Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BnP Finance, AB ieškinį atsakovei I. Z. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys teisme priimtas 2016 m. gegužės 5 d. Atsakovei I. Z. apie ieškinio priėmimą teisme pranešta teismo pranešimu, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2016 m. gegužės 10 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-20 tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Minigo LT“ ir atsakovės I. Z. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo suteiktas 275,14 Eur kreditas 27 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 271,38 Eur kredito mokestį sutarties specialiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2016-01-26 ieškovas su UAB „Minigo LT“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Minigo LT“ perleido reikalavimo teisę į skolininkę I. Z.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, t.y. nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, ieškovas 2016-03-17 atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovės skolą ieškovui sudaro 83,15 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 74,45 Eur kredito mokesčio, 7,96 Eur delspinigių kaip atlyginimo už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo. Byloje nėra duomenų apie atsakovės prievolės pagal nurodytą sutartį įvykdymą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodomų aplinkybių dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 str.).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pateikė į bylą pranešima, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis numato, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą. Atsakovė savo pareigos grąžinti kreditą ir mokėti kredito mokestį tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 83,15 Eur negrąžintos vartojimo kredito dalies ir 74,45 Eur kredito mokesčio, 7,96 Eur delspinigių kaip atlyginimo už naudojimąsi kreditu po kredito grąžinimo termino pasibaigimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-05-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą, iš viso – 136 Eur.

Kadangi iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, į.k. 302447985, iš atsakovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 83,15 Eur negrąžintos vartojimo kredito ir 74,45 Eur kredito mokesčio, 7,96 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.