- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-28
- Bylos Nr.
- 2A-452-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06432-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- P. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-452-267/2013Teisėjas Gema JanušienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-06432-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
NUTARTIS
2013 m. birželio 28 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui P. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo P. Š. nepilnamečiams vaikams Ž. R. ir J. R. kiekvienam po 425,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-20 iki vaikų pilnametystės, 21500,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-10-20 iki 2012-10-19, išmokamą vienkartine išmoka. Nurodė, kad su atsakovo santuokos nebuvo sudarę, atsakovas tėvystę pripažįsta, iš dalies išlaikymą vaikams teikia, tačiau tai nėra pakankama parama leidžianti pilnai užtikrinti vaikų poreikius.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad, išlaikymą nepilnamečiams vaikams sutinka mokėti po 350,00 Lt kiekvienam, nesutiko mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes pats geranoriškai ir pagal išgales siųsdavo lėšas vaikų išlaikymui, pirko buities daiktus. Nurodė, kad be ieškovės ir jo nepilnamečių vaikų teikia išlaikymą savo pilnametėms dukroms iš santuokos, todėl ieškovės reikalaujama suma yra per didelė ir jos mokėti neišgalės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo P. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kiekvienam, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteisto išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 5100,00 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už 2009-10-20 iki 2012-10-19 laikotarpį, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. R.. Taip pat priteisė iš atsakovo P. Š. ieškovei J. R. 5,00 Lt VĮ „Regitra“ pažymos išlaidas, o valstybei 159,00 Lt bylinėjimosi išlaidas bei 382,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Teismas nustatė, kad atsakovas yra darbingas ir turi galimybę ieškoti ir dirbti papildomą ar geriau apmokamą darbą, todėl jis pajėgus mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad atsakovas iš dalies vykdė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, nupirko dviračius, automatinę skalbimo mašiną, garso ir vaizdo aparatūrą, remontavo ir pakeitė sanitarinės higienos mazgą vaikų gyvenamojoje vietoje, t. y. gerino jų gyvenimo sąlygas, todėl išlaikymo įsiskolinimą priteisė po 200,00 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, t. y. 14400,00 Lt, išminusavo teiktą išlaikymo sumą 9300,00 Lt ir iš atsakovo ieškovei priteisė 5100,00 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė J. R. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-26 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-251/2013 dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovo P. Š. priteisti 19250 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2009-10-20 – 2012-10-19 laikotarpio įsiskolinimą, taip pat priteisti valstybės turėtas išlaidas už apeliacinio skundo surašymą iš atsakovo P. Š.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino kas mėnesį priteistino kiekvienam vaikui išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 400 litų iki 200 litų, nes pirmosios instancijos teismo išvardintus daiktus atsakovas pirko ir paslaugas suteikė ne nuo 2009-10-20 iki 2012-10-19, už kurį reikalaujamas išlaikymo įsiskolinimas, bet 2004 metais, o nuo 2009-10-20 iki 2012-10-19 atsakovas nupirko vieną padėvėtą dviratį ir padėvėtą telefoną SAMSUNG, iš viso daiktų, kaip teigė teisme pats atsakovas, už 250 litų. Apeliantė mano, kad nelogiška priimti sprendimą, pagal kurį išlaikymas vaikams už tą patį mėnesį, t. y. 2012 metų spalio mėnesį iki 19 dienos skaičiuojamas po 200 litų, o nuo 19 dienos – jau po 400 litų kas mėnesį. Jokių svarbių aplinkybių, leidžiančių mažinti priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo sumą kas mėnesį nuo 400 iki 200 litų civilinėje byloje nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovė teisme patvirtino, kad atsakovas pirko mikrobangų krosnelę, namų kiną, dovanojo vaikams telefonus, be to, ieškovei anksčiau nebuvo kliūčių kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, o į teismą nesikreipė tik dėl to, kad ją tenkino atsakovo mokamas išlaikymas, kitais būdais teikiama parama. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal 2006-04-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą savo santuokoje gimusių dviejų dukrų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėjo po 250 Lt kiekvienai, be to, įsiskolinimo laikotarpiu atsakovo pajamos buvo mažesnės, nei šiuo metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė mano, kad nebuvo pagrindo sumažinti jos prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas nutarė sumažinti priteisiamo iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo dydį, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vaikams iš dalies teikė materialinį aprūpinimą – pirko įvairius daiktus ir kt. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka, todėl pasisako tik dėl esminę reikšmę išlaikymo įsiskolinimo priteisimui turinčių aplinkybių.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Tačiau visais atvejais būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų, kuris reiškia, kad vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas augina du nepilnamečius vaikus – J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės pageidaujamą 400 Lt dydžio per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-10-20 kiekvienam vaikui sumažino iki 200 Lt per mėnesį.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas nuo 2006 m. balandžio 26 d., pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo įsakymą, teikė išlaikymą nepilnametėms dukroms I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 173 b. l.), šį išlaikymą atsakovas teikė dukroms ir sulaukus pilnametystės (1 t., 96–105 b. l.). Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad iki 2011-09-30 iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitomi alimentai ir pervedami V. Š. (1t., 155 b. l.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad atsakovo teiktas didesnis išlaikymas šiuo metu jau pilnametėms dukroms iš atsakovo santuokos nepažeidžia vaikų lygybės principo, nes tikėtina, jog ieškovės ir atsakovo vaikų J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. R., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai pagal vaikų amžių, nesant nustatytų vaikų sunkių sveikatos sutrikimų, įsiskolinimo susidarymo metu buvo mažesni nei atsakovo dukrų I. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad anksčiau į teismą nesikreipė, nes vaikų poreikiai buvo mažesni (1 t., 189 b. l.).
Pažymėtina, kad negalima nustatyti tokio išlaikymo, kuris iš esmės pablogintų išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinę padėtį ar dėl tėvo (motinos) turtinės padėties sunkumo iš viso negalėtų būti įvykdytas. Kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo pajamas nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2012 m. spalio mėn., iš atsakovo paaiškinimų, atsakovo finansinė padėtis įsiskolinimo laikotarpiu buvo blogesnė nei išlaikymo priteisimo metu, jo vidutinės pajamos sudarė apie 2360 Lt per mėnesį (1 t., 156–159 b. l., 2 t., 17–20 b. l.). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į tai, kad atsakovas įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu teikė išlaikymą dar dviems savo vaikams, į tai, kad ieškovės ir atsakovo vaikų poreikiai buvo mažesni nei išlaikymo priteisimo metu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 5100 Lt (po 200 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui) 2009-10-20 – 2012-10-19 laikotarpio įsiskolinimas yra proporcingas tiek tuo metu buvusiems vaikų poreikiams, tiek vaikų tėvų turtinei padėčiai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliantės J. R. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apeliantės J. R. apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.