- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2-3858-886/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00717-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po jos vyro F. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2003-09-08, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2003-09-08 mirė jos vyras F. B.. Kitų įpėdinių nėra, santuokoje vaikų nesusilaukė. Santuokoje įgijo butą, esantį (duomenys nesuklebtini), Kaune. Po vyro mirties pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti: visus vyro asmeninius, namų apyvokos, kilnojamuosius daiktus, rūpinosi ir prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (27 b.l.). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. B. 1968 m. spalio 5 d. susituokė su F. B., kuris mirė 2003 m. rugsėjo 8 d. (11, 10 b.l.). Pareiškėja yra palikėją F. B. pergyvenusi sutuoktinė. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėja nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė, kitų įpėdinių nėra. Šiuos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tą patvirtina Kauno 26-ojo notarų biuro 2014-01-08 ir Kauno 4-ojo notarų biuro 2014-01-08 pranešimai (8, 9 b.l.).
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjos vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr.1997-8016-7015:0046, esantį (duomenys nesuklebtini), Kaune (13 b.l.). Nuosavybės teisė įregistravimo pagrindas - Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos 2002-07-04 pažyma N. 52, įrašas galioja nuo 2002-07-19, t.y. pareiškėjos santuokos su F. B. metu. Pareiškėja nurodė, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes vienintelis santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys nesuklebtini), Kaune, įregistruotas jos vardu. Teisinių žinių neturi, todėl nežinojo, kad reikalinga kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėjos paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad po sutuoktinio mirties ji priėmė visą likusį jo asmeninį turtą (namų apyvokos daiktus, kitus kilnojamuosius daiktus, nuotraukas ir kt.) ir sutuoktinio buto dalį. Pareiškėja pradėjo turtą faktiškai valdyti, naudojosi daiktais kaip savais, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pateikti įmokų mokėjimo kvitai už elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys nesuklebtini), Kaune (17-23, 32-33 b.l.). Šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po jos sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir remdamasis palikimo priėmimą reglamentuojančiomis teisės normomis, daro išvadą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėjos prašymas pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio F. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2003 m. rugsėjo 8 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.