Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad P. B. nemušė, pinigų nereikalavo, vogti iš parduotuvių irgi nevertė. O nusižudyti P. norėjo dėl savo motinos, kuri kreipėsi į policiją. P. B. pažįsta apie 2-3 metus, tačiau su juo nebendrauja ir neturi jokių reikalų. Retkarčiais jis užeina pas P. B., tačiau pastarojo mama yra labai prieš jį nusiteikusi. Jis niekada nelošė su P. kortomis ir pastarasis nėra jam skolingas. P. B. niekada neturėdavo pinigų ir būdavo, kad jis maitindavo P. Jis lošė su kitais savo draugais kortomis, tačiau nežino kokiu tikslu lošia. 2011m. rudenį iš P. B. žodžių sužinojo, kad pastarasis norėdamas išgerti su savo draugais padarė kelias vagystes iš parduotuvių. Tomis dienomis jo šalia su P. B. nebuvo. 2011 m. spalio 8 d. P. B. pakvietė jį ir V. Z. į piceriją „Can-Can“, esančią (duomenys neskelbtini) P. B. užsisakė maistą. Kai jis su V. Z. išėjo parūkyti, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ir sulaikė P. B.. Jis nebuvo už pietus „Can-can“ picerijoje nurašęs P. B. pusę skolos, kadangi pastarasis nėra jam skolingas išvis. Pavelo motina buvo jį apkaltinus, kad jis sugadino įėjimo duris, durų skambutį bei išdaužės langą, nors moteris nieko pati nematė. 2011 m. spalio 9 d. jis kartu su K. Z. buvo pastarojo bute ir žiūrėjo televizorių. Narkotikų nevartojo. Į butą nekviesti, patys atėjo V. Z. (kuris yra P. B. draugas) ir P. B.. V. Z. atsinešė pistoletą su bubinu. Ar pistoletas buvo tikras, jis nežino, nes netgi rankose nelaikė. V. Z. visą laiką demonstratyviai nešiojo pistoletą po butą. Jis nežino kokiu tikslu. P. B. buvo visas išbalęs. Jis pagalvojo, kad P. B. kažką suvartojo prieš tai, nors tokių duomenų neturi. Taip pat nepasidomėjo kas yra P., kadangi jo tai nedomino. K. Z. pradėjo deginti žiebtuvėliu P. kojų pėdas už tai, kad P. buvo jam skolingas už telefoną 400 Lt. P. B. nekaip nereagavo. Po to K. Z. pradėjo imituoti smūgių sudavimus koja ir kelis kartus spyrė P. į petį. Jis sui V. Z. nekreipė dėmesio į tai, nes kitaip K. Z. būtų ir juos sumušęs, kadangi yra labai stiprus. Jis tą vakarą nebuvo paėmęs į rankas pistoleto, negrasino P. B., nešaudė, pinigų nereikalavo, nemušė, bute per prievartą nelaikė. Atvirkščiai - jis bandė apginti Pavelą nuo K. Z.. Bute jie prabuvo apie valandą ir geruoju išsiskyrė. Niekas P. B. per prievartą bute nelaikė. Jam yra žinoma, kad P. B. norėjo nusižudyti, tačiau tai viskas dėl savo mamos, kuri jo nemaitina ir neleidžia į butą. Jis visą laiką duodavo P. valgyti. Tie įvykiai, kurie buvo K. Z. bute ir pasikėsinimas nusižudyti nėra susiję tarpusavyje ( b.l. 123-124).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis parodė, kad gal porą litų buvo skolingas P. B., bet ne 500-1000 Lt. Nemano, kad P. bute buvo mušamas. Jo motina primelavo ir nukentėjusysis sakė, ką motina prisakė, pagal parodymus matosi. Dėl vagysčių iš parduotuvių nieko nežino, o į piceriją jį pakvietė P. B. su Z. Viską picerijoje P. užsakinėjo - sau užsakė ir jiems užsakė, o vėliau pasakė, kad neturi pinigų. Nukentėjusiojo tikslas jį apkalbėti yra dėl pinigų - 50 000 Lt. Dėl visko kalta nukentėjusiojo motina. Ji nepagrįstai siekia iš jo prisiteisti pinigų.

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. B. parodė, kad praėjo daug laiko, todėl tiksliai aplinkybių neatsimena. Atsimena, kaip žaidė kortomis su S. Žaidė iš nieko. Po to, kai jis A. S. pralošė, A. S. pasakė, kad jis pastarajam skolingas 800 Lt. Jis skolą neigė, kadangi manė, jog žaidė šiaip. Po to A. S. kiekvieną dieną jam primindavo apie skolą. Iš pradžių nebuvo jokio smurto, po to pradėjo jį mušti, vadinti visokiais žodžiais, sakė kad skolos nepamirš. Iš pradžių visų pinigų prašė, po to sakė: „Nors kiek atnešk“. Atsimena, kai važiavo į Vilnių, A. S. sakė, kad jei jis (nukentėjusysis) pavogs iš parduotuvės, bus mažiau skolingas. Ir jis tai darė, nes jeigu būtų atsisakęs, prieš jį būtų naudojamas fizinis smurtas. Prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi nelabai prisimena. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu parodymai buvo surašyti iš jo žodžių.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. B. parodė, kad pirmą kartą jis pamatė A. S. prieš 6 metus, tik atvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini). A. S. buvo ypatingas tuo, kad turėjo autoritetą ir bendravo su visais. Vėliau jis susidraugavo su A. S. - kartais išgėrinėjo, kartais kartu žeidė kompiuteriu. V. Z. irgi buvo jo draugas. A. S. ir V. Z. niekada jo neįžeidinėjo, nežemino ir jis nesijautė tarp jų žemesnio rango. Nuo 2010 m. žiemos A. S. be jokios priežasties ne stipriai pradėjo jį mušti - kumščiais į šonus, žandikaulį. Jis negalėjo pasipriešinti, kadangi A. S. yra stipresnis. Draugams ir mamai nieko nesakė, nes nenorėjo juos apkrauti savo problemomis. 2010m. vasarą, susitikę, A. S. pasiūlė jam palošti kortomis žaidimą, kuris vadinasi „Tryna“. Kai jis pralošė, A. S. pareiškė kad jis dabar skolingas jam 800 Lt, o jeigu neatneš pinigus bus blogai. Jis suprato tuos žodžius, kad sumuš. Po to karto A. S. jam primindavo apie skolą kasdien. Vieną kartą rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena, gavęs iš mamos 5 Lt pietums, Vilniuje, prie stoties esančio „Magdonaldo“ atidavė A. S.. Tačiau A. S. neatstojo ir per susitikimus visada jį žemindavo, vadindamas „idiotu, morozu“. Smurto tada dar nevartojo. 2011 gegužės mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) namo jis sutiko A. S., kuris pradėjo reikalauti nors kažkiek pinigų. Negavęs nieko, pradėjo jį įžeidinėti, vadinti „debilu, durniumi“ , o po to dar sudavė jam 2 kartus per galvą ir kelis kartus per pečius. Birželio mėnesio pradžioje, pas jį į namus atėjo neblaivus A. S. ir paprašė išeiti. Laiptinėje pradėjo vėl reikalauti pinigus, o negavęs, paėmė jį už rankos, kad nepabėgtų ir kumščiais stipriai sumušė per nugarą. Juosmenį skaudėjo kelias dienas. Birželio mėnesio viduryje, apie 20.00 val. jis vedžiojo šuniuką. Grįžtant, prie pat laiptinės, jis sutiko A. S., kuris vėl paklausė kada bus grąžinta skola. Jis atsakė, kad pinigų neturi. A. S. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Kitą dieną po kaire akim buvo mėlynė. Savo motinai jis paaiškino, kad atsitrenkė į duris. Po kelių dienų A. S. vėl sutiko jį prie namo, vėl pradėjo reikalauti 800 Lt ir vėl sumušė per galvą ir šonus. Iš namo laiptinės išėjo žmonės ir tą dieną jam pavyko pasprukti. Po to karto, važiuojant maršrutiniu autobusu, jis sutiko A. S., kuris vėl priminė apie skolos grąžinimą, pasakė, kad jeigu pinigai bus sumokėti iškart, tai sumažins skolą iki 50 Lt. Maždaug liepos 5 dieną, A. S. jį pasitiko prie namo ir pasakė, kad jeigu jis pastoviai neturi pinigų, tai tegul neša į lombardą savo nešiojimą kompiuterį ir parduoda. Kompiuteris buvo jam labai vertingas, jis atsisakė tą padaryti ir pasiūlė „uždaryti tą temą“. Tada A. S. kumščiu apie 4 kartus sudavė jam į krūtinę. Maždaug liepos 7-8 d. A. S. buvo sulaikytas 45 parom ir buvo ramu. Rugpjūčio mėnesį pabaigoje A. S., negalėdamas jo surasti prie namų, pradėjo važinėti į Vilnių, į mokyklą, kur jis mokosi. Nenorėdamas būti pažemintas prie grupiokių, jis išeidavo į lauką. 2011 m. balandžio 4 d. kartu su A. S. jis nuvažiavo į „Akropolį“, esantį Ozo g., Vilniuje, kur A. S. liepė jam iš „Sport lain“ skyriaus pavogti aprangą. Jis pagalvojo, kad A. S. juokauja, atsisakė vogti ir jis jo nevertė. Tačiau kai buvo „MAXIMA“ skyriuje, A. S. liepė jam pavogti butelį likerio, jo nemušė, negrasino, o tik ragino, sakė, kad niekas nepastebės. A. S. paėmė nuo lentynos kažkokį butelį likerio, užkišo jam už striukės, o pats ėjo iš paskos. Už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotojas, iškvietė policijos pareigūnus, kurie pristatė jį į Vilniaus m. 6 PK ir surašė administracinį protokolą. A. S. tik pasyviai stebėjo. Apie 17-18 val. jis grįžo į (duomenys neskelbtini) ir vėl sutiko A. S.. Šis pasakė, kad dabar jau turi pinigų ir pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių pasivaikščioti. Pakeliui išgėrė kelius butelius alaus ir, kai buvo prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Gedimino g., A. S. liepė jam pavogti vieną butelį 1 l talpos degtinės „Sobeski“. Už kasų jis vėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK protokolo surašymui. Apie gautas baudas jis negalvojo, svarbiausia buvo atsikratyti A. S.. Parduotuvėse jis nesipriešino vogti, nes buvo tikras, kad vis tiek jį muš. Po poros mėnesių, pas jį į mokyklą vėl atvažiavo A. S., pasiūlė eiti kartu išgerti. Kai išgėrė A. S. vėl liepė pavogti alkoholio iš parduotuvės, esančios Gedimino pr. 9, Vilniuje. Jis vėl buvo sulaikytas ir pristatytas protokolo surašymui į Vilniaus m. 3 PK. 2011 m. spalio 8 d., apie 11.00 val., A. S., V. Z. užėjo pas jį į namus ir pasiūlė kartu nuvažiuoti į Vilnių. Jis neturėjo su savimi pinigų ir nežinojo kokiu tikslu jie važiuoja. A. S. pasiūlė aplankyti „Can-can“ piceriją, esančią Mindaugo g., užsisakyti maisto 100 Lt sumai „ant jo“, pavalgyti ir pabėgti. Už tai A. S. žadėjo nurašyti nuo skolos 300 Lt. Jie taip ir padarė, tačiau jis buvo sulaikytas ir pristatytas protokolo surašymui į policiją. Kai grįžo namo, susierzino dėl motinos, kuri dar ir nedavė kompiuterio. Todėl jis nuėjo į virtuvę miegoti bei išgėrė apie 23 raminamųjų tablečių. Norėjo nusiraminti. Kitą dieną, atsigavęs nuo tablečių poveikio, apie 17.00 val., išėjo į koridorių parūkyti. Ten sutiko V. Z., su kuriuo iki tol santykiai buvo draugiški. V. Z. laikė rankoje pistoletą su bubenu. Jis apžiūrėjo pistoletą ir gražino. Pistolete buvo užtaisyta viena kulka. Jis neklausė kokiu tikslu V. Z. nešioja ginklą. Po kurio laiko priėjo A. S., kuris paskambino K. Z. ir visi kartu nuėjo pas pastarąjį į svečius, kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje. Atrodo, kad niekas jo nevertė eiti. K. Z. bute žiūrėjo televizorių. Nevartojo nei narkotikų, nei alkoholio. Kas buvo paskui, jis beveik nieko neatsimena. Atsimena, kad kažkokiu momentu A. S. rankoje laikydamas V. Z. pistoletą, pristatė jam prie kaktos ir paklausė „kada skolą“. Neatsimena apie ką kalbėjosi prieš tai ir kas buvo po to, tik atsimena, kad A. S. visą laiką juokėsi. Jis bandė nukreipti pistoletą nuo savęs, į ką A. S. pasakė, kad šaus jam per rankas. Po to atsimena, kad A. S. atsisėdo šalia jo ir alkūne sudavė jam į veidą. Po akim atsirado mėlynė. Po to vėl neatsimena kaip išėjo iš to buto ir nuėjo pas save. Jis nešaukė, nes niekas nepadėtų. Jis nežinojo ką toliau sugalvos su juo daryti A. S. ir dėl to buvo baisu. Jis bijojo smurto. Kitą dieną prasibudo savo virtuvėje. Paprašė mamos kompiuterio, tačiau mama nenorėjo su juo kalbėtis. Tada jis užsirakino virtuvėje ir norėdamas perpjauti sau vienas, pasiėmė peilį į rankas. Neatsimena ką darė ir ką galvojo, tik atsimena, kad mama pradėjo daužyti virtuvės durų stiklą, po to pasirodė policijos pareigūnai ir medikai. Jie prašė padėti peilį į šoną. Jam atsibodo, kad jį visi žemina, nevertina ir jis norėjo nusižudyti ir nežino kodėl to nepadarė. Jis su mama nutarė pakeisti gyvenamąją, todėl pagaliau kreipėsi į policiją. ( b.l. 34-40). Akistatos metu su įtariamuoju A. S., nukentėjusysis P. B. patvirtino savo parodymus. ( b.l. 41)

Teisamojo posėdžio metu, atsakydamas nukentėjusysis P. B. parodė, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu surašyti iš jo žodžių, jie teisingi. Nusižudyti norėjo ne dėl to, kad mama kompiuterio nedavė, o dėl to, kad nusibodo A. S. tyčiojimaisi. Jei mama tą vakarą ir būtų davusi kompiuterį, jis vis tiek būtų ėjęs žudytis. Nežino, kodėl prašė mamos kompiuterio, kodėl jo tokie veiksmai buvo. Apie savižudybę pradėjo galvoti kai prasidėjo mušimai, patyčios. Apgalvodavo savižudybę, bet ne iš karto priėmė sprendimą, galvojo, kad rytoj bus geriau. Mintys žudytis buvo, bet nesiryžo to daryti. Tą dieną ryžosi savižudybei, nes jau visko buvo gana. Apie savižudybę daugiausia galvojo naktį prieš miegą. Prieš tai kai kalbėjo su mama jau galvojo, kad nusižudys. Neatsimena, kad norėjo kompiuterio. Po to įvykio negali normaliai bendrauti su žmonėmis, apima panika. Jau apie metus gyvena ne (duomenys neskelbtini). Dabar jo būklė pagerėjo, nėra jokių problemų. Gyvenamoji vieta buvo pakeista dėl šių įvykių. Gandus apie tai, kad mama neleisdavo jo į namus ir dėl to jis nakvodavo laiptinėse, rūsiuose, skleidė jis pats. Jis S. papasakojo ne dėl to, kad jo gailėtųsi, o dėl to, kad nebepersekiotų. Tai buvo jau tada kai buvo parašytas pareiškimas ir jis buvo išėjęs iš psichiatrijos ligoninės, S. žinojo, kad ant jo yra parašytas pareiškimas. Su mama jo santykiai normalūs, nebūdavo tokių konfliktų, kad jis iš namų išeitų. Dar iki momento, kai jis pralošė kortomis, S. prieš jį naudojo fizinį ir moralinį smurtą be jokios priežasties dėl to, kad jis (nukentėjusysis) silpnesnis. Kada S. prieš jį naudojo fizinį smurtą, sužalojimai buvo, tačiau jis jau neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu detaliai papasakojo, kad gegužės pabaigoje, birželio viduryje, liepos 5 d. prieš jį buvo naudojamas fizinis smurtas, bet dabar jau neatsimena. Neatsimena ar tuo metu dėl sužalojimų kur nors kreipėsi. Atsimena porą atvejų, kada buvo mėlynės ant nugaros. S. įtikinėjo vogti alkoholį, sakė kad jis bus mažiau skolingas. Jis suprato, kad jei to nedarys, jam bus blogiau. Alkoholį išgėrinėjo kartu su A. S., nes negalėjau važiuoti namo, jam buvo liepta nevažiuoti. Bet kokius kaltinamojo reikalavimus suprasdavo, kad jei aš to nedarys bus tas pats - sumušimai, patyčios. A. S. jam pasakė, kad jis bus mažiau skolingas, jei jis pasiliks picerijoje o jie pabėgs. Jau eidamas žinojo, kad taip įvyks. Į K. Z. butą spalio mėnesį ėjo, kadangi neturėjo kitos išeities - jį vedė A. S.. Iš buto neišėjo, nes negalėjo - butas buvo uždarytas, durys buvo užrakintos, A. S. jį laikė, kai pastarasis sėdėjo prie jo. Nemano, kad po to kai įvyko lošimas kortomis iki spalio 9 d. A. S. matė jo psichologinę būseną. Pas Z. bute S. sėdėjo prie jo ir smūgiavo alkūne į veidą. Jis pats to smūgio nematė, tik atsisuko ir pajuto smūgį į veidą. Nuo smūgio buvo mėlynė. Jei jis A. S. būtų pasipriešinęs, jis būtų iš jo reikalavęs dar daugiau pinigų, dar žiauriau morališkai ir fiziškai būtų iš jo tyčiojęsis. Po šių įvykių motina jam pasiūlė išvažiuoti iš S. gyventi kitur ir jis sutiko. Neatsimena ar pas K. Z. bute atnešė A. S. 10 Lt. Civilinį ieškinį palaikė. Prašė priteisti tą sumą, kuri yra nurodyta - 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma įvertino pasityčiojimus, moralinę ir fizinę žalą. Po šio įvykio, kai bandė nusižudyti, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje maždaug dvi savaites. Iki tų įvykių su psichikos sveikata jokių problemų neturėjo, jokiomis ligomis nesirgo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo atstovė ir civilinė ieškovė I. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Tai buvo 2011 m. spalio mėnesį. Pas juos atėjo S., ji jį priėmė namuose, nes matė savo sūnaus būklę. Jis pažaidė kompiuteriu, po to pas juos atėjo Z. ir jie pasakė kad važiuos į miestą. Ji matė, kad P. nervingas. Jie iki to kreipėsi į psichologą, psichiatrą dėl konsultacijos. Jie išvažiavo į miestą, po to grįžo. Apie piceriją ji nieko nežinojo, sūnus jai nieko nesakė. Jam psichiatras buvo išrašęs raminančias tabletes. Psichiatras pasakė, kad P. ne jo pacientas ir išrašė augalinės kilmės tabletes. Kitą vakarą prieš tą įvykį, jis sakė kad jam suka sąnarius nuo tų tablečių. Įvykio vakarą pas ją buvo jos draugė. Virtuvė yra atskirai nuo buto. Jos sėdėjo, žiūrėjo televizorių, P. užėjo į virtuvę kur jos buvo ir pasakė, kad žaidė kompiuteriu, o dabar eina pas kaimynę paprašyti cigaretės. Ji išlydėjo draugę, o P. vis nebuvo namie. Jai buvo neramu ir ji parašė žinutę Z. klausdama, kur P. Tai buvo jau apie 12 val. nakties. Jis jai atrašė, kad jis pas kaimynę N., tačiau ten nieko nebuvo. Po kiek laiko grįžo P. ir iš jo išvaizdos pamatė, kad kažkas ne taip. Jis įėjo į virtuvę ir ištiestomis rankomis griuvo ant sofos. Po penkių minučių, jis pradėjo garsiai šaukti: „Nešaukit! Nežudykit!“ Ji palaukė kol jis nusiramins, nežadino jo ir nuėjau į butą miegoti. Kitą rytą ji naršė internete ir jis priėjo, paprašė kompiuterio. Bet jo akys buvo ne tokios kaip visada. Ji jam pasakė, kad gal reiktų važiuoti į mokyklą, jis atsakė, kad blogai jaučiasi. Ir kai ji atsigręžė, išgirdo kaip trenkėsi virtuvės durys. Ji suprato, kad kažkas vyksta ir nuėjo paskui jį. Pajudino rankeną- užstiklintos virtuvės durys buvo užrakintos su sklende. Išgirdo kad jis šaukia už durų: „Man viskas nusibodo, nebenoriu gyventi, jie mane norėjo nužudyti, žaidėme rusišką ruletę!“ Kažkodėl visą laiką šaukė: „Rusiška ruletė!“ Ji išdaužė durų stiklą. Jis peilį laikė prie kaklo, prie miego arterijos. Kai jis pamatė, kad mano visa ranka kraujyje, pas jį prasidėjo isterija, jis verkė, rėkė, kad jam pabodo gyventi, patyčios pabodo. Ji jį skatino pasikalbėti, klausė kas atsitiko. Jis ištraukomis pradėjo pasakoti, kas atsitiko, kad S. jam prie akies buvo nustatęs ginklą. Jis sakė, kad šaudė į žemę. Ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Atvažiavo ir policija ir greitoji pagalba. Atėjo du policininkai, gydytojas kartu su ja stovėjo koridoriuje, perrišinėjo ranką, matė, kaip P. atidavė policininkams peilį. Po to juos nuvežė į psichiatrijos ligoninę N. V., kur jis gulėjo mėnesį. Kai pas sūnų prasidėjo problemos su A. S., jis bijojo išeitį į koridorių. Jis stovėdavo prie durų ir klausydavosi, kad nueitų į virtuvę pavalgyti. Ji, matydama tokią jo būklę pasiūlė kreiptis į gydytojus. Poliklinikos registratūroje juos iš karto nukreipė pas psichiatrą. Psichiatras pasakė kad psichiškai jis sveikas ir išrašė tabletes bei nusiuntė pas psichologą. Kiek ji kalbėjo su psichiatru poliklinikoje ir ligoninėje, P. visada nurodydavo tą pačią priežastį. Gydytojas pasakė, kad nors psichiškai jis yra sveikas, gerai būtų pakeisti gyvenamąją vietą, aplinką. Ji pardavė butą, išsikėlė gyventi kitur ir per metus sūnui pagerėjo - jis pabaigė mokslus, turi ten draugų, normaliai bendrauja. Po to įvykio adaptacija truko ilgai. Kai prasidėjo išgėrinėjimai ir vagystės iš parduotuvių, A. S. jau buvo pilnametis, o P. dar nepilnametis. Iki tų įvykių sūnus neturėjo problemų su psichika. Civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti iš kaltinamojo 300 Lt, t.y. baudų suma, kurią ji už sūnaus vagystes iš parduotuvės, kai jis dar buvo nepilnametis.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytoja apklaustos I. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. B. parodė, kad P. B. yra jos sūnus, kartu gyvena. Ankščiau jie gyveno Vilniuje, o 2005m. persikėlė gyventi į bendrabutį, (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su P. yra geri: sūnus yra ramaus būdo, uždaras. 2011m. balandžio mėn. 4 d. jai į namus paskambino Vilniaus m. 6 PK pareigūnai, iš kurių ji sužinojo, kad P. yra pristatytas į komisariatą, nes padarė smulkų vagystę iš parduotuvės. Ji pasikalbėjo telefonu ir P. paleido. Po poros valandų jai vėl paskambino Vilniaus m. 3 PK pareigūnai ir pasakė, kad P. yra pristatytas į komisariatą, nes padarė smulkią vagystę iš parduotuvės. Jai buvo šokas, nes iki tol P. nedarė nusikaltimų ir nevartojo alkoholio. Kai, apie 22.00 val., P. sugrįžo namo, ji pradėjo klausinėti kas atsitiko, tačiau atsakymo negavo. Iki tol ji jau buvo pastebėjusi, kad P. slapstosi nuo kažko, neišeina į lauką, jei kas ateidavo į namus, pakyti, kad jo nėra, atsisakė mobiliojo ryšio telefono. Vieną vasaros vakarą, ji pastebėjo, kad P. be jokios priežasties bėga ašaros. Tada P. prisipažino, kad nežino kaip ištrukti iš situacijos, nes labai bijo A. S., papasakojo, kad pralošė kortomis A. S., o vėliau pastarasis pareiškia, kad P. jam skolingas už tai 800 Lt ir turi atidirbti. Be to A. S. uždraudė jam kirptis, pasakęs, kad skola padidės iki 1000 Lt. P. paaiškino, kad A. S. turi tokių galių, kad jis negali pasipriešinti ir vykdo viską ką tas prašo. Ji pati pradėjo ginti sūnų nuo A. S., kalbėtis su pastaruoju. Tada prasidėjo kerštas jai - buvo nuplėšti nuo įėjimo durų 2 skambučiai, pavogti kilimėliai, žiebtuvėliu apdegintos įėjimo durys. Visi veiksmai nustojo, kai A. S. buvo uždarytas 45 parom. Vasaros pabaigoje ar rugsėjo pradžioje A. S. išėjo į laisvę ir nuo įėjimo durų vėl dingo skambutis, P. vėl tapo nervingas ir irzlus. Į policiją ji nesikreipė, nes P. paprašė to nedaryti. 2011 m. rudenį P. baimė padidėjo, jis tapo ypač jautrus ir irzlus. Pradėjo gydytis pas psichiatrą. 2011 m. spalio 8 d., apie pietus, pas juos į namus atėjo V. Z., kuris pakvietė P. kartu važiuoti į miestą. Ji matė, kad koridoriuje laukė A. S.. P. nenorėjo važiuoti, tačiau išėjo. Kokiu tikslu jie važiavo į miestą, ji nežino. P. sugrįžo apie 22.00 val. Ji neapžiūrinėjo P. ir nebendravo, pagalvojo, kad jeigu kartu buvo Z., reiškia nieko blogo atsitikti negalėjo. P. pasakė, kad miegos virtuvėje. 2011 m. spalio 9 d. ji vos prižadino P., kuris pasakė, kad iš vakaro išgėrė 15 tablečių „Rudatel“, kadangi jam viskas įgriso, jis nemoka pasipriešinti A. S. ir dėl to nenori gyventi. Ji suprato, kad P. tikėjosi vieno rezultato, o gavosi kitas (jis atsigavo) - išsigando pasekmių. Kadangi jo sveikatos būklei pavojaus nebuvo, ji nekvietė greitosios pagalbos. V. Z. visą tą dieną ieškojo P., tačiau ji neįleido jo į butą. Vakare P. išėjo į laiptinę parūkyti, po to greitai užbėgo į butą, pasakė, kad tuoj sugrįš ir išėjo. Priėjus prie durų ji išgirdo V. Z. ir A. S. balsus. Tai buvo apie 21.30 val. P. ilgai nebuvo. Apie 00.15 val. ji parašė V. Z. SMS žinutę ir paklausė kur yra P. V. Z. atsakė, kad P. kartu su juo nėra. Ji išėjo į bendrabučio koridorių, visur buvo tylu. Nuėjo į lauką, visuose butuose nebuvo šviesos. P. sugrįžo 02.30 val. Buvo kaip „zombi“, be jokios reakcijos, emocijų, orientacijos. Į jos klausimus atsakinėdavo automatiškai bet ką. Ji paguldė sūnų virtuvėje, nebuvo jokio alkoholio kvapo. Visiškai nesuprato kas jam yra. Prie kairės akies buvo mėlynė. P. užmigo, o ji prisėdus pradėjo stebėti. Maždaug po 20 min., per miegą P. pradėjo rėkti rusiškai - “Š.“ ubėri pistolet, V. ne ubuvaite“. Ji pažadino P., kuris ryte pažadėjo viską pasakoti. 2011 m. spalio 10 d., apie 09.30 val., P. atsikėlė ir agresyviai paklausė kur yra kompiuteris. Ji atsakė, kad jau laikas eiti į mokyklą. Pasakęs „tai gerai, viso gero visiems“, nuėjo į virtuvę ir užsirakino iš vidaus. Ji pradėjo prašyti atidaryti virtuvės duris. P. isterijos būsenoje rėkė, kad jeigu ji atidarys duris, papjaus save. Ji išdaužė virtuvės durų stiklą ir atidarė duris. P. gulėjo ant sofos-lovos, pridėjęs sau prie gerklės peilį. Pasakė, jeigu ji prisiartins, tai jis perpjaus sau arteriją. Tačiau pamatęs, kad ji susižalojo ir iš piršto bėga kraujas, apsiramino ir pasakė, kad jis yra bailys, kad negali pasipriešinti „urodam“. Ji bandė kalbėtis su sūnumi, raminti, nukreipti jo mintis nuo savižudybės. Po to pasakiusi, kad jai silpna ir blogai jaučiasi, išėjo į koridorių. Iš ten iškvietė policiją ir greitosios pagalbos automobilį. Sugrįžo prie P., kuris papasakojo, kad iš vakaro A. S. ir V. Z. nuvedė jį pas kaimyną, vardu K. T. V. Z. ištraukė pistoletą „MAGNUM“, parodė vieną šovinį ir pasakė, kad dabar žais su juo „rusišką ruletę“. Po ko A. S. kelis kartus iššovė P. per kojas, šovinio nebuvo, po to pristatė pistoletą prie veido ir reikalavo pinigų. Kaip P. pavyko ištrūkti iš to buto, jis nesakė. Atvažiavo policijos pareigūnai, kartu su greitąja pagalba ir išvežė P. į ligoninę. ( b.l. 61-62, 63)

Savo parodymus liudytoja I. B. patvirtino akistatos su A. S. metu ( b.l. 64).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Taip pat parodė, kad pirmą kartą apie P. vagystę iš parduotuvės sužinojo, kada jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis buvo nepilnametis ir jai apie tai pranešė. Kai įvyko sekančios vagystės jai taip pat skambino. Apie situaciją jis pradėjo pasakoti po baudų skyrimo. P. tėvas dirbo policijoje, o ten reikia praeiti komisiją. Jam nė karto psichiatrinių sutrikimų nustatyta nebuvo. Kiek žino tokių susirgimų niekas iš giminių neturėjo. Kad sūnus išgėrinėja, jai tai nepatiko, bet ji suprato, kad su juo kažkas vyksta. Kai ji iškvietė greitąją pagalbą, gydytojas turėjo užfiksuoti mėlynę po akimi ligos istorijoje. Sprendimas pakeisti gyvenamąją vietą buvo priimtas dėl to, kad ten jau buvo neįmanoma gyventi. Sūnui teko kreiptis į psichologą, psichiatrą. Po persikraustymo sūnus baigė mokslus, o ten gyvenant jis to neleisdavo, ateidavo į profesinio mokymo įstaigą, neleido mokytis. Jis gavo diplomą, rado darbą, turi draugų, merginą - gyvena normalų gyvenimą. Tuo metu, kai sūnus bendravo su A. S., jis bijojo išeiti į virtuvę, stovėjo prie durų ir klausėsi, ar yra kas nors koridoriuje. Jis nenorėjo susitikti su S. koridoriuje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. Z. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, jis - jo kaimynas, santykiai draugiški. Kaltinamasis - gerai pažįstamas, santykiai nėra konfliktiški. Įvykis įvyko maždaug prieš du metus. 9-10 val. pas jį turėjo ateiti A. S.. Jam atėjus, jie sėdėjo, žiūrėjo televizorių. Maždaug po pusės valandos ar valandos jis pasakė, kad išeitume į koridorių, ten jų laukė V. Z.. Atėjo į koridorių ir kitame koridoriaus gale pamatė jį stovint su P. B.. Jie stovėjo nieko nedarė. Kol V. rūkė, A. S. paėmė ginklą ir jį apžiūrinėjo, niekam negrasino. Maždaug 5 minutes ten pastovėjo ir po to V. pakvietė pas save. P. kategoriškai nenorėjo pas jį eiti, norėjo eiti namo. A. S. jį įkalbinėjo eiti. P. iš pradžių nenorėjo eiti, A. jį pastūmė, o po to P. pats ėjo. Užėjo kokiam pusvalandžiui, A. negrasino, nieko nedarė. Po to V. Z. iš už kelnių diržo ištraukė ginklą ir pasakė: „Sužaidžiam rusišką ruletę.“ Ginklo jis pats rankose nelaikė. Po to paėmė ginklą V. ir nusitaikė į P. ir ginklas vieną kartą trekštelėjo. Po to vėl atsisėdo ir žiūrėjo televizorių. Po to A. V. paprašė ginklo. V. išsitraukė ginklą ir padavė A. A. paėmė ginklą, nusitaikė į P. ir grasino - „Kada pinigai bus?“ Vienoje rankoje laikė ginklą, kita ranka laikė P. ranką. Tai tesėsi 15-30 min. grasino, grasino ir nieko neatsitiko. Ginklas trekštelėjo kokius penkis kartus. Apie 23-24 val. visi išėjo iš jo buto. Žino, kad buvo skola 500 Lt už nusikirpimą. Ar buvo persekiojamas nukentėjusysis nežino. P. buvo sugautas vagiant du ar tris kartus tą pačią dieną. Kodėl ėjo vogti nežino. Apie 500 Lt skolą žino tik dėl kortų žaidimo ir kirpimosi, konkrečiau nieko nežino. Žino, kad nukentėjusysis buvo pavogęs iš Maxima parduotuvės du butelius.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti nukentėjusiojo K. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu K. Z. parodė, kad gyvena kaimynystėje su savo draugu P. B.. V. Z. – jo buvęs draugas. A. S., pravarde ‚Š“ pažįsta, bendrauja labai retai. 2011m. spalio mėnesį, tikslios datos neatsimena, dienos metu pas jį į namus užėjo pasikalbėti A. S.. Pastarasis retai užeina pas jį, bet tą dieną nebuvo tėvų ir jis užsuko. Vielai vakare jis susiskambino su V. Z. ir sužinojo, kad pastarasis yra laiptinėje su P. B.. Pasikalbėjęs A. S. jam pasakė eiti kartu, nes „mūsų laukia“. Jie išėjo į laiptinę, kur buvo P. ir V., kuris pistoletu taikėsi P. į pilvą. Atstumas tarp jų buvo apie 1 metras. Juos pamatęs V. Z. paslėpė pistoletą ir pradėjo bendrauti. Po to vėl ištraukė pistoletą, nusitaikė P. į pilvą ir pasakė, kad reikia patikrinti ar iššaus. Po to vieną kartą paspaudė gauduką, tačiau šūvio nebuvo. Artūras pasiūlė visiems užeiti pas jį į butą, pasikalbėti. P. nenorėjo eiti ir stovėjo vietoje. A. S. ir V. Z. apkabino P. ir jėga stūmė jį link jo buto. Į pabaigą P. jau ėjo pats. Užėję į jo butą, pradėjo žiūrėti televizorių. Bendravo. Po 10 min. V. Z. pradėjo „žaisti“ su pistoletu: tai slėpti pistoletą už diržo, tai ištraukinėti ir grasinti P. Jis negali paaiškinti ar tai buvo juokais ar rimtai. Po to V. Z. pasiūlė patikrinti ar įšaus pistoletas. Pasuko bubiną ir pasakė, kad jis su P. žais rusišką ruletę. Nusitaikė į grindis ir ne mažiau 10 kartų paspaudė gaiduką, šūvio nebuvo. V. Z. žemino P., vadino „pideru, suka, gaidžiu“. A. S. sėdėjo šalia P. ir juokėsi, apkabindavo jį ir glostė kumščiu galvą. Tai tesėsi apie valandą. P. negalėjo išeiti, nes jį laikė A. P. bandė atsikelti nuo lovos, tačiau A. sakė sėdėti ir eiti namo tik jam leidus. Jis su V. Z. sėdėjo ant kitos lovos, esančios šalia. V. Z., nusitaikęs P. į pilvą, laikė pistoletą rankoje maždaug 50 cm atstumu. P. rankomis bandė uždengti galvą. Tačiau A. S. iš jo tyčiosi, atitraukinėjo rankas. P. akyse buvo ašaros. Po to A. S. pradėjo reikalauti iš P. 500 Lt už tai, kad tas nusikirpo be jo leidimo. Po to S. liepė P. nueiti pas kažkokį tai jo draugą, paimti ir atnešti jam 10 Lt. Ką P. ir padarė - nuėjo ir už 10 min. sugrįžo su pinigais. Po to jie tyčiojosi iš P. toliau. V. Z. visą laiką „žaidė“ su pistoletu ir kartu su S. įžeidinėjo P. Po kurio laiko, kai V. Z. paslėpė pistoletą, P. užmigo, o jie toliau žiūrėjo televizorių. Išsiskyrė apie 24.00 val. ir P. iškart nuėjo namo. Kaip A. S. tyčiosi iš P. iki to, jis nematė ( b.l. 84).

Pagarsinus liudytojo parodymus, atsakydamas į klausimą, liudytojas nurodė, kad parodymai gal ir teisingi, daug detalių neprisimena. Parodymai surašyti iš jo žodžių. Protokolą pasirašė.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 2, b.l. 104). Ikiteisminio tyrimo metu V. Z. parodė, kad P. B. pažįsta nuo vaikystės, kartu lankė mokyklą ir bendrauja iki šiol. Tai yra ramus ir tylus žmogus. A. S. beveik nepažįsta ir bendrauja labai retai. Maždaug prieš metus iš P. B. sužinojo, kad jis su A. S. lošė kortomis ir, kai pralošė, A. S. pareiškė, kad P. jam skolingas 1000 Lt. Po to A. S. pradėjo persekioti P., mušti, tyčiotis. Dėl tų priežasčių P. negalėjo išeiti iš namų ir slapstėsi nuo A. S.. Vieną kartą jam būnant kartu su A. S., bendrabučio koridoriuje, A. S. ir P. B. lošė kortomis. Žaidimo metu A. S. pastoviai nestipriai mušdavo P. B.. A. S. ankščiau draugavo su P. B., po to S. turbūt suprato, kad gali „naudotis“ P. ir pradėjo išnaudoti - reikalauti ir imti iš P. pinigus, versti vogti iš parduotuvių. Tą informaciją jis gavo kaip iš P. B., taip ir iš (duomenys neskelbtini) gyventojų. 2011m. rudenį, tikslios datos neatsimena, einant pas savo motiną į bendrabutį, sutiko S. ir B., kurie ruošėsi važiuoti į Vilnių gerti. Jis prisijungė prie vaikinų. Pinigų jis turėjo. Vilniaus m. centre jie išgėrė ar alaus ar sidro ir A. S. pasiūlė nueiti į piceriją pavalgyti. Kadangi tam jie neturėjo pinigų, A. S. pasiūlė pavalgyti ir pabėgti. Už tai žadėjo nurašyti P. B. skolą: ar 200 ar 300 Lt. Nuėjo į Mindaugo g. parduotuvę „MAXIMA“, kur yra „Can-can“ picerija. P. B. užsisakė 5 l alaus ir vieną picą. Valgė ir gėrė visi kartu. B. atžvilgiu jokios psichinės prievartos ar fizinio smurto nenaudojo. Kai padavėja priėjo ir paprašė sumokėti, P. B. pasakė, kad neturi pinigų. Ir jis ir A. S. tuo metu buvo prie stalo ir niekur nesitraukė. Padavėja pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir išvežė P. B.. Jis su A. S. taip ir liko prie stalo valgyti toliau ir jokių klausimų jiems užduota nebuvo. Kitą dieną jis rūkė bendrabučio laiptinėje ir į koridorių išėjo parūkyti P. B.. Su savimi jis turėjo revolverį- žiebtuvėlį, kurį nusipirko Vilniaus m. prie stoties esančiame kioske už 35 Lt. Su savimi nešiojo šiaip sau ir padėjo laiptinėje ant palangės. B. paėmė į rankas pistoletą-žiebtuvėlį, apžiūrėjo ir padėjo atgal. Po kurio laiko prie jų prisijungė jo buvęs klasiokas ir kaimynas K. Z. su A. S.. Prieš tai jis nebuvo susiskambinęs su jais. Po to S. pasiūlė užeiti pas K. Z. į butą, nes atsibodo būti koridoriuje. P. B. nuotaika buvo normali - jis nebuvo išsigandęs, prisigėręs arba apsvaigęs nuo narkotikų. Pas jį nėjo, nes mama turi vaikų ir nemėgsta kai ateina svečiai, o pas B. nėjo, nes būtų nepatenkinta jo mama. P. pas Z. į butą ėjo pats, nesipriešino ir neprieštaravo ir niekas jo nestūmė. Užėję į butą neužsirakino iš vidaus. Jis įjungė televizorių ir žiūrėjo. Iš kelnių kišenės ištraukė pistoletą, kad nespaustų ir padėjo šalia savęs ant pagalvės. Jis nebuvo į rankas paėmęs pistoleto, negarsino P., tai pat nebuvo pridėjęs P. prie pilvo pistoleto ir šaudęs. Jis visą vakarą sėdėjo ant minkštasuolio. Šalia jo, ant kitos lovos, sėdėjo P. B., A. S.. K. Z. šokinėjo ir neturėjo pastovios sėdimos vietos. Vaikinai tyčiojosi iš B. K. Z. žiebtuvėliu bandė padegti P. B. pėdas, tačiau to nepadarė, kadangi neužsidegė žiebtuvėlis. S. paėmė jo pistoletą į rankas ir pasakęs B., kad dabar žais „rusišką ruletę“, suko bubiną ir šaudė B. į kojas ar į pilvą - neatsimena. Jis nežino ar buvo kulkos, tačiau A. S. šaudė tuščiais. P. B. labai išsigando, užsidengė rankomis, prašė nutraukti pasityčiojimus. Tą darydamas S. klausė „kada atiduosi pinigus?“ P. tylėjo. Jis neatsimena ar iš pradžių S. klausė dėl pinigų ar į pabaigą. Po kurio laiko A. S. vieną kartą ranka sudavė B. į veidą. Dėl ko, nežino. K. Z. bute jie buvo maždaug nuo 21.00 val. iki 02.00 val. P. B. buvo trumpam išėjęs iš buto, tačiau kas jo paprašė išeiti ir dėl ko - neatsimena. Galimai nuėjo pasiskolinti cigarečių. Vėliau B. jau negalėjo išeiti iš buto, nes A. S. laikė jį per prievartą - griebė už rankos ir sakė pasilikti. Taip buvo kelis kartus. Kai jis susiruošė eiti namo, B. pasinaudojo proga ir iš buto išėjo kartu. Kitą dieną jis gavo P. mamos SMS žinutę, kur buvo parašyta, kad P. bandė nusižudyti ( b.l. 104).

Akistatos su įtariamuoju V. Z. metu nukentėjusysis P. B. parodė, kad K. Z. bute iš jo tyčiojosi tik A. S., V. Z. sėdėjo atokiau. Revolveris, kurį tą dieną turėjo V. Z., jo manymu, buvo tikras. ( b.l. 45).

Teisamojo posėdžio metu liudytojas H. F. parodė, kad jis dirba Rudaminos policijos nuovadoje apylinkės inspektoriumi. Kaltinamąjį A. S. pažįsta, jis gyvena jų patruliuojamoje patruliavimo teritorijoje. Buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kad kažkas bando nusižudyti, susižaloti save. Atrodo kvietė motina. Atvyko kartu su K. P.. Prie durų pasitiko motina, pasakė kad sūnus bandė sau rankas perpjaut. Pamatė, kad jis gulėjo lovoje ir peilį laikė prie rankos. Bandė užeiti, bet jis rėkė: „Neikit, arba aš susižalosiu“. Nukentėjusysis nenorėjo bendrauti, nenorėjo aiškinti. Jie stovėjo, kalbėjo, užėjo į patalpą ir atėmė iš nukentėjusiojo peilį. Po to atvyko greitoji pagalba, pakalbėjo su juo ir išvežė. Pirmasis kalbėtis su nukentėjusiuoju ėjo K. P.. Nukentėjusysis nenorėjo visai bendrauti. Patalpoje be jų buvo mama. Mama kažką aiškino, kad ateina draugas dėl pinigų. Nelabai gerai pamena, bet kažką ji aiškino. Jiems, kaip policijos pareigūnams, tai buvo pirmas susitikimas su P. B. ir jo šeima.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus rajono PK apylinkės tyrėju. Apie įvykį atsimena tik tiek, kad buvo iškvietimas, kad greitai reikalinga pagalba, vaikinas grasina persipjauti venas. Galėjo būti 2011 m. spalio mėnuo. Atvyko į bendrabutį. Ten buvo motina, kiek pamena, ir vaikinas. Jis sėdėjo ar kambaryje ar virtuvėje, ar su peiliu ar su kuo, nepamena, grasino persipjauti venas, bet jie įkalbėjome, kad padėtų, atiduotų. Jam nepavyko išsiaiškinti vaikino elgesio priežasties, nes jis nelabai norėjo kalbėti. Jie jį įkalbėjo, kad taip elgtis nėra išeitis ir jis padėjo neatsimena ką- ar peilį ar ką, bet padėjo. Motina sakė, kad jį čia privedė, kad kažkokios problemos su draugais, o jis neigė, jis nieko nesakė. Kiek pamena, motina sakė, kad kažkas su draugais, gal kad draugai kabinėjasi. Jis pasakė, kad nieko jam nėra. Turbūt nenorėjo sakyti. Jo būsena buvo stresinė, atrodė turintis gilią problemą. Su nukentėjusiuoju nėra anksčiau susidūręs, o kiek yra susidūręs su kaltinamuoju ir matęs, kaip jis bendrauja su tėvais, tai jis - labai impulsyvus žmogus. Apie P. B. duomenų, kad jis bėga iš namų, kad motina neprižiūri, nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja M. O. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Ji susipažino su P., kai jis pradėjo užeidinėti pas A. Jis užeidavo labai dažnai. Vieną kartą jis atėjo subintuotomis rankomis lyg venas būtų susipjaustęs. Tada ji sužinojo, kad jo vardas P. Ji paklausė, kas atsitiko su jo rankomis, jis nieko neatsakė. Po to ji paklausė A. ir jis pasakė, kad jis sau venas perpjovė. Po to dar P. ateidavo, kai mama iš jo atimdavo raktus, negalėdavo įeiti į namus, savaitėmis vaikščiodavo (duomenys neskelbtini) paromis nevalgęs. Tiksliai nepamena, kada jis buvo atėjęs persipjovęs venas, bet metų bėgyje, gal daugiau nei metai praėjo. Tai, kad savaitėmis P. klajojo po (duomenys neskelbtini), sūnus bei jo draugai sakė. Sakė, kad mama neleidžia į namus. P. nakvodavo, kur papuldavo - rūsuose ir laiptinėse. Pati to nematė, tik girdėjo. B. nesikreipė į juos, kad sūnus blogai elgiasi su jos sūnumi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamasis yra jo posūnis. P. pas A. dažnai ateidavo. Jei A. būtų buvęs toks blogas, P. nebūtų ateidinėjęs. P. ne vieną kartą buvo mamos iš namų išvarytas. Buvo atėjęs pas juos, žmona jam ir pavalgyti davė. Pas draugus nakvojo, rūsiuose. Jis pats ėjo vogti, nes norėjo prieš draugus pasirodyti. Kad jis buvo išvarytas iš namų, pats pasisakė. Ir venas buvo parsipjovęs. Tai buvo kaip tik tuo metu, kai buvo iš namų išvarytas. Venas buvo persipjovęs pernai ar užpernai. Jis matė, kad buvo užbintuota ranka. Posūnis sakė, kad nukentėjusysis buvo persipjovęs venas.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, nukentėjusysis - pažįstamas. Su nukentėjusiuoju bendravo, bet dabar nebebendrauja, nes nebegyvena (duomenys neskelbtini). Kai bendravo santykiai buvo normalūs. Motina jį iš namų dažnai išvarinėdavo. Vieną kartą matė, kad jis miegojo prie savo laiptinės durų. Pas D. Nukentėjusysis gyveno porą savaičių, ten maitino jį. Tai buvo senokai, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti ar prieš 5 ar 6 metus, nepamena. Jis pas D. gyveno daug kartų, dažnai išvarydavo jį iš namų. Jam pasakojo, kad toks V. P. B. gąsdino pistoletu. Jis girdėjo, kad P. B. pats pasiūlė eiti į kavinę, P. pats siūlė, sakė: „Į kavinę nueisim, pavalgysim, aš pasiliksiu“. Tai buvo seniai, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini), gal prieš metus. P. pats pasakojo, kad mama jį išvarydavo. Už ką išvarydavo, nežino. Jo akivaizdoje A. S. niekada neterorizavo B.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2010m. vasarą, susitikę, A. S., pasiūlė jam palošti kortomis žaidimą, kuris vadinasi „Tryna“. Kai jis pralošė, A. S. pareiškė kad jis dabar skolingas jam 800 Lt, o jeigu neatneš pinigų, bus blogai. Jis suprato tuos žodžius, kad sumuš. Po to karto A. S. jam primindavo apie skolą kasdien. Vieną kartą rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena, gavęs iš mamos 5 Lt pietums, Vilniuje, prie stoties esančio „Magdonaldo“ atidavė A. S.. Tačiau A. S. neatstojo ir per susitikimus visada jį žemindavo, vadindamas „idiotu, morozu“. Smurto tada dar nevartojo. 2011 gegužės mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini) namo jis sutiko A. S., kuris pradėjo reikalauti nors kažkiek pinigų. Negavęs nieko, pradėjo jį įžeidinėti, vadinti „debilu, durniumi“ , o po to dar sudavė jam 2 kartus per galvą ir kelis kartus per pečius. Birželio mėnesio pradžioje, pas jį į namus atėjo neblaivus A. S. ir paprašė išeiti. Laiptinėje pradėjo vėl reikalauti pinigus, o negavęs, paėmė jį už rankos, kad nepabėgtų ir kumščiais stipriai sumušė per nugarą. Juosmenį skaudėjo kelias dienas. Birželio mėnesio viduryje, apie 20.00 val. jis vedžiojo šuniuką. Grįžtant, prie pat laiptinės, jis sutiko A. S., kuris vėl paklausė kada bus grąžinta skola. Jis atsakė, kad pinigų neturi. A. S. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Kitą dieną po kaire akim buvo mėlynė. Savo motinai jis paaiškino, kad atsitrenkė į duris. Po kelių dienų A. S. vėl sutiko jį prie namo, vėl pradėjo reikalauti 800 Lt ir vėl sumušė per galvą ir šonus. Iš namo laiptinės išėjo žmonės ir tą dieną jam pavyko pasprukti. Po to karto, važiuojant maršrutiniu autobusu, jis sutiko A. S., kuris vėl priminė apie skolos grąžinimą, pasakė, kad jeigu pinigai bus sumokėti iškart, tai sumažins skolą iki 50 Lt. Maždaug liepos 5 dieną, A. S. jį pasitiko prie namo ir pasakė, kad jeigu jis pastoviai neturi pinigų, tai tegul neša į lombardą savo nešiojimą kompiuterį ir parduoda. Kompiuteris buvo jam labai vertingas, jis atsisakė tą padaryti ir pasiūlė „uždaryti tą temą“. Tada A. S. kumščiu apie 4 kartus sudavė jam į krūtinę.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina liudytojo V. Z. parodymai, kad maždaug prieš metus iš P. B. sužinojo, kad jis su A. S. lošė kortomis ir, kai pralošė, A. S. pareiškė, kad P. jam skolingas 1000 Lt. Po to A. S. pradėjo persekioti P., mušti, tyčiotis. Dėl tų priežasčių P. negalėjo išeiti iš namų ir slapstėsi nuo A. S.. Vieną kartą jam būnant kartu su A. S., bendrabučio koridoriuje, A. S. ir P. B. lošė kortomis. Žaidimo metu A. S. pastoviai nestipriai mušdavo P. B.. A. S. ankščiau draugavo su P. B., po to S. turbūt suprato, kad gali „naudotis“ P. ir pradėjo išnaudoti - reikalauti ir imti iš Pavelo pinigus, versti vogti iš parduotuvių.

Nukentėjusysis parodė, kad A. S., negalėdamas jo surasti prie namų, pradėjo važinėti į Vilnių, į mokyklą, kur jis mokosi. Nenorėdamas būti pažemintas prie grupiokių, jis išeidavo į lauką. 2011 m. balandžio 4 d. kartu su A. S. jis nuvažiavo į „Akropolį“, esantį Ozo g., Vilniuje, kur A. S. liepė jam iš „Sport lain“ skyriaus pavogti aprangą. Jis pagalvojo, kad A. S. juokauja, atsisakė vogti ir A. S. jo nevertė. Tačiau kai buvo „MAXIMA“ skyriuje, A. S. liepė jam pavogti butelį likerio, jo nemušė, negrasino, o tik ragino, sakė, kad niekas nepastebės. A. S. paėmė nuo lentynos kažkokį butelį likerio, užkišo jam už striukės, o pats ėjo iš paskos. Už kasų jį sulaikė apsaugos darbuotojas, iškvietė policijos pareigūnus, kurie pristatė jį į Vilniaus m. 6 PK ir surašė administracinį protokolą. A. S. tik pasyviai stebėjo. Apie 17-18 val. jis grįžo į (duomenys neskelbtini) ir vėl sutiko A. S.. Šis pasakė, kad dabar jau turi pinigų ir pasiūlė kartu važiuoti į Vilnių pasivaikščioti. Pakeliui išgėrė kelius butelius alaus ir, kai buvo prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Gedimino g., A. S. liepė jam pavogti vieną butelį 1 l talpos degtinės „Sobeski“. Už kasų jis vėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 3 PK protokolo surašymui. Apie gautas baudas jis negalvojo, svarbiausia buvo atsikratyti A. S.. Parduotuvėse jis nesipriešino vogti, nes buvo tikras, kad vis tiek jį muš. Po poros mėnesių, pas jį į mokyklą vėl atvažiavo A. S., pasiūlė eiti kartu išgerti. Kai išgėrė A. S. vėl liepė pavogti alkoholį iš parduotuvės, esančios Gedimino pr. 9, Vilniuje. Jis vėl buvo sulaikytas ir pristatytas protokolo surašymui į Vilniaus m. 3 PK.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo V. Z. parodymai, kad kaltinamasis išnaudojo P., reikalavo ir ėmė iš P. pinigus, vertė vogti iš parduotuvių.

Nukentėjusysis parodė, kad 2011 m. spalio 8 d., apie 11.00 val., A. S., V. Z. užėjo pas jį į namus ir pasiūlė kartu nuvažiuoti į Vilnių. Jis neturėjo su savimi pinigų ir nežinojo kokiu tikslu jie važiuoja. A. S. pasiūlė aplankyti „Can-can“ piceriją, esančią Mindaugo g., užsisakyti maisto 100 Lt sumai „ant jo“, pavalgyti ir pabėgti. Už tai A. S. žadėjo nurašyti nuo skolos 300 Lt. Jie taip ir padarė, tačiau jis buvo sulaikytas ir pristatytas protokolo surašymui į policiją.

Nukentėjusiojo parodymus esminėse detalėse patvirtina liudytojo V. Z. parodymai, jog A. S. pasiūlė nueiti į piceriją pavalgyti. Kadangi tam jie neturėjo pinigų, A. S. pasiūlė pavalgyti ir pabėgti. Už tai žadėjo nurašyti P. B. skolą - ar 200 ar 300 Lt. Nuėjo į Mindaugo g. parduotuvę „MAXIMA“, kur yra „Can-can“ picerija. P. B. užsisakė 5 l alaus ir vieną picą. Valgė ir gėrė visi kartu. P. B. atžvilgiu jokios psichinės prievartos ar fizinio smurto nenaudojo. Kai padavėja priėjo ir paprašė sumokėti, P. B. pasakė, kad neturi pinigų. Ir jis ir A. S. tuo metu buvo prie stalo ir niekur nesitraukė. Padavėja pati iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir išvežė P. B..

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2011 m. spalio 9 d., būnant K. Z. bute, kažkokiu momentu A. S. rankoje laikydamas V. Z. pistoletą, pristatė jam prie kaktos ir paklausė „kada skolą“. Neatsimena apie ką kalbėjosi prieš tai ir kas buvo po to, tik atsimena, kad A. S. visą laiką juokėsi. Jis bandė nukreipti pistoletą nuo savęs, į ką A. S. pasakė, kad šaus jam į rankas. Po to atsimena, kad A. S. atsisėdo šalia jo ir alkūne sudavė jam į veidą. Po akim atsirado mėlynė. Po to vėl neatsimena kaip išėjo iš to buto ir nuėjo pas save. Jis nešaukė, nes niekas nepadėtų. Jis nežinojo ką toliau sugalvos su juo daryti A. S. ir dėl to buvo baisu. Jis bijojo smurto. Kitą dieną prasibudo savo virtuvėje. Paprašė mamos kompiuterio, tačiau mama nenorėjo su juo kalbėtis. Tada jis užsirakino virtuvėje ir norėdamas perpjauti sau vienas, pasiėmė peilį į rankas. Neatsimena ką darė ir ką galvojo, tik atsimena, kad mama pradėjo daužyti virtuvės durų stiklą, po to pasirodė policijos pareigūnai ir medikai. Jie prašė padėti peilį į šoną. Jam atsibodo, kad jį visi žemina, nevertina ir jis norėjo nusižudyti ir nežino kodėl to nepadarė. Jis su mama nutarė pakeisti gyvenamąją, todėl pagaliau kreipėsi į policiją.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytojas V. Z. parodė, kad S. paėmė jo pistoletą į rankas ir pasakęs B., kad dabar žais „rusišką ruletę“, suko bubiną ir šaudė B. į kojas ar į pilvą - neatsimena. Jis nežino ar buvo kulkos, tačiau A. S. šaudė tuščiais. P. B. labai išsigando, užsidengė rankomis, prašė nutraukti pasityčiojimus. Tą darydamas S. klausė „kada atiduosi pinigus?“ Po kurio laiko A. S. vieną kartą ranka sudavė B. į veidą. Dėl ko, nežino. K. Z. bute jie buvo maždaug nuo 21.00 val. iki 02.00 val. P. B. buvo trumpam išėjęs iš buto, tačiau kas jo paprašė išeiti ir dėl ko - neatsimena. Galimai nuėjo pasiskolinti cigarečių. Vėliau B. jau negalėjo išeiti iš buto, nes A. S. laikė jį per prievartą - griebė už rankos ir sakė pasilikti.

Liudytojas K. Z. parodė, kad A. pasiūlė visiems užeiti pas jį į butą, pasikalbėti. P. nenorėjo eiti ir stovėjo vietoje. A. S. ir V. Z. apkabino P. ir jėga stūmė jį link jo buto. Į pabaigą P. jau ėjo pats. Užėję į jo butą, pradėjo žiūrėti televizorių. Bendravo. Po 10 min. V. Z. pradėjo „žaisti“ su pistoletu: tai slėpti pistoletą už diržo, tai ištraukinėti ir grasinti P. Jis negali paaiškinti ar tai buvo juokais ar rimtai. Po to V. Z. pasiūlė patikrinti ar įšaus pistoletas. Pasuko bubiną ir pasakė, kad jis su P. žais rusišką ruletę. Nusitaikė į grindis ir ne mažiau 10 kartų paspaudė gaiduką, šūvio nebuvo. A. S. sėdėjo šalia P. ir juokėsi, apkabindavo jį ir glostė kumščiu galvą. Tai tęsėsi apie valandą. P. negalėjo išeiti, nes jį laikė A. P. bandė atsikelti nuo lovos, tačiau A. sakė sėdėti ir eiti namo tik jam leidus. Jis su V. Z. sėdėjo ant kitos lovos, esančios šalia. V. Z., nusitaikęs P. į pilvą, laikė pistoletą rankoje maždaug 50 cm atstumu. P. rankomis bandė uždengti galvą. Tačiau A. S. iš jo tyčiosi, atitraukinėjo rankas. P. akyse buvo ašaros. Po to A. S. pradėjo reikalauti iš P. 500 Lt už tai, kad tas nusikirpo be jo leidimo. Po to S. liepė P. nueiti pas kažkokį tai jo draugą, paimti ir atnešti jam 10 Lt. Ką P. ir padarė - nuėjo ir už 10 min. sugrįžo su pinigais.

Nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį vartotą fizinį smurtą bei psichinį smurtą patvirtina ir I. B. parodymai, kad P. sugrįžo 02.30 val. Buvo kaip „zombi“, be jokios reakcijos, emocijų, orientacijos. Į jos klausimus atsakinėdavo automatiškai bet ką. Prie kairės akies buvo mėlynė. P. užmigo, o ji prisėdus pradėjo stebėti. Maždaug už 20 min., per miegą P. pradėjo rėkti rusiškai “Š.“ uberi pistolet, V. ne ubivaite“. Liudytojas V. Z. parodė, jog A. S. vieną kartą ranka sudavė B. į veidą.

Liudytojas policijos pareigūnas K. P. parodė, kad jam atvykus pagal iškvietimą, nepavyko išsiaiškinti vaikino elgesio priežasties, nes jis nelabai norėjo kalbėti. Motina sakė, kad jį privedė taip pasielgti, kad kažkokios problemos su draugais, o jis neigė, jis nieko nesakė. Kiek pamena, motina sakė, kad kažkas su draugais, gal kad draugai kabinėjasi. Jis pasakė, kad nieko jam nėra. Turbūt nenorėjo sakyti. Jo būsena buvo stresinė, atrodė turintis gilią problemą. Su nukentėjusiuoju nėra anksčiau susidūręs, o kiek yra susidūręs su kaltinamuoju ir matęs, kaip jis bendrauja su tėvais, tai jis - labai impulsyvus žmogus. Apie P. B. duomenų, kad jis bėga iš namų, kad motina neprižiūri, nebuvo.

Aplinkybę, jog P. B. buvo išėjęs atnešti pinigų, patvirtina V. Z. parodymai, kad K. Z. bute jie buvo maždaug nuo 21.00 val. iki 02.00 val. P. B. buvo trumpam išėjęs iš buto, tačiau kas jo paprašė išeiti ir dėl ko – neatsimena; taip pat liudytojo K. Z. parodymai, jog A. S. liepė P. nueiti pas kažkokį tai jo draugą, paimti ir atnešti jam 10 Lt, ką P. ir padarė - nuėjo ir už 10 min. sugrįžo su pinigais.