- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- e2-19929-435/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13092-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Virūna“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ bankroto administratorei D. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ atstovaujamos bankroto administratorės D. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Virūna“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1102,07 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (1-4 el. b. l.). Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Jogintas“, administratoriumi paskirta D. U.. Bankroto administratorius patikrinęs visos įmonės dokumentus nustatė, kad pagal PVM sąskaitą - faktūrą atsakovė UAB „Virūna“ yra skolinga ieškovei 1102,07 Eur skolos už neapmokėtas prekes. Ieškovė BUAB -„Jogintas“ atsakovei UAB „Virūna“ yra išrašiusi PVM sąskaitas - faktūras: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 878,46 Eur, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 885,12 Eur ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1102,07 Eur. Apmokėtos sąskaitos faktūros: 2016 m. vasario 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) suma 878,46 Eur, (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) suma 885,12 Eur. Patikrinus buhalterinius dokumentus, bankroto administratorė nustatė, kad įsiskolinimas yra 1102,07 Eur pagal (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nevykdant įsipareigojimų ieškovė skambino telefonu, paštu išsiuntė jai pranešimą dėl mokėjimų pagal sąskaitas - faktūras vėlavimo. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija, kuria atsakovė buvo įspėta, kad jeigu nuo įspėjimo gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovė kreipsis į teismą dėl delspinigių, palūkanų ir kitų nuostolių padengimo. Ieškovė, remdamasi tarp šalių susiklosčiusiais sutartiniais santykiais ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė į ieškovės pretenziją bei raginimus atsiskaityti nereagavo ir iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškovu, pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jokių kitų įrodymų, išskyrus tuos, kuriuos ji pateikė į bylą daugiau nėra. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ir prekių pristatymo aplinkybių ji paaiškinti negali, kokiu būdu buvo pateikta atsakovei apmokėjimui (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita- faktūra jai nėra žinoma. Taip pat nurodė, kad ieškovės elektroninio pašto prieigos ir duomenų neturi. Posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kreditinė PVM sąskaita – faktūra niekaip negalėjo būti išrašyta ir įtraukta į apskaitą, kadangi minėtą dieną turėjo įsiteisėti teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jogintas“. Įmonei iškėlus bankroto bylą visam jos turtui taikomas areštas, jokie mokėjimai neatliekami.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Virūna“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (21-22 el. b. l.), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, mano, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovės nuomone, iš ieškinio formuluočių bei iš ieškinio priedų matyti, kad ieškovė nurodytą įrodinėjimo pareigą ignoruoja, nepateikdama nei savo reikalavimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų, nei savo paaiškinimų dėl ieškinyje minimų aplinkybių. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovei buvo realiai perduota produkcija, už kurią išrašyta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita - faktūra. Ieškovė savo reikalavimą priteisti iš atsakovės tariamą įsiskolinimą įrodinėja išimtinai vien tik savo vienašališkai rengtu bei pasirašytu dokumentu - kreditine (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita - faktūra (duomenys neskelbtini). Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita- faktūra JOG Nr. 02011170, ir (duomenys neskelbtini) kreditinė PVM sąskaita- faktūra (duomenys neskelbtini) buvo išrašytos su atsakovės žinia, kad jos buvo atsakovei įteiktos ar bent jau bandomos įteikti. Iš ieškinio motyvų apskritai neaišku, kokiomis aplinkybėmis nurodyta kreditinė sąskaita buvo išrašyta.
Atsakovė pažymėjo, kad nėra nei gavusi, nei priėmusi ieškinyje minimų 2016-07-11 sąskaitos faktūros JOG Nr. 02011170 bei (duomenys neskelbtini) kreditinės PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), o taip pat nebuvo nei užsakiusi, nei gavusi kreditinėse sąskaitose faktūrose nurodytos produkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad 2016-11-04 buvo priimta teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kyla pagrįstų abejonių, ar tų pačių metų liepos mėnesį ieškovė dar vykdė savo ūkinę veiklą. Nors ieškovė pateikė į bylą 2017-05-02 raginimo Nr. 17-107 kopiją, tačiau atsakovės atsakymo į jį nepridėjo. Atsakovė į 2017-05-02 raginimą Nr. 17-107 atsakė 2017-05-05 informaciniu pranešimu „Dėl UAB „Jogintas“ kreditinės sąskaitos". Savo atsakyme į raginimą atsakovė ieškovę atstovaujančiai bankroto administratorei nurodė, kokias konkrečiai PVM sąskaitas - faktūras yra gavusi iš ieškovės bei duomenis apie jų apmokėjimą, o taip pat pažymėjo, kad daugiau jokių prekių ir paslaugų iš UAB „Jogintas“ nėra gavusi ir kad neturi nei 2016-07-11 PVM sąskaitos - faktūros JOG Nr. 02011170, nei kreditinės (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos - faktūros. Tačiau net ir neturėdama jokių atsakyme į raginimą nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, ieškovė pateikė teismui aiškiai nepagrįstą ieškinį.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Papildomai nurodė, kad iš atsakovės į bylą pateikto gautų PVM sąskaitų – faktūrų registracijos žurnalo, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., matyti, kad nėra jokio įrašo apie ieškovės ieškinyje minimą (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 1102,07 Eur, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą. Taip pat nurodė, kad iš ieškovės prekes pirko tris kartus ir iš ieškovės viso yra gavusi tris PVM sąskaitas - faktūras. Pažymėjo, jog aukščiau minėtos PVM sąskaitos - faktūros atsakovės buvo priimtos ant PVM sąskaitų faktūrų pasirašant atsakovės darbuotojams. Be to, apie prekių pateikimą atsakovei pagal pateiktas ir apmokėtas 2015 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą - faktūrą JOG Nr. 0201128, 2016 m. vasario 3 d. JOG Nr. 0201135 atitinkamai buvo pateikti ir krovinio važtaraščiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė BUAB „Jogintas“ (duomenys neskelbtini) išrašė atsakovei UAB „Virūna“ kreditinę PVM sąskaitą - faktūrą Nr. JOG 0201187 (9 el. b. l.). 2017 m. gegužės 2 d. išsiuntė atsakovei raginimą, kuriame prašė sumokėti skolą iki 2017 m. gegužės 17 d. arba pateikti dokumentus ir kitus įrodymus, jog atsakovė nėra skolinga. Raginime nurodė, kad negavus pinigų nurodytu laiku bus paduotas ieškinys į teismą dėl skolos priteisimo (8 el. b. l.). Ieškovė savo reikalavimams pagrįsti taip pat pateikė BUAB „Jogintas“ išrašytų sąskaitų registrą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų – faktūrų registro duomenis, UAB „Jogintas PVM ataskaitą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. ir PVM deklaraciją FR0600 už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. (49-54el b. l.). (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra, kurios pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą buvo pateikta tik 2017 m. lapkričio 2 d. vykusio posėdžio metu. Ieškovė kitų įrodymų, pagrindžiančių skolos apmokėjimą nepateikė.
Atsakovė pateikė bankinių operacijų 2017 m. liepos 10 d. išrašą apie laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atliktus bankinius pavedimus ieškovei. Iš į civilinę bylą pateikto bankinio išrašo matyti, jog atsakovė yra pilnai atsiskaičiusi už pagal aukščiau minėtas ieškovės atsakovei pateiktas PVM sąskaitas - faktūras. Šias aplinkybes patvirtina ir 2017 m. liepos 10 d. sudarytas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog iš viso atsakovė su ieškove atsiskaitė už visas tris ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrai 2249,40 Eur sumai (95-101 el. b. l.).
Tarp šalių nusistovėjusią prekių užsakymo, patikrinimo ir priėmimo tvarką paaiškino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L., kuris atsakovės įmonėje dirba direktoriaus pavaduotoju ir yra atsakingas už prekių užsakymą bei priėmimą. Jis nurodė, kad prekės iš ieškovės buvo užsakomos telefonu, jas pagaminus jos atvežamos į sandėlį, jame patikrinama prekių kokybė, kiekis, pasirašoma PVM sąskaitoje – faktūroje apie jų gavimą ir apmokami pinigai. Šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai. Liudytojas taip pat nurodė, kad ant ginčo sąskaitų apie tai, kad prekės atsakovei buvo pristatytos, jokio parašo, nėra ir įmonės antspaudo, kas jo teigimu patvirtina, kad prekės nurodytos (duomenys neskelbtini) ir vėliau (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose – faktūrose atsakovei neperduotos.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė realiai užsakė sąskaitoje nurodytas prekes, ar jos realiai buvo perduotos atsakovei ir ar atsirado pareiga atsakovei už jas sumokėti. Vadovaujantis materialinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis tinkamą prievolių vykdymą ir sutartinę atsakomybę, reikia nustatyti, šalių teisinių santykių pobūdį, sutartimi prisiimtas teises ir pareigas, bei faktines aplinkybes apie tų teisių ir pareigų vykdymą. Vien fakto, kad viena šalis kitai išrašė sąskaitą faktūrą, o antroji šalis jos neapmokėjo, nereiškia, kad pirmoji turi pagrįstą ir galiojančią reikalavimo teisę, o antroji – atitinkamą vykdytiną piniginę prievolę. Atsakovės teigimu ginčas byloje kyla dėl to, kad šalys nesudarė jokios pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. atsakovė prekių nurodytų PVM sąskaitoje – faktūroje neužsakinėjo, ieškovė jų atsakovei nepristatė. Ieškovė pateikė į bylą sąskaitą- faktūrą, kuri yra nepasirašyta atsakovės. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą - faktūrą, kurios pagrindu prašoma priteisti skolą, atsakovės atstovas pamatė teismo posėdžio metu, jo teigimu atsakovė šios PVM sąskaitos - faktūros nėra mačiusi, ką nuosekliai tvirtino ir viso bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011, kurioje faktinės bylos aplinkybės skiriasi, tačiau išaiškinimas dėl PVM sąskaitos – faktūros reikšmės aktualus ir nagrinėjamu atveju, yra išaiškinęs jog PVM sąskaita- faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai ir civiliniu teisiniu atžvilgiu negali šalių įpareigoti kaip sutartis, kuri jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl PVM sąskaita – faktūra negali atstoti pirkimo-pardavimo sutarties ar jos pakeisti. Nagrinėjamu atveju pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo ir prekių pardavimo atsakovei fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, t. y. nėra nei rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, nei pasirašytos PVM sąskaitos- faktūros, nei prekių gabenimą (perdavimą) atsakovei patvirtinančių įrodymų, nei šalių susirašinėjimo iki sutartinių santykių stadijoje, nei įrodymų, kad atsakovė kokia nors forma pripažino skolos egzistavimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaitos–faktūros surašymas, pirkėjui ją pasirašius, patvirtina sutartinių pirkimo-pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą–faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes – pardavėjo pareigą perduoti prekę ar prekes pirkėjui nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti. Pažymėtina tai, kad kiekvieną pirkimo-pardavimo atvejį būtina vertinti individuliai ir tik tada spręsti ar buvo konkrečią dieną, pagal konkrečią sąskaitą – faktūrą susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai dėl kiekvienoje sąskaitoje nurodytų prekių pardavimo atsakovei, ir ar jai pagal kiekvieną pirkimo - pardavimo sandorį atitinkamos prekės buvo realiai perduotos (CK 6.317 str. 1 d.). Įstatymu yra nustatyti reikalavimai parduodamam daiktui – jo kokybei, kiekiui, asortimentui, kitiems kriterijams (CK 6.327 str. 1 d., 6.329 str.). Su tuo yra sietinas ir atitinkamas pirkėjo elgesys (6.330 str., 6.332 str.). Akivaizdu, kad esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir kilus teisme ginčui dėl prekių pagal konkrečią sąskaitą - faktūrą neperdavimo pirkėjui, pardavimo faktą galinčių patvirtinti dokumentų (krovinio gabenimo važtaraščių, čekių, kvitų, sąskaitų-faktūrų ir t.t.) patikimumas negali kelti abejonių. Visos abejonės dėl netinkamo dokumentų įforminimo vertinamos šiuo atveju pirkėjos, t. y. atsakovės naudai. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad būtent daiktų pardavėjui (ieškovei) pirmiausiai tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad pirkimo - pardavimo sandoris yra įvykęs, t. y. buvo sudarytas (CPK 12 str., 178 str.). Tik įrodžius pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo faktą jau gali būti vertinama, ar pirkėjas savo priešpriešinę prievolę pardavėjui – sumokėti už prekes – įvykdė laiku ir tinkamai. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra atsakovės nepasirašyta, atsakovė nepripažįsta, kad prekės pagal šią sąskaitą – faktūrą buvo užsakytos, ir pateiktos atsakovei.
Įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas mano, kad vien ta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta ir įtraukta į registrus bei deklaruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje neįrodo paties fakto, kad sąskaitoje nurodytos prekės buvo pateiktos atsakovei. Tą iš dalies patvirtino ir atsakovės atstovo argumentas, kad tarp šalių buvo sudaryti trys sandoriai, pagal kuriuos buvo užsakytos bei pristatytos prekės nurodytos sąskaitose – faktūrose. Kiekvienoje iš jų, grafoje „sąskaitą gavo, prekes priėmė“ yra atsakingų darbuotojų parašai. Ieškovė neįrodė (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytų prekių užsakymo ir pristatymo atsakovei fakto. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ištyręs rašytinius įrodymus, išklausęs šalių atstovų ir liudytojo paaiškinimus ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį iš ieškovės priteisiamos atsakovės patirtos 664,29 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies, 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“ atstovaujamos bankroto administratorės D. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Virūna“ dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Jogintas“, juridinio asmens kodas 302571627, buveinės adresas Tvenkinių g. 8A, Šakių k., Domeikavos sen., Kauno raj., atstovaujamos bankroto administratorės D. U., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Virūna“, juridinio asmens kodas 134208094, buveinės adresas Savanorių pr. 281, Kaunas, naudai, 664,29 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.