Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1977 m. balandžio 10 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „Šimšė“ traktorininku, gyvenantis Kelmės (duomenys neskelbtini), 2012-04-27 Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjos nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę –įpareigojimą 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V. 2013 m. spalio 30 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ranka sugriebė savo sutuoktinei A. V. už kaklo, pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2013 m. spalio 30 d. jis grįžo į savo namus, ketindamas susirinkti rūbus ir kurį laiką pagyventi pas savo tėvus, nes su sutuoktine buvo susipykę. Jam pradėjus rinktis rūbus, jo sutuoktinė prieštaravusi jo išėjimui. Jai atsistojus tarpduryje, jis sugriebęs jai už kaklo, pastūmė. Sutuoktinė nugriuvusi ant grindų. Kaip tiksliai ji nugriuvo, ar kur atsitrenkė, negali pasakyti, nes pastūmęs ją, jis iš karto nusigręžė nuo jos ir nuėjo į virtuvę. Stovėdamas prie stalo ir žiūrėdamas pro langą, pasakė, kad užmuš ją, tačiau prisiartinęs prie jos nebuvo, net nežiūrėjo į ją, tokių ketinimų neturėjo, norėjo tik pagąsdinti, kad žmona jį išleistų išeiti iš namų. Ar ji susitrenkė galvą, nematė, jokių nusiskundimų iš sutuoktinės dėl galvos sutrenkimo negirdėjo. Kitą dieną po šio įvykio, apklausus juos abu pas tyrėją, jis atsiprašė sutuoktinės, susitaikė su ja.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei - įrodyta visiškai.

Nukentėjusiojo parodė, kad 2013 m. spalio 30 d. per pietus jis sutuoktinis D. V. į namus grįžo neblaivus. Kai jis ėmė rinktis rūbus, ketindamas išeiti iš namų, ji atsistojusi prieš jį ir jam paprieštaravusi, liepusi išsiblaivyti. Jis, sugriebęs ją už kaklo, pastūmė, ji nugriuvo, susitrenkė galvą į durų staktą, tačiau nesusižalojo, skausmo nejautė, o jeigu jautė, tai labai nestiprų ir neilgai. Pastūmęs ją, pasakė, kad užmušiąs ją. Atsikėlusi nuo grindų ji iškarto paskambino policijai, ketindama pagąsdinti vyrą ir jį sudrausminti, nes jai nugriuvus, išsigando vaikai. Atvykus policijos pareigūnams, ji nenorėjo rašyti pareiškimo, tačiau pareigūnas paaiškinęs jai, kad jei ji pareiškimo nerašys, bus patraukta atsakomybėn už melagingą pranešimą, todėl ji ir parašiusi pareiškimą. Jokios grėsmės, kad ji gali būti nužudyta, nejautė. Su sutuoktiniu susitaikė, jis jos atsiprašė.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (6-7 b. l.) matyti, kad gavus A. V. telefoninį pranešimą apie vyro smurtavimą, nuvykus į A. V. namus, nustatyta, jog A. V. sutuoktinis D. V. sugriebė jai už kaklo, stūmė, sakydamas, kad užmuš, smurto žymių veide, kitose matomose kūno vietose nenustatyta.

Iš alkotesterio parodymų (20 b. l.) matyti, kad 2013 m. spalio 13 d. 15 val. 53 min. D. V. nustatytas 1,43 promilių girtumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. V. pastūmė savo sutuoktinę, ranka sugriebęs ją kaklo srityje, dėl ko ji griuvo, griūdama susitrenkė galvą į durų staktą, tačiau nesusižalojo.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamasis D. V. pastumdamas savo sutuoktinę, jos nesužalojo, tačiau A. V. nuo savo sutuoktinio pastūmimo griuvo, susitrenkusi galvą į durų staktą, neabejotina, jautė skausmą, t. y. smurtiniais veiksmais D. V. sukėlė sutuoktinei A. V. fizinį skausmą, todėl D. V. veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. V., pastūmęs A. V., pasakė, kad ją „užmuš“, tačiau jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos netiksliai išsakant savo mintis, jokių ketinimą susidoroti su nukentėjusiąja veiksmų neatliko. Jis su savimi neturėjo jokio įrankio, tinkamo tokiems ketinimams realizuoti. Kaip patvirtino ir pats kaltinamasis, ir nukentėjusioji, pastūmęs A. V., D. V. nuėjo nuo jos, po pasakyto minėto žodžio prie A. V. nebuvo net prisiartinęs. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad ji net nemaniusi, kad kaltinamasis grasinęs nužudyti ar ruoštųsi tai padaryti. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamojo elgesys nesudarė pagrindo nukentėjusiajai manyti, kad jis grasina nužudyti ją, jo grasinimas „užmušiu“, nesiimant jokių veiksmų tokį pasiryžimą įgyvendinti, nebuvo realus ir negalėjo būti įgyvendintas. Taigi, darytina išvada, kad D. V. veiksmai pagrįstai perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalies į 140 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai egzistuoja tik formaliai. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad D. V. sugriebė savo sutuoktinei A. V. už kaklo ir ją pastūmė, po to, kai nukentėjusioji neleido jam išeiti iš namų, fizinį skausmą nukentėjusioji patyrė griūdama ir galva susitrenkdama į staktą, tačiau nukentėjusioji griūdama nesusižalojo, teisme ji netgi nurodė, kad skausmo beveik nejautė. Kad skausmas buvo nedidelis ir konflikto metu tai nebuvo aktualu, rodo ir tas faktas, kad nukentėjusioji, atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, tokios aplinkybės net nenurodė. Tiesioginių smūgių D. V. savo sutuoktinei nesudavė. Visa tai, nors ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą.

Esant aptartoms aplinkybėms, konstatavus, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam D. V..

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors D. V. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.