Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui E. V., atsakovės atstovei Linai Jusienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Innai Zdanovič, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taisyklių 16 p. nustatyta, kad asmenys, įrašyti į sąrašą, kuriems suteikta teisė vykti per Lietuvos Respublikos sieną be eilės, gali būti išbraukiami iš jo ir (arba) gali būti atsisakoma juos įrašyti į sąrašą, kai asmuo pažeidžia pasienio kontrolės punktų teisinio režimo, muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

LR Konstitucijos 31 str. numatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (šiuo atveju įsiteisėjusiu nutarimu administracinėje byloje). Nesutikdamas su sprendime nurodytu administracinės teisės pažeidimu pareiškėjas Vilniaus rinktinės nutarimą, kuriuo buvo nubaustas administracine tvarka, apskundė teismui. Taisyklių 16 p. numatytos sankcijos gali būti taikomos tik tuomet, jei nėra jokių abejonių, kad pažeidimas buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju buvo vadovautasi prielaidomis, nes nėra priimtas galutinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 46–50) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos bei Taisyklių 16 p. nuostatų taikymą, remiasi subjektyvia, teisiškai nepagrįsta nuomone.

R. K. prieš pateikdamas Vilniaus rinktinei dokumentus leidimui gauti turėjo būti susipažinęs su Taisyklių 16 p. nuostata, kad už melagingų duomenų pateikimą, pasienio kontrolės punktų teisinio režimo, muitų režimo bei pasienio ruožo režimo taisyklių pažeidimus asmenys, įrašyti į sąrašą, gali būti išbraukiami iš jo ir (arba) gali būti atsisakoma juos įrašyti į sąrašą. Tačiau pareiškėjas 2011-04-14 (po 9 dienų nuo leidimo gavimo) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasienio kontrolės punktų teisinio režimo pažeidimą.

Pareiškėjas nesutinka su leidimo panaikinimu ir remiasi Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, tačiau, atsakovės nuomone, šio principo interpretavimas yra teisiškai nepagrįstas. Minėtas principas nėra specialiai suformuluotas kokia nors viena Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ar kito įstatymo norma. Jo esmę galima įžvelgti nagrinėjant LR ATPK 7 str., kuriame nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, bei kitose LR ATPK nuostatuose (26, 287, 284 str.).

Pareiškėjas įvykdė veiką numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 126 patvirtintų Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių 46.1. p., t.y. nepakluso eismo reguliavimo signalams, nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, elgesio viešosiose vietose reikalavimų. Atsakomybė už šį pažeidimą kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 205 straipsnį. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 16 p., pareiškėjas 2011-04-15 išbrauktas iš sąrašų dėl įvykdyto administracinio teisės pažeidimo, tinkamai įvertinus administracinio pažeidimo pobūdį bei aplinkybes.

Administracinė nuobauda yra pasekmė, kuri atsiranda, asmeniui, padariusiam tam tikrus administracinius pažeidimus, nepriklausomai nuo sankcijų ar nuobaudų, kurios yra skiriamos už šiuos pažeidimus. Administracinės nuobaudos paskyrimu siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Nepriklausomai, ar piliečiui taikytos administracinės atsakomybės priemonės ar ne, administracinio pažeidimo, kuriuo buvo kėsintasi į viešąją tvarką prie pasienio kontrolės punkto, konstatavimas suponuoja galimybę, institucijai, vadovaujantis Taisyklių16 p., pačiai spręsti dėl tokio asmens išbraukimo iš asmenų, vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo.

Be to, R. K. praleido kreipimosi į teismą terminą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 33 str. 1 d. sakoma, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Iš šios teisės normos matyti, kad ji yra skirta sureguliuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam šis sprendimas tiesiogiai sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Todėl teismui turėjo būti skundžiamas Vilniaus rinktinės vado 2011-04-15 sprendimas Nr. (21/20)-12-1433, o ne Tarnybos 2011-05-04 sprendimas.

Pagal Taisyklių 18 p. rinktinių pareigūnų priimti sprendimai gali būti skundžiami Tarnybos Štabui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o Tarnybos Štabo pareigūnų priimu sprendimai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2011-05-15, kadangi sprendimo apskundimas Tarnybos Štabui nenaikina termino skaičiavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 67–69) teismui nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė patvirtino atsiliepime teismui išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus rinktinės 2011-04-05 sprendimu Nr. (21/20)-12-1257 R. K. suteiktas leidimas vykti be eilės per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per Medininkų, Lavoriškių ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (b. l. 5).

Vilniaus rinktinės 2011-04-15 sprendimu Nr. (21/20)-27-1433 pareiškėjui išduotas leidimas vykti be eilės per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną per Medininkų, Lavoriškių ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus buvo panaikintas vadovaujantis Taisyklių 16 p. nuostatomis bei įvertinus tai, kad R. K. pažeidė pasienio kontrolės punktų teisinio režimo taisykle (b. l. 4).

R. K. 20011-04-21 kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rinktinės 2011-04-15 sprendimą (b. l. 18–19).

Tarnyba 2011-05-04 sprendimu R. K. skundą atmetė ir paliko galioti Vilniaus rinktinės 2011-04-15 sprendimą (b. l. 3).

Taisyklių 18 p. nustatyta, kad Tarnybos rinktinių pareigūnų priimti sprendimai gali būti skundžiami Tarnybos Štabui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o Tarnybos Štabo pareigūnų priimti sprendimai – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš minėtų nuostatų matyti, kad ginčai, kilę dėl Tarnybos rinktinių priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, gali būti sprendžiami neprivaloma ikiteismine nagrinėjimo tvarka, t. y. asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, dėl šio sprendimo peržiūrėjimo gali kreiptis į Tarnybos Štabą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Minėto įstatymo 32 str. 3 d. sakoma, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 54 str. nurodyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis turi teisę tikslinti skundo reikalavimus, ginčyti Vilniaus rinktinės 2011-04-15 sprendimą ir tokiu atveju atsakove būtų įtraukta Vilniaus rinktinė (b. l. 58-61). Tačiau pareiškėjo atstovas patvirtino, kad kilusiame ginče atsakovas turi būti Tarnybos Štabas, atsakovas pasirinktas tinkamai, todėl skundo reikalavimus tikslinti atsisakė (b. l. 58–59).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 23 str. 2 d. 3 p. nuostatomis, teisė pasirinkti atsakovą priklauso pareiškėjui, tačiau netinkamam atsakovui reiškiami skundo reikalavimai negali būti tenkinami.

Įvertinus tai, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Tarnybos 2011-05-04, o Vilniaus rinktinės 2011-04-15 sprendimas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32str. 3d. nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, kad skundo reikalavimai reiškiami netinkamam atsakovui, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.