Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-412-900/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-24
Bylos Nr.
1-412-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17210-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
M. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-412-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17210-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; (S) 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 24 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atliko, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2017 m. balandžio 10 d. apie 22³⁰ val. namo, esančio Sodininkų g. 23, Šiauliuose, laiptinėje tyčia kumščiu du kartus sudavė artimam giminaičiui – tėvui Z. G. į lūpas bei tris kartus į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) M. G. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 74-75), kuriame nurodyta, kad jis su tėvais Z. G. ir M. G. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 10 d. su pažįstamu Rolandu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22³⁰ val. grįžo į namus. Laiptinėje susipyko su tėvu. Konfliktas įvyko dėl to, kad grįžo neblaivus. Tėvas priekaištavo dėl girtumo, o jis nesusivaldė. Galėjo būti, kad kumščiu du kartus sudavė tėvui į lūpas bei tris kartus į galvos sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Nukentėjusiojo Z. G. parodymais, užfiksuotais protokole - pareiškime ir apklausos protokoluose (b. l. 6-8, 39, 45-46), kuriuose teigiama, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 10 d. apie 22³⁰ val. namo parėjo girtas sūnus M. G.. Įvyko konfliktas ir sūnus M. G. du kartus sudavė kumščiu jam į lūpas, praskėlė lūpą, bėgo kraujas. Po to sūnus kumščiu tris kartus sudavė jam į galvos sritį. Dėl tokio sūnaus elgesio Patyrė fizinį skausmą. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes rimtų sužalojimų nepadarė. Sūnus prieš jį smurtauja ne pirmą kartą, dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio A. Saiko 2017 m. balandžio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-24), kuriame pažymėta, kad 2017 m. balandžio 10 d. apie 22⁵⁵ val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus smurtauja. Nuvyko į įvykio vietą ir sužinojo, kad policiją kvietė Z. G.. Jo veidas buvo kruvinas, matėsi sužalojimas lūpų srityje. Z. G. paaiškino, kad neblaivus sūnus M. G. namo koridoriuje jį apstumdė, kelis kartus sudavė, konfliktavo su mama M. G.. M. G. (pareigūnams) nieko neaiškino, elgėsi agresyviai, šaukė ant tėvo, keikėsi.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) 2017 m. balandžio 10 d. rodmenyse (b. l. 33) užfiksuota, kad 23¹⁰ val. Z. G. nustatyta 0,00 promilių.

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) 2017 m. balandžio 10 d. rodmenyse (b. l. 58) užfiksuota, kad 23³³ val. M. G. nustatytas lengvas - 1,47 promilių – girtumo laipsnis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlygintinai išdirbti 100 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. skirtą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, neatlygintinai išdirbti 100 val.; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 92).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiojo sūnus, vidutinio amžiaus (45 m.) (b. l. 81), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, bet turi oficialaus darbo stažo (b. l. 89-90). 4 kartus baustas administracine tvarka už smulkius ir vieną šiurkštų KET, 3 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnį (b. l. 88). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. G. už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą prieš tėvą Z. G. nuteisė 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Kaip šį kartą, taip ir aną kartą kaltinamasis smurtavo prieš tėvą dėl to, kad pastarasis priekaištavo jam dėl nuolatinių išgėrinėjimų. Viešųjų darbų bausmę kaltinamasis atliko iki 2016 m. lapkričio 22 d. (b. l. 83-87). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Anksčiau kaltinamajam skirta švelniausia viešųjų darbų bausmė buvo neefektyvi. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, eigą, trukmę, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų) (BK 48 str. 6 d. 1, 3 ir 5 p., 7 d.). Laisvės apribojimo bausmės dydis (trukmė) parenkama šiek tiek mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. balandžio 10 d. 23²⁰ val. iki 2017 m. balandžio 11 d. 10⁴⁰ val. (b. l. 62, 65). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79) – taikoma, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jį būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmės, įpareigodamas M. G. būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholinių gėrimų).

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį M. G. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Skirti M. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

M. G. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės apribojimo bausmė.

Išaiškinti M. G., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė