Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios V. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria V. A. nuteistai Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d., vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 32 str. 2 d., paskirta 25 000 Lt bauda, taikant 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 47 str., paskirta bauda sumažinta iki 100 MGL, t. y. 12 500 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. (buvusi G.) buvo nuteista Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. už tai, kad 1995 m. lapkričio mėnesio viduryje suklastojo oficialų dokumentą ir po to jį panaudojo. V. A. paskirta 25 000 Lt bauda, kurios dydis nustatytas remiantis 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 32 str.

Apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad V. A. veika (dokumento suklastojimas ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimas), kuri kvalifikuota pagal 1961 m. LR BK 207 str. 1 d., atitinka 2000 m. LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau naujasis baudžiamasis įstatymas savo sankcija nėra švelnesnis. Tačiau baudos dydis, kurį reglamentavo 1961 m. BK 32 str., yra didesnis, negu nurodyta atitinkamame 2000 m. BK 47 str., paskirtoji bausmė viršija maksimalią pastarojo įstatymo numatytą bausmės ribą, skirtiną už nesunkų nusikaltimą (2000 m. LR BK 11 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis BPK 3 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl naujojo Lietuvos Respublikos BK įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 10 str. 4 d., 5 d., nuteistajai V. A. 1997-04-10 nuosprendžiu paskirtą baudą suderino su 2000 m. BK 47 str. nuostatomis.

Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad vykdomojoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog V. A. geranoriškai nemokėjusi baudos. Nuteistoji teigia, kad ji iš pradžių neturėjusi galimybės mokėti, nes neturėjo turto ir pajamų, todėl antstolis iš darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį išskaito atitinkamas pinigines sumas. Ji antstoliui per vieną kartą sumokėjo daugiau nei tūkstantį litų, nes tuo metu turėjusi tokią galimybę. Teismas nenustatė ir nepadarė išvados, kad ji vengė sumokėti baudą. Apeliantės nuomone, išvardinti argumentai įrodo, kad ji geranoriškai mokėjusi baudą, todėl yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio senatis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. A. skundas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartis keistina dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai neperkvalifikavo V. A. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. BK 207 str. 1 d., pagal 2000 m. BK 300 str. 1 d. Kolegija sutinka su V. A. teiginiu, kad inkriminuotą veiką ji padarė iki 2003 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo naujasis BK, patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968. Šio kodekso 3 str. 2 d. nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Pagal BK, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, BPK, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir BVK, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, padarytų iki 2003 m. gegužės 1 d., veikos perkvalifikuojamos remiantis šio įstatymo 4 str. ir 2000 m. BK 3 straipsnio nuostatomis bei vadovaujantis naujuoju BPK. Minėto įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad veika gali būti perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo BK straipsnį, kai jis yra švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2000 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 12 punkte išaiškino, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias ir pan. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. nuteista pagal 1961 m. BK 207 str. 1 d., kuris atitinka 2000 m. BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos veikos objektyviosios pusės požymius. 1961 m. BK 207 str. 1 d. sankcijoje buvo numatytos bausmės: laisvės atėmimas iki trejų metų arba pataisos darbai, arba bauda. Atitinkamai 2000 m. BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teisėjų kolegijos nuomone, vienareikšmiškai atsakyti, ar 2000 m. BK 300 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės yra švelnesnės, negu buvo numatytos 1961 m. BK 207 str. 1 d., negalima, nes areštas laikytinas trumpalaikiu laisvės atėmimu, o pataisos darbai - nesusiję su laisvės atėmimu. 2000 m. BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.), todėl apygardos teismas padarė teisingą išvadą, kad 2000 m. BK 47 str. 3 d. 2 p. nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai švelnesnis, lyginant su 1961 m. BK 32 str. nustatytu baudos dydžiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad normos taikomos laikantis baudžiamojo įstatymo vientisumo principo, t. y. negalima taikyti dalies senojo ir dalies naujojo baudžiamojo įstatymo, nors ir palankesnio kaltininkui (nuteistajam). Šių normų taikymas turi būti tarpusavyje suderintas. Todėl pirmosios instancijos teismas V. A. atžvilgiu dėl padarytos nusikalstamos veikos iš dalies taikydamas 1961 m. BK 207 str. 1 d. normas, o iš kitos pusės – taikydamas 2000 m. BK 47 str. nuostatas pažeidė minėtą principą, tokiu būdu neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. V. A. veika iš 1961 m. BK 207 str. 1 d. turi būti perkvalifikuota į 2000 m. BK 300 str. 1 d., nes taikant 2000 m. BK 47 str. 3 d. 2 p. nuostatas BK 300 str. 1 d. laikytina švelnesniu įstatymu, todėl galioja atgal (BK 3 str. 2 d.).

2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1638 „ Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4, 5, 10 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 10¹ straipsniu bei 14, 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ 10 str. 5 p. nurodyta, kai asmuo nuteisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2003 m. gegužės 1 d., ir jam paskiriama bauda, ši bausmė suderinama su BK 47 str. nustatytais baudos dydžiais. Tai reiškia, kad teismas gali pats nustatyti baudos dydį, o neskirti šiame straipsnyje numatytos maksimalios baudos, kaip buvo numatyta 2002-10-29 įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos“ 10 str. 2 p. Todėl pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas iš 1961 m. BK 32 str. 2 d. į 2000 m. BK 47 str., nepagrįstai V. A. nustatė maksimalią baudos MGL ribą, juo labiau, taikydamas šiuo metu galiojantį 125 Lt MGL dydį. Nustatyta, kad V. A. nusikaltimą padarė 1995 m. lapkričio mėnesį, todėl turi būti taikomas 1995-10-01 nustatytas 80 Lt MGL dydis. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudą V. A. , vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 apžvalgos „Dėl baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų įtakos veikos nustatymui, baudžiamumui ar veiką padariusiojo asmens teisinei padėčiai“ 6 p., kuriame nurodyta, kad MGL dydis turi būti vertinamas pagal tai koks jis buvo veikos padarymo metu, ir atižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose šiuo klausimu. Apeliacinis teismas, nustatydamas baudos dydį, atsižvelgia į V. A. skundo argumentus, t. y. kad ji buvo teisiama pirmą kartą, padarė nesunkų nusikaltimą, augina du mažamečius vaikus, gyvena sunkiai, taip pat ir į Vilniaus apygardos teismo 1997 m. balandžio 10 d. nuosprendyje išvardintas nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje nėra duomenų, kad V. A. išlaiko savo tėvus, todėl į šią aplinkybę neatsižvelgiama.

V. A. skunde nurodo, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 9 (devyneri) metai, todėl apygardos teismas turėjo vadovautis 2000 m. BK 96 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, baudos išieškojimo procesą nutraukti. Apeliantės nuomone, ji nevengusi mokėti baudos, iš pradžių neturėjusi galimybės jos mokėti, nes neturėjo turto ir pajamų. Tačiau šie nuteistosios argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. vengė mokėti baudą, t. y. 1998-02-02 ir 2000-11-29 gauti teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo raštai, kuriuose nurodyta, kad V. A. (G.) per nustatytą laiką baudos nesumokėjo (t. 5, b. l. 200). Patikrinus V. A. turtinę padėtį, nustatyta, kad turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra (t. 5, b. l. 204). 2006-05-09 V. A. į sąskaitą įmokėjo 1 500 Lt (vykdomoji byla Nr. 1-120/97, t. 1, b. l. 5). Byloje yra duomenų, kad ji padarė naujas nusikalstamas veikas, t. y. Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo 2002-05-07 nuosprendžiu ji buvo nuteista pagal 1961 m. BK 207 str. 1 d., 208 str. 2005-04-20 iškelta nauja byla pagal BK 184 str. 2 d. BK 96 str. 3 d. numatytas 15 (penkiolikos) metų nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Todėl V. A. atžvilgiu BK 96 str. 1 d. 1 p. b papunktis ir BPK 3 str. 1 d. 2 p. negali būti taikomi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti: V. A. veiką iš 1961 m. BK 207 str. 1 d. perkvalifikuoti į 2000 m. BK 300 str. 1 d. ir jai skirti 20 MGL (1 600 Lt) dydžio baudą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.