- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- N-756-1-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) Statybos valstybinės priežiūros vedėjas 2008 m. rugsėjo 3 d. surašė A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. L., neturėdamas leidimo statybos darbams, vykdo savavališkus statybos darbus (duomenys neskelbtini). Sudegus ūkiniam pastatui, ant likusių pamatų ir šalia įrengtų naujų, statomas pastatas, kurio viena dalis yra iš silikatinių blokelių „Silka", mūras pakeltas apie 1,7 m aukščio, kita pastato dalis – medinė, sumontuotos sienos, įrengtos gegnės, pastatas netaisyklingos konfigūracijos, paskirtis nenustatyta. Savavališkos statybos darbai užfiksuoti 2008 m. liepos 30 d. savavališkos statybos akte Nr. 3 ir pridedamoje schemoje. Tokiu būdu A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus. A. L. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu skyrė A. L. už ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą 10 000 litų baudą. Teismas nutarime nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog statinys, kurio statyba be projekto ir nustatyta tvarka gauto leidimo inkriminuojama A. L., atitinka Statybos įstatymo (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo Nr. X-l 111 redakcija) 2 straipsnyje apibrėžtą statinio sąvoką. A. L. teiginys, kad jis šalia mūrinio statinio statęs medinį laikinąjį statinį, yra nepagrįstas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laikinas statinys – statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių: kioskas, gatvių prekybos, pramogų ar parodos paviljonas, parodos eksponatas, palapinės danga ar pneumatinis apvalkalas, vagonėlis, konteineris, įvairios paskirties aikštelė su dirbtine danga, statybininkų, tyrėjų ar kitos terminuotos veiklos reikmėms skirtas statinys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad medinė statinio dalis pastatyta ant gelžbetonio polinių pamatų, statinys pastatytas iš medienos ir nėra pastatytas iš surenkamųjų konstrukcijų. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų. A. L. teiginiai, kad jis po gaisro atstatinėjo mūrinę pastato dalį ir šalia, 10-15 cm atstumu, statė laikiną medinį statinį, t. y. kad buvo statomi du atskiri statiniai, yra nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nors mūrinė ir medinė statinio dalys neturi bendrų pamatų, sienų, stogo konstrukcijų, tačiau tarp mūrinės ir medinės pastato dalių yra labai mažas tarpas, apie 5-15cm, tarp šių dalių buvo palikta durų anga (b. 1. 45-47, 56). Tai patvirtino ir statybos priežiūros inspektorė teismo posėdžio metu. Šios aplinkybės parodo, kad statinys buvo ruošiamas bendram naudojimui ir tai laikytina vienu statiniu. Medinė pastato dalis laikytina mūrinės dalies priestatu (STRl.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" 8.2 punktas). Įrodymų visuma patvirtina, kad A. L. (duomenys neskelbtini), statė statinį, kurio viena dalis medinė, kita – mūrinė. Šio statinio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma viršija 80 m² (b. 1. 13, 45, 58, 79, 82). Teismui A. L. pateikė nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą (b. 1. 63), kurioje nurodyti 2008 m. gruodžio 15 d. A. L. užsakymu atlikti kadastrinių matavimų duomenys. Pagal šiuos duomenis, mūrinei ir medinei statinio daliai yra suteikti atskiri unikalūs numeriai ir šios statinio dalys išmatuotos kaip atskiri statiniai su skirtingais žymėjimais. Tačiau šios aplinkybės savaime neįrodo, kad A. L. statė du statinius, nes, kaip pripažino ir pats A. L., matininkui nebuvo pateikta projektinė medžiaga, buvo prašyta išmatuoti du statinius, todėl matininkas atliko matavimus pagal suinteresuoto asmens A. L. paaiškinimus dėl dviejų statinių. Be to, byloje nėra duomenų, kad šių matavimų pagrindu yra suformuoti atskiri daiktai ir atlikta jų teisinė registracija (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalys). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal detaliojo plano 1998 metų sprendinius (duomenys neskelbtini), numatyta galimybė rekonstruoti esamus ūkinius statinius (b. 1. 33, 72), tarp šių statinių numatytas 2 m atstumas, o 1999, 2000 ir 2002 metų žemės sklypo planuose užfiksuotas tik vienas ūkinis pastatas (b. 1. 73-75). Pagal 2003 m. gegužės 19 d. ir 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto registro duomenis, 2001 m. birželio 6 d. sandėliai (3I1ž ir 4I1ž) išregistruoti vykdant statybos darbus (b. 1. 35, 86-87). Teismui pateiktoje nekilnojamojo turto registro CDB 2008 m. liepos 30 d. išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), be gyvenamojo namo yra registruotas ir ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 26 m²) nuosavybės teise priklausantis A. L.. Šiam pastatui 2002 m. rugsėjo 16 d. - 2003 m. gegužės 19 d. laikotarpiu išduotas leidimas vykdyti statybos darbus (b. 1. 37). A. L. 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Neringos savivaldybę dėl projektavimo sąvado gavimo, kuriame aiškiai nurodė tikslą – vieną ūkinį statinį išplėsti iki 116 m² (b. 1. 69). Šie duomenys patvirtina, kad A. L. nuosavybės teise priklausė ir sudegė tik vienas statinys, kurį A. L. 2008 m. liepos 30 d. atstatinėjo iš naujo ir turėjo tikslą pastatyti vieną statinį (b. 1. 6-13, 38, 44-47, 95, 98). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad A. L. turėjo teisę atstatyti didesnį pagal užstatymo plotą statinį ar du atskirus statinius.
Dėl A. L. pateiktų dokumentų teismas nutarime nurodė, kad 2006 m. balandžio 19 d. statybos leidimas išduotas kabelio paklojimui (b. 1. 64). 2002 m. rugpjūčio 19 d. statybos leidimas išduotas ūkinio pastato rekonstrukcijai (b. 1. 65), tačiau rekonstrukcijos darbai baigti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 2003 m. gegužės 19 d. (b. 1. 35-37, 94) – tai panaikina tolimesnį statybos leidimo galiojimą (Statybos įstatymo 24 straipsnis). 2007 m. sausio 4 d. A. L. buvo išduotas sutikimas dėl nesudėtingo statinio statybos ir nurodyta, kad statybos darbai turi būti atliekami suderinus nustatyta tvarka parengtą supaprastintą projektą atsižvelgiant į galiojančio teritorijos planavimo dokumento sprendinius (b. 1. 71). Šis sutikimas nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes sutikimas yra išduotas dėl nesudėtingo statinio, o A. L. statytas statinys negali būti priskirtas prie nesudėtingų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2005 m. lapkričio 9 d. neprieštaravo dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos ir nurodė, kad šiems darbams reikalingas statybos leidimas (b. 1. 70). 2006 m. lapkričio 8 d. buvo išduotas ūkinio pastato rekonstrukcijos projektavimo sąlygų sąvadas (b. 1. 68). A. L. 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Neringos savivaldybę dėl projektavimo sąlygų sąvado gavimo (b. 1. 69). Pastarieji dokumentai įrodo, kad A. L. buvo išaiškinta ir žinoma, kokie reikalavimai yra keliami nesudėtingų statinių statybai, kas yra nesudėtingi statiniai, kad ūkinio statinio rekonstrukcijai ir jo išplėtimui būtinas projektas ir leidimas statybai, tačiau teisės aktų reikalavimų A. L. nesilaikė. 2008 m. liepos 30 d. patikrinimo metu ir vėliau A. L. neturėjo nustatyta tvarka parengto bei patvirtinto statinio projekto ir nebuvo gavęs statybos leidimo. Teismas konstatavo, kad A. L. vykdė neypatingo statinio naują statybą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 3, 17 dalys), kai tokiems darbams atlikti būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Statinio statyba be statybos leidimo, kai jis Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama (Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalis). A. L. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 1 dalyje. A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę (jis dirba, anksčiau nėra padaręs teisės pažeidimų), jam skirtina bauda, mažesnė nei ATPK 159 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės baudos vidurkis, - 10 000 litų.
II.
Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarimą. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas B. M. patvirtino, kad tai yra nesudėtingas statinys. Ekspertas taip pat patvirtino, kad ten yra du atskiri statiniai, ir paaiškino, kad jei du statiniai sublokuoti, juos galima laikyti vienu statiniu. Ekspertas (būtent jis atliko šių statinių matavimus) pripažino, kad nematė naujų pamatų. Ekspertas taip pat paaiškino, kad, atlikęs matavimus, jis nustatė, jog bendras plotas yra 54 kv. m. Iš jo aiškinamojo rašto matyti, kad statinio, kurio indeksas yra 2Ilb bendras plotas yra 24,63 m², o statinio, kurio indeksas 5I1ž, plotas yra 54,77 m² (b. 1. 63). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė jo ir eksperto paaiškinimus. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui buvo pateikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 23/13795 (b. 1. 52), iš kurios matyti, kad sklypo ribų pažymėjimui panaudotas geodeziškai išmatuoto sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Pagal šį planą, pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 2I1b, yra atidalintas ir pažymėtas greta pagalbinio ūkio sandėlio, plane pažymėto indeksu 5Ilž. Kol galioja šie į kadastrą įtraukti duomenys, jie laikomi turinčiais juridinę reikšmę (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis yra pripažintas tik iš dalies darbingu, šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Jo turtinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Jokių pajamų, išskyrus invalidumo pensiją, jis neturi. Dėl nurodytų priežasčių jis negalėtų sumokėti paskirtos baudos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. L. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą, o A. L. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. L. buvo surašytas dėl to, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, vykdė statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Pats savavališkos statybos faktas yra nustatytas ir įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-951-563/2009. Šiuo sprendimu A. L. įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytus pastatus adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per 40 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apskrities viršininko administracija taip pat pažymi, kad teismo posėdyje apklaustas B. M. nepateikė nei teismui, nei šalims galiojančio kvalifikacijos atestato, suteikiančio teisę atlikti statinio ekspertizę, ar kito dokumento, leidžiančio nustatyti jo kvalifikaciją. Todėl jo išvados laikytinos tik jo asmenine nuomone. Tai pripažino ir pats B. M. teismo posėdžio metu. Be to, šioje administracinėje byloje nėra duomenų, kad įrašant duomenis į kadastro bylą, buvo atliekami ginčo statinio matavimai, todėl kadastro duomenys negali būti vertinami kaip atitinkantys faktinę padėtį. Šis įrašas tik reiškia, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. L. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą. ATPK 159 straipsnio 1 dalyje (2007 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. X-1101 redakcija) įtvirtinta atsakomybė už statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statybą (griovimą) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo.
A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, pažeisdamas Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, neturėdamas leidimo statybos darbams, vykdė savavališkus statybos darbus (duomenys neskelbtini), t. y. sudegus ūkiniam pastatui, ant likusių pamatų ir šalia įrengtų naujų, buvo statomas pastatas, kurio viena dalis iš silikatinių blokelių „Silka", mūras pakeltas apie 1,7 m aukščio, kita pastato dalis – medinė, sumontuotos sienos, įrengtos gegnės, pastatas netaisyklingos konfigūracijos, paskirtis nenustatyta.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, statyba laikoma veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.
Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus nesudėtingų statinių statybą. Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 punkte nustatyta, kad statybos leidimas vykdyti naujo statinio statybą yra privalomas, išskyrus nesudėtingus (tarp jų – laikinus) statinius ir statinio paprastąjį remontą.
A. L. teisingai pažymi, kad statybos leidimas nėra reikalingas statyti statiniams, kurie priskiriami nesudėtingų statinių kategorijai. Tačiau, skirtingai nei nurodo apeliantas, Institucijos 2008 m. liepos 30 d. Savavališkos statybos akto Nr. 3, 3 punkte nustatyta, kad pastatas yra neypatingas statinys. Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) nustatyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. L. (duomenys neskelbtini), statė statinį, kurio viena dalis mūrinė, kita – medinė. Statinio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų pastatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma viršija 80 m² (b. l. 13, 45, 58, 79, 82). Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas“ 6.17 punkte įtvirtinta neypatingo statinio sąvoka, nurodant, kad tai yra statinys, kuris nepriskirtas ypatingų statinių ir nesudėtingų statinių kategorijai. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. L. vykdė neypatingo statinio naują statybą.
Apeliaciniame skunde A. L. teigia, kad teismo posėdyje apklaustas ekspertas B. M. patvirtino, kad buvo statomas nesudėtingas statinys. Atsižvelgiant į tai, kad B. M. nepateikė dokumento, leidžiančio nustatyti jo kvalifikaciją, teismo posėdyje jo nurodytos išvados laikytinos asmenine nuomone ir vertintinos kitų bylos įrodymų kontekste. Apeliantas, be kita ko, nurodo, kad, remiantis sklypo (duomenys neskelbtini) planu, pagalbinio ūkio ūkinis pastatas, pažymėtas 2I1b indeksu, yra atidalintas ir pažymėtas greta pagalbinio ūkio sandėlio, plane pažymėto 5I1ž. Atkreiptinas dėmesys, kad šie įrašai neįrodo, kad pažeidėjas statė du atskirus statinius, nes matavimai buvo atlikti pagal A. L. paaiškinimus dėl dviejų statinių, todėl negali būti laikytini kaip atitinkantys faktinę situaciją. Iš byloje esančių duomenų taip pat neseka išvada, kad minėtų matavimų pagrindu būtų buvę suformuoti atskiri daiktai ir atlikta jų teisinė registracija.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu nustatyta, jog A. L. statybos darbus vykdė neteisėtai, neturėdamas reikalingų statybos dokumentų, o apeliantas įpareigotas panaikinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai pastatytus pastatus, adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgus į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neypatingo statinio naujai statybai saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga turėti statybos leidimą, todėl jo neturėjęs ir savavališkai statybas vykdęs A. L. už šį pažeidimą pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 159 straipsnio 1 dalį.
ATPK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos.
Administracinio teisės pažeidimo padarymo ir nuobaudos skyrimo metu galiojusi ATPK 159 straipsnio 1 dalis numatė, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, užtraukia baudą nuo 5 000 iki 25 000 litų. Šiuo metu atsakomybę už aptariamą pažeidimą numato ATPK 159 straipsnio 7 dalis (2010 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XI-1036 redakcija), kurioje teigiama, kad naujo neypatingo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo 5 000 iki 10 000 litų. Šiuo metu galiojančioje ATPK normoje, numatančioje atsakomybę už minėtą pažeidimą, nuobauda yra švelnesnė už anksčiau galiojusią, tad ji turi būti taikoma ir anksčiau padarytam pažeidimui. A. L. teismui pateikė neįgaliojo pažymėjimą (b. l. 121), iš kurio matyti, kad asmeniui pažeidimo padarymo metu buvo pripažintas neįgalumas (invalidumas), kas laikytina pažeidėjo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Pažeidėjas nurodė, kad jokių pajamų, išskyrus invalidumo pensiją, neturi, bei teismui pateikė įrodymus, kad yra registruotas darbo biržoje (b. l. 122). Vertinant paminėtas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę bei objektyvias galimybes sumokėti skiriamą baudą, A. L. skirtina ATPK 159 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 5 000 litų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarimą pakeisti ir A. L. skirtą 10 000 litų baudą sumažinti iki 5 000 (penkių tūkstančių) litų.
Nutartis neskundžiama.