Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-309-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
1A-258-309-2011
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00446-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Irena Ivanovienė, Boleslovas Kalainis
Nuteistasis
R. L., A. Z.
Advokatai
Modestas Švažas, Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-258-309/2011Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00446-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.2.1., 1.1.8.7.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Boleslovo Kalainio,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andriuškevičiui,gynėjui advokatui Modestui Švažui,nuteistajam R. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio ir nuteistojo R. L. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme bei 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda ir galutinė bausmė R. L. skirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams ir 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. Z., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad kartu su A. Z., 2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 03.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, R. L. koja du kartus spyrus į nukentėjusiajai Z. J. priklausančio buto laukujas duris, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir išlaužus buto laukujų durų staktą, abu įsibrovė į buto vidų, kur R. L. pasakius, kad „jie atėjo ir dirba su policijos žinia“, ir pareikalavus „duok cigarečių“, abu priėjo prie nukentėjusiosios Z. J., taip sukūrę bauginančią situaciją, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajai Z. J. galimybę priešintis, ir per du kartus R. L. pagrobė ne mažiau 17 Lt ir sportinius marškinėlius „Fila“, 100 Lt vertės, o A. Z. apie 10 vnt. cigarečių pakelių „Sangeorge“ ir „Jynglyng“, kurios yra bevertės, viso padarydami nukentėjusiajai Z. J. 117 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniais skundais nuteistojo R. L. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis ir nuteistasis R. L. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio l d. nuosprendį: panaikinti sunkinančią aplinkybę - nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje; nuteistajam R. L. skirti mažesnio dydžio bausmę pagal BK 180 str. 2 d. ir mažesnio dydžio galutinę subendrintą bausmę; subendrinti paskirtą bausmę - baudą, pakeičiant ją į laisvės atėmimo bausmę.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Apeliantų nuomone, teismas neįvertino visų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, faktinių bylos aplinkybių, bei nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio. Nurodo, jog R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamuoju teisme, kaltu prisipažino visiškai ir davė nuoseklius bei nuoširdžius parodymus. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir pripažino sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, nes, apeliantų teigimu, bylos duomenimis nustatyta, jog išankstinio susitarimo dėl nusikalstamos veikos padarymo nebuvo, veika įvyko spontaniškai. Nurodo, jog R. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad visas veikas įvykdė vienas ir nepamena, kad kas nors iš paskos dar būtų įėjęs į nukentėjusiosios butą, tuo labiau, kad atliko kokius nors bendrus nusikalstamos veikos veiksmus su kitu asmeniu. Taipogi nurodo, kad smurto ar grasinimų pavartoti smurtą prieš nukentėjusiąją panaudota nebuvo, nukentėjusioji nurodė, kad buvo tik išsigandusi, žala nukentėjusiajai atlygina, teisme ji nurodė, kad kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi ir prašė griežtai nebausti. Taip pat nurodo, jog nors R. L. teistas keletą kartų, tačiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, kelios iš jų susijusios su teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu, realia laisvės atėmimo bausme iki tol nuteistas nebuvo. Visos iki tol buvusios nusikalstamos veikos įvykdytos iki R. L. pilnametystės. Nurodytos aplinkybės, apeliantų nuomone, duoda pagrindo manyti, kad ilgalaikis realus laisvės atėmimas jaunam asmeniui gali turėti labai neigiamų pasekmių, ko pasėkoje ateityje gali būti sunku sugrįžti į visuomenę, todėl apeliantai mano, kad teismo skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Teigia, kad jaunas amžius, nuoširdus gailėjimasis ir visiškas prisipažinimas leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę. Taip pat mano, jog netikslinga palikti bausmės rūšį baudą (9 MGL), o vadovaujantis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis bauda turėtų būti pakeista į 4 laisvės atėmimo dienas.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nuteistasis ir jo gynėjas savo apeliaciniuose skunduose R. L. kaltės klausimo dėl jo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundais prašo panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir paskirti švelnesnę bausmę bei prašo subendrinti paskirtą bausmę - baudą, pakeičiant ją į laisvės atėmimo bausmę.

Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neviršydamas apeliacinių skundų ribų.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Kasacinė byla Nr. 2K-P-218/2009).

Pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad apeliantas R. L., veikdamas grupėje, su A. Z., bendrais tyčiniais veiksmais, vieninga tyčia 2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 03.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kartu, R. L. koja du kartus spyrus į nukentėjusiajai Z. J. priklausančio buto laukujas duris, esančio (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir išlaužus buto laukujų durų staktą, abu įsibrovė į buto vidų, kur R. L. pasakius, kad „jie atėjo ir dirba su policijos žinia“, ir pareikalavus „duok cigarečių“, abu priėjo prie nukentėjusiosios Z. J., taip sukūrę bauginančią situaciją, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajai Z. J. galimybę priešintis, ir per du kartus R. L. pagrobė ne mažiau 17 Lt ir sportinius marškinėlius „Fila“, 100 Lt vertės, o A. Z. apie 10 vnt. cigarečių pakelių „Sangeorge“ ir „Jynglyng“, kurios yra bevertės, viso padarydami nukentėjusiajai Z. J. 117 Lt turtinę žalą.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė ir pagrindė įrodymais, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais veiksmais ir nors nuteistasis A. Z. tiesiogiai svetimo turto neužvaldė, tačiau savo veiksmais (kartu su apeliantu įėjo į butą, abu priėjo prie nukentėjusios, kartu nuėjo į virtuvę, paėmė nukentėjusios atneštus cigarečių pakelius) padėjo R. L. kaip nusikalstamos veikos bendrininkui užvaldyti svetimą turtą. Jų abiejų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, abu veikė sutartinai, nes į nukentėjusios butą įėjo tikslu užvaldyti nukentėjusios turtą, o ne aiškintis tarpusavio santykių. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kokiais veiksmais apeliantas ir nuteistasis A. Z. realizavo inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko, todėl priešingai nei skunde nurodo apeliantas (jog susitarimo apvogti ar apiplėšti nebuvo) įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Pažymėtina ir tai, kad tokias skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes patvirtina teisiamajame posėdyje apklaustų tiek pačių kaltininkų R. L. (2 t., 81-82 b. l.), A. Z. (2 t., 82-83 b. l.), tiek liudytojo T. T. (2 t., 86-87 b. l.), tiek nukentėjusiosios Z. J. (2 t., 83-84 b. l.) parodymai.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog apeliantas R. L. ir nuteistasis A. Z. nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupėje, todėl panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, kaip to prašo apeliantas, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų apeliacinių skundų argumentų

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą bausmėmis siekiama nuteistuosius ne tik nubausti. Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. L. bausmę pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę apeliantui R. L. teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad R. L. padarė sunkų savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, jog iki tol ne kartą buvo baustas už administracinės teisės pažeidimus, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu, nedirba ir nesimoko.

Nuteistojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tas aplinkybes, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. L. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams – savo dydžiu nors ir artima, tačiau yra mažesnė negu Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl to ši bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo skunduose nurodytas prašymas subendrinti paskirtą bausmę - (9 MGL) baudą, pakeičiant ją į 4 laisvės atėmimo dienas, atmestinas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. L. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendžiu buvo nuteistas 1 metų 7 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme bei 9 MGL (1170 Lt) dydžio bauda. Sutinkamai su BK 65 straipsnio 2 dalimi teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Remiantis išdėstytu, tenkinti šio apeliantų skunduose nurodyto prašymo nėra pagrindo.

Apeliantų skunduose nurodytas teiginys, kad nukentėjusioji teisme nurodė, kad kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi ir prašė griežtai nebausti, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.

Nuteistojo R. L. ir jo gynėjo skunduose nurodytas argumentas, jog R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamuoju teisme, kaltu prisipažino visiškai ir davė nuoseklius bei nuoširdžius parodymus, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali skirti švelnesnės bausmės nuteistajam.

Kiti apeliantų skunduose nurodyti teiginiai, kad - nors R. L. teistas keletą kartų, tačiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo smurtinio pobūdžio, kelios iš jų susijusios su teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu, realia laisvės atėmimo bausme iki tol nuteistas nebuvo, visos iki tol buvusios nusikalstamos veikos įvykdytos iki R. L. pilnametystės, kad jis yra jauno amžiaus - deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pakankami, kurių pagrindu būtų galima švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Be to, bylos aplinkybės liudija, kad nuteistasis R. L. naują tyčinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistumui neišnykus už tyčinio nusikaltimo padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė 5 mėnesiams po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Iš to daroma išvada, kad nuteistasis R. L. savo elgesiu nesistengia įrodyti, jog siekia pasitaisyti, todėl teigtina, kad teisei priešingas elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, tai, vertinant BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, suponuoja išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog R. L. bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl R. L. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Edmundo Jankaičio ir nuteistojo R. L. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Irena IvanovienėBoleslovas Kalainis