Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Šerno (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-111-194/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Papelkiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal statybos rangos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie abiejų šalių aptartus ir pasirašytus defektų aktus iki valstybinės komisijos datos ir sutarties galiojimo pabaigos. Atsakovo pretenzijos ieškovui dėl defektų yra pareikštos po Valstybinės komisijos akto surašymo, todėl tai nėra įrodymai dėl ieškovo darbų defektų, nes Valstybinė komisija defektų nenustatė. 2005 m. gegužės 6 d. protokolas ir nukrypimai nuo statinio projekto surašyti vien atsakovo atstovų vienašališkai ir juose pasirašė N. Š. , kaip susipažinęs. Šie dokumentai užfiksuoti po sutarties pabaigos ir po objekto pridavimo Valstybinei komisijai, todėl neduoda pagrindo užsakovui atsisakyti ar sulaikyti mokėjimą sumai virš 17 tūkstančių litų. Atsakovo nuorodos į darbų defektus ir pakeistas ieškovo medžiagas bei UAB „Saurida“ dėl to patirtus nuostolius yra tinkamais įrodymais neįrodytos ir nepagrįstos. Ieškovas savo reikalavimą dėl atsakovo vienašalio neapmokėjimo už realiai atliktus ir atsakovo priimtus darbus pagal minėtą statybos rangos sutartį įrodė, o atsakovo vienašalis apmokėjimo sulaikymas po Valstybinės komisijos objekto priėmimo, pretenzijomis ir protokolais nurodytais vienašaliais defektų aktais pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, negali būti traktuojami tinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytų užsakovo sutikimu, jei įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Objektas Valstybinės komisijos pripažintas tinkamu naudoti. Su visais pakeitimais ir smulkiais nukrypimais atsakovas sutiko, nes darbus priėmė.

1. Sprendimas priimtas, bylą išnagrinėjus atsakovui nedalyvaujant, tuo pažeidžiant proceso teisės normas, kas pripažintina sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas šiurkščiai pažeidė įstatymų nustatytas procedūras ir taisykles, kurios užtikrintų visišką atsakovo teisių realizavimą ir pilnavertį dalyvavimą procese, objektyviai įvertinant visas aplinkybes, tam, kad sprendimas būtų pagrįstas visiškai. UAB „Saurida“ šaukimus gavo tik du kartus. Teismas pripažino direktoriaus išvykimą į komandiruotę svarbia priežastimi. Netikėtai susirgus vieninteliam bendrovės teisininkui, atsakovas informavo teismą prieš posėdį ir prašė jį atidėti. Nustatant, ar atstovo ligos atvejis yra laikytinas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, būtina atsižvelgti ir į tai, ar proceso šalis turėjo realią galimybę iki teismo posėdžio pasirūpinti tinkamu savo atstovavimu. Nors 2006 m. vasario 15 d. prašyme atsakovas pažymėjo, jog per trumpą laiką, netikėtai susirgus bendrovės atstovui juristui, dėl didžiulės bylos apimties ir kitų aplinkybių nebuvo realios galimybės duoti pavedimų atstovauti bendrovės interesams jokiam kitam reikiamą kvalifikaciją turinčiam asmeniui, teismas juristo ligos nelaikė svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Tuo teismas apribojo atsakovo teisę į tinkamą savo interesų atstovavimą. Nors bendrovės vadovas ir yra įgaliotas atstovauti bendrovės interesams teisme, tačiau dėl bylos apimties, sudėtingumo ir svarbos siekė pasinaudoti kvalifikuotu atstovavimu, pavedant tai atlikti teisinį išsilavinimą turinčiam darbuotojui. Buvo užkirstas kelias atsakovo galimybei pateikti argumentus, duoti paaiškinimus, pareikšti prašymus, pateikti visus įrodymus dėl atsiliepimuose išdėstytą faktų.

2. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neįvertino byloje esančių esminių įrodymų. Teismas neįvertino ieškovo ir atsakovo pasirašytų 2005 m. kovo 1 d. protokolo ir 2005 m. kovo 1 d. susitarimo ir iš jų kilusių, abiem šalim privalomų, teisių bei pareigų, tiesiogiai susijusių su 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties vykdymu. Iš minėto protokolo matyti, kad rangovas (ieškovas) savo sutartinių įsipareigojimų pagal statybos rangos sutartį nebuvo įvykdęs, todėl atsakovas pagrįstai buvo sustabdęs apmokėjimą už darbus pagal statybos rangos sutarties 2.3 ir 2.4 punktus. Su statybos objekte jo padarytais defektais ieškovas sutiko dar anksčiau, pasirašydamas 2005 m. vasario 11 d. aktą dėl UAB „Saurida“ degalinėje, Šiauliuose, užfiksuotų statybos darbų defektų. Šalys, siekdamos taikiai ir greitai išspręsti susidariusias problemas dėl netinkamo rangovo sutarties vykdymo, 2005 m. kovo 1 d. pasirašė dvišalį susitarimą, kurio 2.6. punktas numatė, jog, iki rangovas įvykdys visus įsipareigojimus, galutinis atsiskaitymas bus sulaikomas. 2005 m. vasario 11 d. aktas, 2005 m. kovo 1 d. protokolas ir susitarimas sudaryti dėl tų pačių iš statybos rangos sutarties kilusių teisinių santykių ir yra neatsiejamos šios sutarties dalys. Protokolo ir susitarimo ieškovas neginčijo, tad teismas nepagrįstai jų nevertino. Neginčytinus defektų buvimo ir panaudotų medžiagų neatitikimo faktus atsakovas grindė šalių pripažintais faktais ir šios aplinkybės papildomai neįrodinėtinos (prejudiciniai faktai). Tad neteisingos ir nepagrįstos visos sprendimą motyvuojančios teismo išvados. Neteisingas teismo vertinimas, kad sutartiniai šalių santykiai galiojo tik iki 2004 m. gruodžio 30 d. ir kad po objekto pridavimo Valstybinei komisijai surašyti defektų aktai negali būti įrodymu apie ieškovo savavališkai pakeistas ir naudotas prastesnės kokybės medžiagas. Nurodo, kad statybos rangos sutartis teismo minimu laiku nebuvo pasibaigusi, iš jos kilę sutartiniai teisiniai santykiai toliau tęsėsi ir tai liudija papildomi šalių susitarimai dėl jos tolimesnio vykdymo, papildomų teisių ir pareigų, susijusių su trūkumų pašalinimu, nustatymas, bei tai, kad rangovas nebuvo atlikęs gerbūvio darbų. Be to, pagal statybos rangos sutarties 6 skirsnį rangovas suteikė statybos darbams 5 metų garantiją. Ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui per papildomai abiejų šalių nustatytus terminus neįvykdė, todėl akivaizdu, kad jis pats laikomas pažeidusiu prievolę, o atsakovas pagrįstai sustabdė savosios prievolės vykdymą. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Dėl tų pačių priežasčių teismas nepagrįstai priteisė delspinigius.

3. UAB „Saurida“ nustatė, kad jos statybos darbų vykdymo priežiūrai ir priėmimui įgaliotas atstovas darbų priežiūros vadovas J. B. veikė priešingais bendrovei interesais, tikėtina piktavališkai susitaręs su UAB „Papelkiai“ atstovais ir dėl to darbų priėmimo perdavimo aktai buvo klastojami, fiksuojant juose tikrovės neatitinkančius faktus. Tai pripažino ir UAB „Papelkiai“ direktorius. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti detalesnių su šiomis aplinkybėmis susijusių paaiškinimų ir įrodymų, kurie būtų paneigę teismo nuomonę, kad 2005 m. gegužės 6 d. protokolas ir nukrypimai nuo statinio projekto surašyti vien atsakovo vienašališkai, po sutarties pabaigos ir po objekto pridavimo Valstybinei komisijai, todėl neduoda pagrindo užsakovui atsisakyti ar sulaikyti apmokėjimą.

4. Teismas nepasisakė dėl UAB „Saurida“ pateiktų argumentų dėl atsakovo iš dalies ginčytos 2005 m. sausio mėn. PVM sąskaitos - faktūros 45 505,00 Lt sumai. Prie PVM sąskaitos faktūros pridėti atliktų darbų aktai UAB „Saurida“ atstovo pasirašyti tik už bendrą 4 898,00 Lt sumą, priešingai nei atliktų darbų aktas Nr. 2, 34 329,09 Lt sumai. Atsakovas šio akto sumai papildomų, tarpusavyje iš anksto nesuderintų darbų nepripažįsta. Nenustatyta, kad minėti darbai buvo atlikti kokybiškai, akte nurodytos medžiagos realiai panaudotos. Atsakovas nėra atsakingas už savavališkai ieškovo atliktų darbų apmokėjimą, remiantis CK ir 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties 2.7 punktu.

5. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas negalėjo baigti įvykdyti sutarties, atlikdamas atsakovui sutartimi nustatytus gerbūvio darbus dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad pagal sutartį, valstybinės komisijos nurodymą bei pakartotinai pateiktą ieškovo garantinį raštą įsipareigojimą jis turėjo įvykdyti per antrąjį 2005 metų ketvirtį, t.y. 2005 m. balandžio-birželio mėnesiais. Kai ieškovui buvo paskelbtas bankrotas (2005 m. birželio 27 d.), laikas, nustatytas gerbūvio darbams atlikti, iš esmės jau buvo pasibaigęs. Tad UAB „Saurida“, įrodžiusi jai padarytos 55 685,64 Lt žalos ir 27 489,20 Lt delspinigių dydį, turi teisę reikalauti jai padarytos žalos atlyginimo. Dėl šio ieškovo pažeidimo, padaryto fiksuojant tikrovės neatitinkančius faktus, atsakovas turėjo teisę sulaikyti apmokėjimą už darbus, nes pagal statybos rangos sutarties 2.4 b punktą tai yra savarankiškas tokios teisės pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje yra nustatyta, kad UAB „Papelkiai“ (rangovas) ir UAB „Saurida“ (užsakovas) 2004 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl degalinės Vilniaus g. 373 a, Šiaulių mieste rekonstrukcijos darbų. Tarp šalių kilo ginčas dėl pagal šią rangos sutartį atliktų darbų apmokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.687 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių nuostatas užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taip pat šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Pagal CK 6.658 straipsnio penktosios dalies nuostatą, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai. Taigi įstatymas numato teisę užsakovui sustabdyti jo prievolės atsiskaityti už atliktus darbus įvykdymą, jeigu yra nustatyti atliktų darbų trūkumai. Tačiau sustabdant prievolės įvykdymą būtina vadovautis proporcingumo principu (CK 6.58 str. 3 d.), t.y. įstatymas numato galimybę sustabdyti savo prievolės įvykdymą arba atsisakyti ją vykdyti tik tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi įvykdyti pirma.

2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties 2.3 punktu šalys nustatė, kad apmokėjimas už atliktus darbus atliekamas dalimis, kas mėnesį. Kiekvieno dalinio mokėjimo pagrindas yra darbų priėmimo - perdavimo aktas, kuris pasirašomas, šalims įvertinus kiekvienu etapu atliktų darbų kiekį ir kokybę. Apmokėjimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 dienų po priėmimo - perdavimo akto pasirašymo. Pagal sutarties 2.4 punkto a) papunktį, užsakovas įgijo teisę sulaikyti mokėjimus, jei nepašalinti anksčiau nurodyti apmokėti pateiktų darbų defektai.

Statybos rangos sutartimi šalys taip pat nustatė, jog rangovas įsipareigoja darbus pradėti 2004 m. rugsėjo 7 d. ir baigti 2004 m. gruodžio 30 d. (3.1 p.), o faktine visų darbų pabaiga laikoma statybos darbų pridavimo Valstybinei komisijai ir pridavimo akto užsakovui pasirašymo diena (3.2 p.).

Iš statybos rangos sutarties 3.2 punkto, nustatančio, jog faktinė visų darbų pabaiga laikoma pridavimo Valstybinei komisijai ir pridavimo akto užsakovui pasirašymo diena, bei 5.1.2 punkto turinio seka, kad antroji ir būtina sąlyga laikyti darbus baigtais yra darbų pridavimas užsakovui: sutarties 5.1.2 punktu užsakovas įsipareigojo iš rangovo priimti baigtą statyti objektą, pasirašant galutinį objekto pridavimo aktą. Taigi faktinė visų darbų pagal šalių sudarytą 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį pabaiga yra abiejų šių sąlygų įvykdymo diena.

Iš byloje esančio 2005 m. sausio 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto (b.l. 95-96) matyti, kad pirmoji sąlyga buvo įvykdyta: statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, taigi Valstybinei komisijai statinys buvo priduotas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad užsakovas būtų priėmęs objektą, o tuo pačiu ir visus rangovo atliktus darbus, pripažindamas, kad jie buvo atlikti tinkamai. Taigi iš bylos duomenų negalima nustatyti, kad buvo įvykdyta ir antroji sąlyga, kuriai esant būtų galima pripažinti, jog pagal sutartį visi darbai buvo pabaigti ir atsakovui atsirado pareiga visiškai atsiskaityti už atliktus darbus.

Priešingai, byloje yra duomenų, kad užsakovas (atsakovas), nustatęs atliktų darbų trūkumus (defektus), šių darbų nepriėmė ir sulaikė jų apmokėjimą, t.y. sustabdė prievolės atsiskaityti už atliktus darbus įvykdymą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina apelianto nurodyti dokumentai: 2005 m. vasario 11 d. aktas, 2005 m. kovo 1 d. protokolas ir tos pačios datos susitarimas. Iš 2005 m. vasario 11 d. akto (b.l. 34) matyti, kad atsakovo UAB ,,Saurida“ sudaryta komisija, įvertinusi ieškovo UAB ,,Papelkiai“ atliktus statybos rangos darbus, nustatė šių darbų defektus ir šiame akte juos užfiksavo. Iš kitų dviejų dokumentų – 2005 m. kovo 1 d. protokolo ir tos pačios datos susitarimo – matyti, kad darbų trūkumų faktą pripažino ir atsakovas, šalys sutarė, kad minėti trūkumai bus pašalinti ieškovo UAB ,, Papelkiai“ jėgomis ir lėšomis. UAB „Papelkiai“ taip pat įsipareigojo pateikti UAB „Saurida“ pakoreguotus aktus, atsižvelgiant į realiai statybos objekte panaudotas medžiagas, jų vertę, nustačius pagal faktinę medžiagų rinkos vertę darbų vykdymo metu, ištaisyti užfiksuotą statybos ir apdailos darbų broką arba atitinkama suma sumažinti galutinę darbų vertę, taip pat pateikti nebaigtų gerbūvio darbų ir dangų klojimo darbų atlikimui sąmatą. 2005 m. kovo 1 d. ieškovo ir atsakovo pasirašyto susitarimo (b.l. 37-38) 1.3 punktu nustatyta, kad 2005 m. vasario 11 d. aktas, 2005 m. kovo 1 d. protokolas yra neatskiriami 2005 m. kovo 1 d. susitarimo ir 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutarties priedai. Pažymėtina, kad tiek 2005 m. kovo 1 d. protokolą, tiek ir tos pačios datos susitarimą ieškovo UAB ,,Papelkiai“ vardu pasirašė šios įmonės direktorius N. Š. , kuris atstovavo šiai įmonei ir pasirašant 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį. Šio fakto bei N. Š. parašo identiškumo ieškovas neginčija. Vertindama šiuos dokumentus, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad 2005 m. gruodžio 14 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti Valstybinės komisijos akte taip pat yra nurodyta, jog yra neatlikti gerbūvio darbai - sklypo sutvarkymo, apželdinimo darbai, kurių atlikti žiemą gruodžio – sausio mėn. negalima dėl objektyvių žiemos klimato sąlygų ir nurodoma juos atlikti iki 2005 m. birželio 30 d. Ši aplinkybė taip patvirtina minėtuose dokumentuose (2005 m. vasario 11 d. akte, 2005 m. kovo 1 d. protokole ir susitarime) bei apeliaciniame skunde nurodytą faktą, kad darbai pagal sutartį nebuvo pilnai atlikti, nors ir rekonstruotas pastatas pripažintas tinkamu naudoti bei tai, kad buvo nustatytas terminas jiems atlikti.

Aukščiau paminėtų dokumentų pirmosios instancijos teismas netyrė ir juose nurodytų faktų nevertino. Nors teismas ir apklausė liudytoju 2005 m. kovo 1 d. protokolą ir tos pačios datos susitarimą ieškovo vardu pasirašiusį N. Š. , tačiau dėl šių dokumentų pasirašymo aplinkybių bei šiuose dokumentuose nurodytų faktų šis liudytojas nebuvo apklaustas: teismo posėdžio protokole jo išsamių paaiškinimų dėl 2005 m. kovo 1 d. protokolo ir tos pačios datos susitarimo pasirašymo aplinkybių ir juose nurodytų darbų trūkumų nėra užfiksuota. Liudytojas tenurodė, kad atlikti darbai buvo pataisyti, tačiau šios aplinkybės nekonkretizavo ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių defektų pašalinimo faktą.

Vertinant 2005 m. vasario 11 d. aktą (b.l. 34), 2005 m. kovo 1 d. protokolą (b.l. 35-36) ir susitarimą (b.l. 37-38), darytina išvada, kad šie dokumentai iš esmės patvirtina rangos sutarties tęstinumą bei faktą, kad darbai pagal rangos sutartį nebuvo užbaigti, o atliktieji darbai turėjo trūkumų (defektų), jų užsakovas nepriėmė.

Vertinant 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį, būtina pažymėti, kad šios sutarties neatskiriamos dalys yra jos trys priedai: užsakovo pateikiamų įrengimų grafikas, darbų atlikimo grafikas, techninis projektas (sutarties 9 p.). Kadangi teismui nebuvo pateiktas priedas Nr. 2, t.y. darbų atlikimo grafikas, teisėjų kolegija negali spręsti, kokiais etapais turėjo būti atlikti darbai. Byloje esantys atliktų darbų aktai už 2004 m. spalio, lapkričio mėnesius (b.l. 42-44, 45-46) yra šalių nepasirašyti, tad neturi įrodomosios galios ir nepatvirtina, kad rangovas darbus atliko etapais, o užsakovas juos priėmė. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl galimybės išreikalauti minėtą sutarties priedą iš šalių ar kitų asmenų, kuriems buvo pateikta 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartis su priedais.

Teismas priteisė ieškovo prašomus 45 505 Lt už 2005 m. sausio mėnesį atliktus darbus, nurodęs, kad atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitą-faktūrą, pripažino, jog yra skolingas minėtą sumą. Tuo tarpu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Saurida“ atstovas statybos priežiūros vadovas J. B. , pasirašęs dokumentus dėl 45 505 Lt įsiskolinimo, veikė ne bendrovės interesais ir klastojo dokumentus. Ši aplinkybė liko neištirta, nors jos nustatymas yra svarbus vertinant, ar ieškovo reikalavimas priteisti 45 505 Lt sumą yra pagrįstas.

Bylos esmei atskleisti aiškintinos ir nustatinėtinos aplinkybės yra susietos su ieškovo faktiškai atliktais darbais pagal 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį objekte, esančiame Vilniaus g. 373 a, Šiaulių mieste, jų sutartine kaina, šių darbų kokybe, darbų trūkumų ir jų pašalinimo faktais, o taip pat ir trūkumų pašalinimo kaštais. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas iš esmės neišsiaiškino, o byloje esančiais duomenimis jų nustatyti negalima. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, esant duomenims apie ieškovo atliktų darbų trūkumus, tačiau nesant pakankamai duomenų apie šių trūkumų pobūdį bei jų pašalinimo kaštus, o taip pat ir aplinkybę, ar trūkumai buvo šalinami, nesiaiškino, ar šioms aplinkybėms nustatyti, o taip pat ieškovo pagal 2004 m. rugsėjo 6 d. statybos rangos sutartį faktiškai atliktų darbų kainai nustatyti nereikalingos specialios žinios. Pažymėtina, kad 2005 m. sausio 1 d. skolų suderinimo aktas, patvirtinantis 98 485,21 Lt skolą, nėra pakankamas pagrindas priteisti šią sumą, nes toks skolos dydis nėra tinkamai įrodytas (CPK 178 str.).

Dėl nurodytų motyvų ir aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neištyrė visų esminių šios bylos išsprendimui iš esmės būtinų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl padarė faktiniais duomenimis nepagrįstas išvadas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme ir tai yra pagrindas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 21d. sprendimą panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui (Šiaulių apygardos teismui) nagrinėti iš naujo(CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2006 m. vasario 21d. sprendimą ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.