Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-04 · Administracinė byla Nr. I-1779-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
I-1779-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00421-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1779-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00421-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino, ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 400 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1, 9).

Paaiškina, kad 2018 m. sausio 10 d. buvo konvojuotas iš LAVL į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. LAVL pareigūnai jį išvedė iš palatos (kameros) 6:30 val. į laikino sulaikymo kamerą, kurioje buvo iki 11:00 val.

Teigia, kad laikino sulaikymo kameroje patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą. Kratos metu jį išrengė nuogai, nors uždraustų daiktų neturėjo.

Atsiliepimas

LAVL atsiliepime su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–16).

Nurodo, kad LAVL Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje pareiškėjas buvo gydomas 2018 m. sausio 8–10 d., buvo patalpintas į Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus laikino sulaikymo kamerą.

Atkreipia dėmesį, kad suimtieji (nuteistieji), kurie turi būti konvojuojami, iš kamerų tipo patalpų išvedami į laikino sulaikymo kameras anksčiau nei numatytas konvojaus išvykimo laikas, nes tokiems asmenims turi būti daroma krata. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė tokioje kameroje priklauso nuo objektyvių aplinkybių – atvykstančių ar išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus, atliekamų kratų ir gydytojo apžiūrų laiko.

Pažymi, kad krata suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – Instrukcija).

Pareiškėjui išvykstant iš LAVL, prieš jam darant visuminę asmens kratą, buvo siūloma atiduoti draudžiamus daiktus, taip pat buvo surašytas suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS 430, kuriame pareiškėjas pasirašytinai nurodė, kad pretenzijų neturi, dėl skunde nurodytų aplinkybių į LAVL administraciją nesikreipė.

Teigia, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (400 Eur dydžio) atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas teigia patyręs LAVL 2018 m. sausio 10 d. laikino sulaikymo kameroje ir atliekant kratą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas teigia neturtinę žalą patyręs, išvykstant iš LAVL, kai buvo patalpintas laikino sulaikymo kameroje, ir kratos metu jį išrengus nuogai.

Iš proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo 2018 m. sausio 8–10 d. LAVL 2018 m. sausio 10 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. PS-430 (b. l. 17) patvirtina, kad 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjui išvykstant iš LAVL buvo atlikta krata. Pareiškėjas pretenzijų dėl kratos neturi, ką patvirtino savo parašu.

Kratos atlikimo tvarką detalizuoja Instrukcija, kuria, atsakovės atstovo teigimu, buvo vadovautasi 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjui atliekant kratą.

Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro, be kita ko, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose kratos (Instrukcijos 7.5 papunktis). Instrukcija yra privaloma LAVL (Instrukcijos 3.7 papunktis).

Pagal Instrukcijos 152 punktą suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama, be kita ko, atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos (153.1 papunktis).

Pareiškėjas teigia, kad jam buvo atlikta visuminė (išrengiant) krata.

Visuminės asmens kratos tvarka nurodyta Instrukcijos 154 punkte, t. y. visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas, kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukus nuteistąjį, iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.

Iš nurodytų Instrukcijos nuostatų matyti, kad LAVL administracija turėjo pareigą atlikti visuminę (išrengiant) pareiškėjo kratą jam išvykstant iš LAVL.

Pareiškėjas neįrodė, o teismas nenustatė, kad atliekant kratą buvo pažeistos Instrukcijos nuostatos. Taigi, atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie yra viena iš sąlygų viešajai atsakomybei kilti. Kadangi viešoji atsakomybė kyla esant visoms trims sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, teisės pažeidimu padarytai žalai), todėl, šiuo atveju nenustačius LAVL neteisėtų veiksmų, kitos viešosios atsakomybės sąlygos nenustatinėjamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. (J. P.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė