto (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis), o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių skolininkui priklausančių pinigų sumų išieškojimas negalimas (kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių aktų nustatyta tvarka. Taigi, šios piniginės lėšos, kurias skolininkas gauna į savo asmeninę sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigoje, nėra priskiriamos nei vienai iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl pripažintina, kad išieškojimas iš šių lėšų yra galimas.

Pastebėtina ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, kad priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų duomenų, antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, o taip pat buvo įsidarbinęs įkalinimo įstaigoje (vykdomoji byla Nr. 0091/14/01431 b. l. 14) priėmė patvarkymą ,,Patvarkymas dėl skolos išieškojimo“ ir išsiuntė jį į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Antstolis 2016-06-27 patvarkyme yra nurodęs, jog skolininkui leidžiama disponuoti ta areštuota lėšų dalimi, kuri į sąskaitą pravedama kaip darbo užmokestis, prieš tai iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaitant 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi antstolis patvarkymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus (733–743 straipsniai) nuostatų nepažeidė. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybės bei atsižvelgiant į tai, jog teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis patvarkymu nenurodė apribojimų skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtinųjų reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kaip kad nurodo pareiškėjas.

Pareiškėjas prašo, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Iš vykdomosiose bylose Nr. 0091/07/01202, Nr. 0091/11/01518, Nr. 0091/13/01285, Nr. 0091/13/01786, Nr. 0091/14/01431 esančių duomenų ir antstolio 2016 m. liepos 21 d. Patvarkymo dėl skolininko skundo matyti, kad nėra jokio patvarkymo dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, t.y. yra priimtas tik patvarkymas dėl išskaitytų sumų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo O. Š. skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo O. Š. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmesti.

Vykdomąsias bylas Nr. 0091/07/01202, Nr. 0091/11/01518, Nr. 0091/13/01285, Nr. 0091/13/01786, Nr. 0091/14/01431, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Gaižutienė