Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2020-11-27 Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų Nr. TPI-4 dalyje dėl D. L. veiksmų konstatuota, jog D. L. 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 12 val. atvykęs į gaisrą (duomenys neskelbtini), ir perėmęs vadovavimą jo gesinimui, nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių, tuo pažeidė Aprašo 53 p., pareigybės aprašymo 6.2 p., 6.13 p.; žvalgybos metu nesurinko pakankamai duomenų apie gaisrą ir juos netinkamai įvertino, tuo pažeidė Nuostatų 55.1 p., 55.2 p., 55.4 p., 55.5 p., 55.6 p., Aprašo 27.3 p., 27.5 p., 27.6 p., 27.7 p., 27.9 p., pareigybės aprašymo 6.2 p., 6.13 p.; netinkamai įvertino situaciją, neišdėstė pajėgų taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, tuo pažeidė Nuostatų 74.2 p., 74.3 p., 74.4 p., 74.6.1 p.; organizuodamas vandens tiekimą gaisrui gesinti, davė nurodymą naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio, tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.7 p. ir padarė tarnybinį nusižengimą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-4 „Dėl Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų“ ir Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 1-140 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ 2020-12-14 priėmė įsakymą Nr. TE – 483, kuriuo D. L. - vidaus tarnybos pulkininkui leitenantui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui, skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Su tarnybinio patikrinimo išvada ir su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo dalyje dėl D. L. nesutiktina, nes įsakymas dėl nuobaudos skyrimo priimtas nepagrįstai, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines įvykio aplinkybes, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus tikrovės neatitinkančius faktus ir aplinkybes, išvadas pateikiant nesiremiant teisės aktais. Tarnybinio patikrinimo išvada iš esmės grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, subjektyvia tyrėjo ir komisijos nuomone, neteisingais duomenimis, nepagrįstais vertinimais ir skaičiavimais, neteisingomis išvadomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika Nr. 6(16), 2008; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (LVAT 2013 m. gegužės 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-665/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime nurodė, jog „taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais numatytų procesinių veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareiga atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai, negalėjo.“ Susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvada matyti, jog tarnybinis patikrinimas pareigūnų atžvilgiu atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai yra grindžiami tik prielaidomis, pateiktos išvados dėl galimų sprendimų įvykio vietoje, kurias nurodė komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje, nepagrįstos teisės aktais, nenaudojamos praktikoje gesinant gaisrus, neatitinka realių faktų. Tarnybinio patikrinimo metu netirtos aplinkybės, kodėl ugniagesiai, kurie yra apmokyti paduoti vandenį gaisravietėje ir kurie pagal ugniagesio pareigybės aprašymus privalėjo paduoti vandenį, to nepadarė, nesiaiškinta ir netirta jų netinkamai atliktų veiksmų įtaka gaisro metu dėl gesinimo atsiradusiai didesnei žalai. Ugniagesiai, kurie dalyvavo gaisro gesinime, tyrimo metu net nebuvo apklausti- neapklausti nei ugniagesiai, kurie nepadavė vandens, nei ugniagesiai, kurie vykdė žvalgybą namo viduje. Tyrėjas patikrinimo išvadoje akcentuoja ir remiasi tik tais D. L. paaiškinimais, kurie jam palankūs, tinka jau iš anksto jo suformuotai nuomonei, išrenka tik tuos pareigūno paaiškinimus į tyrėjo pateiktus klausimus, į kuriuos pareigūnas dėl tam tikrų aplinkybių (pvz. nurodė, kad nefiksavo laiko, neturėjo galimybės užfiksuoti, neturi techninių galimybių atsakyti į pateiktą klausimą ir kt.), negalėjo atsakyti. Tarnybinėje išvadoje nepakanka argumentų dėl D. L. nurodytų aplinkybių. Patikrinimo metu netirtos aplinkybės, kodėl Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinė cisterna, atvykusi į gaisro vietą, nebeužsivedė, dėl ko turėjo būti nustumta ir nebegalėjo dalyvauti gaisro gesinime, nesiaiškinta, kodėl toks techniškai netvarkingas automobilis nebuvo išimtas iš parengties, kas už tai atsakingas, netirta, kokia įtaka didesnei gaisro gesinimo metu padarytai žalai turėjo būtent šios savivaldybių ugniagesių komandos automobilio gedimas įvykio vietoje. Taip pat netirta ir nesiaiškinta, kodėl tos pačios Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna gaisravietėje naudojo ne to diametro vandens įsiurbiamąją žarną, dėl ko nebuvo galima užtikrinti reikiamo kiekio vandens padavimo į gaisravietę. Tarnybinėje išvadoje komisijos pateikti duomenys dėl vakuumo susiformavimo ir vandens paėmimo neatitinka nei įvykio aplinkybių, nei teisės aktų. Išvadoje nurodyta, kad prarasta galimybė paimti vandenį, nes vairuotojas stojo prie vandens telkinio su tuščia cisterna, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks vandens kiekis buvo toje cisternoje, kai ji stojo prie vandens telkinio. Nėra ir teisės akto draudžiančio vandenį iš atviro vandens telkinio imti su tuščia cisterna, o ir specialistai nurodė, kad tokia automobilinė cisterna net ir būdama tuščia paima vandenį iš atviro vandens telkinio. Faktinių tarnybinio patikrinimo aplinkybių neatitinka ir kiti išvadoje pateikti argumentai bei teiginiai. Taip pat pažymėtina, kad šio įvykio aplinkybių tyrimas reikalauja specialių žinių ir praktikos vadovaujant gaisrų gesinimui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo sudaryta komisija, kurią be Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo Arūno Sriubo, kuriam pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, sudarė Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Radavičiūtė ir Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Henrikas Baldauskas. Išanalizavus išvadas, kurios neva pateiktos šios komisijos tarnybinio patikrinimo išvadoje, matyti, jog ši komisija vadovavimo gaisrų gesinimui praktikos neturi arba turi nepakankamai, nes komisijos pateiktos išvados nepagrįstos teisės aktais, neatitinka įvykio aplinkybių ir duomenų, komisijos pateiktos išvados negrindžiamos jokia metodika ir praktika. Pastebėta, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrėjas leidžia sau nemažai frazių ir išsireiškimų naudoti kabutėse (pvz. būtent „naujos“ automobilinės cisternos; gesinama „visur po truputį“ ir kt.), taip formuodamas ir pabrėždamas savo subjektyvią nuomone, nes tokių išsireiškimų D. L. paaiškinime nėra. Be to toks jo rašymo stilius akivaizdžiai yra neetiškas, netinkantis pareigūnui, nes taip siekiama suformuoti neigiamą požiūrį į pareigūnus, juos pažeminti. Iš pateiktų duomenų, matyti, kad visos aplinkybės, susijusios su D. L. veiksmais, kurie tarnybinio patikrinimo išvadoje traktuojami kaip tarnybinis nusižengimas, t.y. kad D. L. pasirinktas gaisro gesinimo metu konkretus elgesio modelis, kuris pasak tyrėjo, atlikusio tarnybinį patikrinimą, objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, yra grįstos tik paties tyrėjo ir komisijos subjektyvia nuomone, nesivadovaujant atitinkamais teisės aktais, pateikiant neatitinkančius įvykio aplinkybių sprendimo būdus, kurie nėra teisiškai pagrįsti, nesiremia jokia praktika ar metodika, tyrėjas ir komisija nurodo, kaip reikėjo veikti konkrečioje situacijoje, visiškai neatsižvelgdami į tuo metu susidariusią situaciją dėl probleminės įvykio vietos, probleminio vandens padavimo ir kitų. 2020-09-03, 11:38 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini), dega namas. Į įvykio vietą iš Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvyksta I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, ir II skyriaus automobilinė cisterna Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095. Kaip tik tuo pačiu metu D. L. išvyko į namus pietauti. Pareigūno pietūs yra nuo 11.30 val. iki 12.15 val. D. L. pietavo namuose, adresu Vegerių g. 27, Naujoji Akmenė. Būdamas savo namų kieme jis pamatė kylančius dūmus iš tos miesto vietos, į kurią vyko priešgaisrinės pajėgos. Pareigūnas žinojo, kad maždaug toje vietoje yra atviras vandens telkinys, kuris galimai gali būti panaudotas gaisro gesinimui. Pareigūnas įvertino, jog minėtoje miesto pusėje yra nepakankamas hidrantų kiekis, todėl vyko informuoti kolegas apie galimybę naudoti atvirus vandens telkinius toje vietoje. Kai atvyko adresu (duomenys neskelbtini), I ir II skyriaus automobilinės cisternos jau buvo išrikiuotos ir gesinimo darbai jau buvo pradėti. Pirmoji stovėjo II skyriaus automobilinė cisterna Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095, o už jos stovėjo I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290. Namas, kuriame buvo gaisras, yra akligatvyje. Abi automobilinės cisternos stovėjo prie degančio namo. Kelias, kuris veda į akligatvį, yra siauras, skirtas pravažiuoti tik vienam automobiliui, iš abiejų kelio pusių stovi aklinos tvoros ir statiniai. D. L. tik atvykus į įvykio vietą, II skyriaus automobilinė cisterna jau baiginėjo tiekti vandenį iš cisternos į gaisravietę, todėl D. L. II skyriaus automobilinės cisternos Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095, vairuotojui G. P. nurodė, baigus tiekti vandenį iš cisternos, stoti prie atviro vandens telkinio ir tiesti magistralinę liniją į gaisravietę. I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG290, vairuotojui davė nurodymą tęsti vandens tiekimą į gaisravietę nuo I skyriaus automobilinės cisternos. Į įvykio vietą atvyksta Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL130, valst. Nr. ZSL 474, kuri sustoja už I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290. D. L. to nespėjo pamatyti, nes tuo metu atliko kitus būtinus veiksmus. Pamainos vadas G. Š. D. L. informuoja, kad namo viduje yra didžiulis kiekis buitinių šiukšlių, kad žmonių viduje nerasta. D. L. atlieka situacijos vertinimą, numato gesinimo kryptis ir kitus veiksmus. Neužilgo D. L. gauna informaciją, jog II skyriaus automobilinė cisterna dėl nežinomų priežasčių negali paduoti vandens į nutiestą magistralinę liniją. D. L. I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, vairuotojui tuoj pat duoda nurodymą ruoštis automobilį statyti prie atviro vandens telkinio ir pradėti tiekti vandenį į magistralę, kuri jau nutiesta į gaisravietę. Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinės cisternos vairuotojui S. S. D. L. duoda nurodymą pradėti ruoštis tęsti vandens tiekimą į gaisro vietą, kol bus užtikrintas vandens tiekimas į gaisravietę nuo Akmenės PGT I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, iš atviro vandens telkinio. Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinės cisternos ZIL130, valst. Nr. ZSL 474, vairuotojas automobilinę cisterną užveda rankenos pagalba ir pradeda tiekti vandenį į gaisravietę. Tai matydamas ir iš karto vertindamas situaciją bei numatydamas blogiausią scenarijų, D. L. supranta, kad ši automobilinė cisterna galimai yra techniškai nepatikima, todėl nedelsiant informuoja Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašo atsiųsti papildomą automobilinę cisterną. Tuo metu vandens tiekimas į gaisravietę nenutrūksta. Akmenės PGT I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, vairuotojas pastato automobilį prie atviro vandens telkinio ir pradeda tiekti vandenį per nutiestą magistralinę liniją. Nutiesiamos papildomos žarnos, darbą pradeda 5 „B“ švirkštai. Praėjus kuriam laikui, D. L. tiksliai negali nurodyti laiko, pastebi, kad vandens tiekimas tampa nestabilus. Dėl neaiškių priežasčių I skyriaus automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG290, siurblys dirba su pertrūkimais. D. L. priima sprendimą - Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinę cisterną ZIL130, valst. Nr. ZSL 474, statyti prie vandens telkinio į rezervą. Šios automobilinės cisternos vairuotojas jau buvo užgesinęs automobilį ir dirbo gaisravietėje. Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies vairuotojas S. S., gavęs D. L. nurodymą automobilinę cisterną pasatyti prie vandens telkinio, savo automobilinės cisternos nebeužvedė ir taip užstatė išvažiavimą iš akligatvio. Į įvykio vietą atvyksta Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033, nuo kurios pradedamas tiekti vanduo į gaisravietę. Tuo pat metu organizuojamas sugedusios Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinės cisternos ZIL130, valst. Nr. ZSL 474, pašalinimas iš akligatvio. Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinei cisternai ZIL131, valst. Nr. VVD 033, baigiant iš cisternos tiekti vandenį į gaisravietę, Akmenės PGT I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, vandens tiekimo neatnaujino. D. L. nedelsiant duoda nurodymą Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinės cisternos vairuotojui pradėti vandens tiekimą iš atviro vandens telkinio. Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033, pradeda tiekti vandenį į gaisravietę per magistralinę liniją. Toliau tęsiant gesinimo darbus, D. L. pastebi, kad Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033, naudoja įsiurbimui 75 mm įsiurbiamąją žarną, nors pagal technines charakteristikas turi naudoti 125 mm. Tai įvertinęs, D. L. priima sprendimą papildomai užtikrinti vandens tiekimą į gaisravietę. Nuspręsta, kad Akmenės PGT I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. JAG290, ir II skyriaus automobilinė cisterna Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095, pradeda tiekti vandenį iš vandens hidranto, kuris nuo gaisravietės yra maždaug už 220 m. Po šio sprendimo gaisras neužilgo buvo lokalizuotas. Motyvai pagal tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus pažeidimus dėl D. L. nepagrįstai skirtos tarnybinės nuobaudos dėl to, kad D. L. 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 12 val. atvykęs į gaisrą (duomenys neskelbtini) ir perėmęs vadovavimą jo gesinimui: 1) nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių ir tuo pažeidė Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 53 p., pareigybės aprašymo 6.2 p., 6.13 p. 2020-09-03 apie 12 val., kai D. L. atvyko į gaisravietę, Akmenės PGT I ir II skyriaus automobilinės cisternos jau buvo išrikiuotos. Pirma siaurame kelyje prie degančio namo jau stovėjo II skyriaus automobilinė cisterna Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095, o už jos tame pačiame kelyje stovėjo I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290. Nuo II skyriaus automobilinės cisternos Renault Midliner jau buvo nutiesta magistralinė linija į gaisravietę ir buvo tiekiamas vanduo. Būtent tokią situaciją atvykęs randa D. L.. Pagal Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 53 punktą, jeigu į gaisrą atvyksta dvi gaisrinės automobilinės cisternos ar daugiau, pirmoji saugiu atstumu statoma arčiau gaisravietės ir tiekia švirkštą svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptimi, o kitos gaisrinės automobilinės cisternos statomos šalia artimiausių vandens šaltinių, nuo jų nutiesiamos magistralinės linijos gaisro židinio link. Vykdyti šio punkto reikalavimų D. L. negalėjo, nes jam atvykus į gaisravietę automobilinės cisternos jau buvo išrikiuotos taip, kaip nurodyta aukščiau, t.y. ne pagal aprašo 53 p. reikalavimą. D. L., pamatęs ir įvertinęs, kad automobilinės cisternos išdėstytos ne pagal Aprašo 53 punkto reikalavimus, II skyriaus automobilinės cisternos vairuotojui G. P. duoda nurodymą „baigus tiekti vandenį stoti prie vandens telkinio“. Komisija išvadoje teigia, kad atvykęs į gaisravietę, D. L. privalėjo nutraukti vandens tiekimą į gaisravietę nuo II skyriaus automobilinės cisternos ir tą II sk. automobilinę cisterną siųsti iš karto prie atviro vandens telkinio. Pažymėtina, kad jokiame teisės akte nenumatyta, kad esant tokiai situacijai, privalu nutraukti vandens tiekimą iš automobilinės cisternos tam, kad ji būtų pastatyta prie atviro vandens telkinio. Komisijos vertinimu neturėjo būti laukiama, kada II sk. automobilinė cisterna baigs tiekti vandenį, o vandens tiekimo perjungimas nuo II sk. prie I sk. nebūtų užtrukęs. Pažymėtina, kad laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos, yra lygiai tokios pat, ar vandens tiekimas būtų nutraukiamas viduryje tiekimo, ar baigus vandens tiekimą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad D. L. atvyko tada, kai II skyriaus automobilinė cisterna jau baiginėjo tiekti vandenį į gaisravietę (tai nurodyta ir D. L. pirmame paaiškinime), todėl kitokio sprendimo, kaip „baigus tiekti vandenį statyti automobilinę cisterną prie vandens telkinio“ jis negalėjo pasirinkti, nes vanduo jau buvo beveik baigiamas tiekti. Komisija nurodo, kad toks automobilių paskirstymas, kai II sk. automobilinės cisterna stoja prie vandens šaltinio, o I sk. tiekia vandenį iš cisternos, būtų logiškas, bet kokiu atveju į gaisrą atvykus šiems dviem automobiliams, kurių I sk. vandens talpa 7000 1, II sk. - 2700 1, jos pakaktų ilgesniam laikui, kol vienas automobilis statomas prie vandens telkinio. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent taip ir buvo padaryta- D. L. davė nurodymą II sk. automobilinei cisternai stoti prie vandens telkinio, o iš I sk. automobilinės cisternos vanduo toliau buvo tiekiamas į gaisravietę. Todėl šis komisijos teiginys dėl automobilių statymo ir Aprašo 53 punkto pažeidimo visiškai neatitinka nei teisės aktų, nei įvykio objektyvių duomenų, nei aplinkybių, nei susidariusios situacijos. Dėl komisijos teiginio, „kad dėl vandens poreikio (dėl kurio vėliau vanduo buvo vežiojamas iš hidranto) turėjo būti tiesiama ne viena, bet dvi magistralinės linijos“ pažymima, jog pastačius II sk. automobilinę cisterną prie atviro vandens telkinio ir užtikrinus vandens tiekimą į gaisravietę buvo ketinama nuo šios II sk. cisternos tiesti dvi magistralines linijas į gaisravietę. Kadangi minėta automobilinė cisterna nepadavė vandens net į vieną nutiestą magistralinę liniją, papildomai tiesti antrą liniją, kai jau žinoma, jog vanduo nepaduodamas į pirmą magistralinę liniją, nėra prasmės ir logikos. Dėl komisijos teiginio, kad prie vandens telkinio atvykus su tuščia vandens cisterna, buvo prarasta galimybė vandenį „paimti“ siurblį ir įsiurbiamąsias žarnas užpildant vandeniu iš cisternos“ pažymėtina, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog iš automobilinės cisternos išleidus vandenį, automobilinės cisternos gaisrinis siurblys praranda galimybę paimti vandenį iš atviro vandens telkinio. Be to pažymėtina, kad II sk. automobilinės cisternos Renault Midliner siurblio eksploatavimo instrukcijoje nėra nurodyta, jog išleidus vandenį iš cisternos nebegalima paimti vandens. Prie skundo medžiagos pateikiamas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip ta pati automobilinė cisterna, išleidus iš jos visą vandenį, paima vandenį iš atviro vandens telkinio. Tai įrodo, kad komisijos teiginys apie „prarastą galimybę paimti vandenį“ yra teisiškai nepagrįstas, neatitinka tikrovės ir objektyvių duomenų. Vadovaujantis komisijos logika, kiekviena automobilinė cisterna išsileidusi vandenį gaisravietėje toliau gaisro gesinimui būtų nebenaudojama, nes būtų „prarasta galimybė paimti vandenį“. Dėl komisijos nurodytų šių teiginių, kurie labai nustebino visus kolegas, turinčius patirties gaisrų gesinime, buvo telefonu kreiptasi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie VRM, bendrauta su specialistu, kuris paaiškino, kad tokio tipo siurbliai (automobilinės cisternos Renault Midliner) paima vandenį iš atviro vandens telkinio ir su tuščia automobiline cisterna, kad nėra tokio reikalavimo, jog automobilinėse cisternose turi būti palikta vandens. Taip pat pažymima, kad vairuotojai, kurie vairavo 2020-09-03 Akmenės PGT automobilines cisternas, tarnybinio patikrinimo metu nėra apklausti. Prie medžiagos yra pridėti tik šių vairuotojų ugniagesių gelbėtojų tarnybiniai pranešimai, kurie rašyti tarnybos vadovui D. L. tuoj po įvykio, t.y. tarnybiniai pranešimai rašyti dar tada, kai tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, šie pranešimai yra neišsamūs, bendro informacinio pobūdžio. Be to atkreiptinas dėmesys, kad susipažinus su tarnybinio patikrinimo medžiaga, nerasta duomenų apie tai, kad II skyriaus automobilinė cisterna pastatyta prie vandens telkinio be vandens cisternoje (to nėra nurodyta nei G. P. tarnybiniame pranešime, kuris rašytas iš karto po įvykio, nei D. L. paaiškinime), todėl neaišku, kuo remiantis tyrėjas padarė tokią išvadą. Tokios niekuo nepagrįstos komisijos išvados leidžia teigti, jog komisija, nesirėmė patikrinimo medžiagos duomenimis, nesirėmė jokias teisės aktais, nesirėmė nei praktika, nei metodika, nesirėmė net logika, o tik suformavo sau palankią subjektyvią prielaidą, kurią pateikė kaip išvadą kaltinant pareigūną tarnybinio pažeidimo padarymu. Dėl komisijos teiginio, kad D. L. žvalgybos metu galimai surinko ne visus duomenis apie gaisrą, pažymėtina, kad D. L. savo paaiškinime nurodė, kuriais teisės aktais vadovavosi ir kokius veiksmus žvalgybos įvykio vietoje atliko. Kadangi visus veiksmus, kurie nurodyti teisės aktuose, jis atliko, todėl paaiškinime juos ir nurodė. Dėl komisijos teiginio, kad D. L. paaiškinime nurodo, jog tarp jo atliktų žvalgybos veiksmų nurodė, kad sudaryta KOAA grandis, nors grandis buvo sudaryta vadovaujant pamainos vadui, pažymėtina, kad D. L. paaiškinime nurodyta „atlikau veiksmus, numatytus ir Nuostatuose, t. y. aš įvertinau“. Tai nereiškia, kad pareigūnas D. L. pats nesudarė pareigūnų grandies su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau KOAA), tik vertino jau pamainos vado sudarytos pareigūnų grandies veiksmus, analizavo ir vertino jų teikiamą informaciją. Nesutiktina ir su komisijos teiginiu dėl ugniagesių gelbėtojų saugumo užtikrinimo nebuvimo. Komisija nurodo, kad „iš tiesų to nebuvo - vienas ugniagesys gelbėtojas buvo išvežtas į ligoninės priėmimo skyrių dėl apsinuodijimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad visi pareigūnai, kurie atvyksta į įvykio vietą turi visas privalomas ir būtinas asmeniniam naudojimui skirtas apsaugos priemones, kurias patys naudoja pagal incidento poreikį. Pareigūnas, gavęs nurodymą atlikti tam tikrus veiksmus, privalo žinoti ir naudoti tam veiksmui atlikti būtinas apsaugos priemones. Visi pareigūnai yra tinkamai instruktuoti ir susipažinę su darbų saugos instrukcijomis, atliekant konkrečius veiksmus incidento vietoje, todėl D. L. kaip gelbėjimo darbų vadovas (toliau GDV) negali būti atsakingas už tai, kad pats pareigūnas nepasinaudojo konkrečiomis apsaugos priemonėmis konkrečioje situacijoje. D. L. kaip GDV neprivalo gaisro gesinimo metu stovėti prie kiekvieno gaisre dirbančio darbuotojo ir stebėti, ar darbuotojai nepažeidžia darbų saugos reikalavimų. Jei D. L. būtų pastebėjęs, kad pareigūnas darbą atlieką nesilaikydamas saugumo reikalavimų, būtų nedelsiant nutraukęs jo veiksmus ir nurodęs naudoti reikiamas priemones. Be to D. L., tik gavęs informaciją apie blogai įvykio vietoje pasijutusį pareigūną, jį nedelsiant pristatė į greitosios pagalbos automobilį, kur pareigūnui buvo suteikta reikiama medicininė pagalba ir pareigūnas po apžiūros ligoninėje buvo paleistas ir toliau tęsė tarnybą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad „D. L. nepaaiškino, kokiu būdu (ar) ir kokius sprendimus lėmė didelis degių medžiagų (šiukšlių) kiekis name, kokia buvo nustatyta liepsnos plitimo kryptis, kokiais sprendimais (veiksmais) buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kodėl ir kur pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos, kokie nustatyti pavojai, koks buvo nustatytas gesinimo medžiagų poreikis, ar jo pakako stabdyti gaisro plitimą ir pan.“ Su šiais komisijos teiginiais taip pat nesutiktina. D. L. nurodo, kad įvertino, jog gesinamame name yra didelis šiukšlių kiekis, įvertino incidento vietoje turimas pajėgas, techniką bei įrangą, kurių tuo metu turėjo pakakti įvykio likvidavimui, t. y. buvo pakankamas kiekis automobilinių cisternų, pakankamas kiekis gaisrinių žarnų, švirkštų, pakako ugniagesių gelbėtojų, automobilinių siurblių našumas buvo pakankamas. Tačiau D. L. ir paaiškinime pažymėjo, jog pagrindinė priežastis buvo ta, kad sutriko vandens tiekimas į gaisravietę. Jokių galimybių numatyti, kad vanduo nebus paduotas iš dviejų automobilinių cisternų nuo atviro vandens telkinio, o trečioji automobilinė cisterna suges įvykio vietoje, D. L. neturėjo ir negalėjo to numatyti. Kai visko, t.y. ir technikos ir žmogiškųjų išteklių yra pakankamai, kai įvykio vietoje dirba darbuotojai, kurie yra apmokyti tokiam darbui, numatyti, kad vairuotojai nesugebės paimti vandens iš atviro vandens telkinio, kad suges Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilis įvykio vietoje, gelbėjimo darbų vadovas neturi galimybės. Taip pat pažymėtina, kad liepsnos plitimo kryptis, sprendimai, kuriais buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kur ir kokios pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos visa tai aiškiai nurodyta įvykio likvidavimo aprašyme, pateiktuose schemose ir skaičiavimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad tai matoma ir pareiškėjų (G. N. ir A. P.) pateiktoje filmuotoje medžiagoje. Komisija neatsižvelgia į tai, kad gaisro gesinimo metu sutriko vandens tiekimas į gaisravietę. Name buvęs didelis kiekis šiukšlių sunkino gesinimą, bet jei būtų užtikrintas D. L. skaičiavimuose numatytas kiekis vandens, gaisras būtų sustabdytas ir likviduotas laiku. Komisija nurodo, kad vandens kiekis turėjo būti didinamas atsižvelgiant į tai, kad name buvo daug degių medžiagų ir kad tai nebuvo įvertinta. Su šiuo argumentu taip pat nesutiktina, nes D. L. atlikti paskaičiavimai rodo, kad vandens kiekis būtų buvęs daugiau negu pakankamas, jeigu būtų paduotas vanduo jo nurodytu laiku ir vanduo būtų tiekiamas be pertrūkių. Nesuprantama komisijos logika, kaip dar reikia didinti vandens kiekį nuo dviejų automobilinių cisternų, kurios ir taip nepaduoda vandens. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad su tuo pačiu automobilinių cisternų kiekiu gaisras vėliau, kai buvo užtikrintas vandens tiekimas nuo hidranto, buvo lokalizuotas, kas parodo, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekis buvo pakankamas, o pagrindinė priežastis, kad gaisras sustabdytas vėliau yra vandens tiekimo į gaisravietę sutrikimas. Tarnybinėje išvadoje komisija taip pat nesutinka su D. L. paaiškinimu, kad vykdant žvalgybą buvo vykdoma žmonių paieška, komisija nurodo, kad paieška pradėta vykdyti dar iki D. L. atvykstant į gaisro vietą. Su šia komisijos pastaba taip pat nesutiktina, nes dar kartą pabrėžtina, kad atvykus į gaisro vietą D. L. vertino KOAA grandies darbuotojų surinktą informaciją – taip pat ir dėl žmonių paieškos. Komisija išvadoje nurodo, kad D. L. situaciją įvertinta ir pajėgas išdėstė netinkamai. Su čia komisijos išvada taip pat nesutiktina. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, iš D. L. paaiškinimų bei iš paties pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad situacija gaisravietėje nuolat kito, vertinant situaciją pajėgų ir įrangos išdėstymas nuolat kito. Dar kartą pabrėžiama, kad problema buvo sutrikęs vandens tiekimas į gaisravietę. Iš medžiagos matyti, kad sutrikus vandens tiekimui nuolat buvo perdislokuojamos pajėgos, keičiamos švirkštų išdėstymo vietos, statomos kopėčios, atliekami kiti būtini veiksmai ne kartą jau įvardinti šiame skunde. Kadangi situacija buvo nuolat kintanti (vandens nepadavė vienas automobilis, po to sutriko vandens tiekimas nuo antro automobilio, sugedo trečias automobilis), todėl nuolat buvo priimami ir kiti sprendimai, kuriais buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą. Dėl šių priežasčių D. L. paaiškinime tiksliai nurodyti ir įvardinti, kuriuo laiku ir kurioje vietoje, kada buvo koks sprendimas, t.y. kur, kuriuo metu, kiek buvo švirkštų, kaip jie buvo išdėstyti, fiziškai neįmanoma visko atkartoti ir pateikti paaiškinime. Pažymėtina, kad švirkštai visą laiką buvo nukreipti į ugnies plitimo stabdymą, skirtingomis gaisro stadijomis švirkštai buvo perkeliami ten, kur jie buvo reikalingi. Kadangi vanduo buvo paduodamas su trikdžiais, tai liepsnos plitimas nuolat kito, todėl ir ugniagesių su švirkštis pozicijos prie namo nuolat kito. Todėl paaiškinime D. L. ir nurodė, kad gesinimo metu buvo gesinama iš visų statinio pusių, nes skirtingomis gaisro stadijomis, švirkštai buvo išdėstomi iš visų statinio pusių. Tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, pateikdamas klausimus, tiksliai nenurodė, kuri konkreti gaisro stadija jį domina, todėl ir informacija buvo pateikta bendro pobūdžio. Be to ir pati komisija pažymi tarnybinio patikrinimo išvadoje, kad „pajėgos turi būti išdėstomos taip, kad plitimas būtų stabdomas“- būtent tai ir buvo daroma gaisro gesinimo metu, o komisijos išvada, kad gesinama buvo „visur po truputį“ neatitinka tyrimo objektyvių duomenų ir faktinių aplinkybių. Dar kartą pabrėžtina, kad komisija visiškai neanalizavo, kodėl darbuotojai nepadavė vandens, arba padavė jį su trukdžiais. Komisija taip pat nepasisakė ir nevertino, ar D. L. sprendimai (pvz. sprendimas dėl atviro vandens telkinio panaudojimo ir kiti), vertinant, kad D. L. negalėjo numatyti, jog darbuotojai tinkamai nepaduos vandens, yra toje situacijoje teisingas. Be to ir pati komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje bei tyrimo medžiagoje nepateikia jokios informacijos, kaip komisijos nuomone šioje situacijoje turėjo būti išdėstytos pajėgos ir kokiu teisės aktu toks sprendimas turėtų būti pagrįstas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad į klausimą „kaip Jūsų sprendimus, nurodymus lėmė didelis šiukšlių kiekis name“ D. L. neatsakė, nurodydamas, kad klausimas suformuluotas nesuprantamai. Iš tyrėjo pateiktų papildomų klausimų pateikiame teismui, kaip šis klausimas buvo pateiktas D. L. (2020-11-06 tyrėjo pateikti papildomi klausimai D. L.): „14. Kaip Jūsų sprendimus, nurodymus lėmė didelis šiukšlių kiekis name (prašau nurodyti, kuo jie (sprendimai, nurodymai) buvo kitokie, nei būtų tuo atveju, jei šiukšlių nebūtų buvę)?“ Klausimo esmė neaiški, klausimas pateiktas klaidinančiai, dviprasmiškai-kas būtų, jeigu būtų. Taip pat pažymima, kad tyrimo metu D. L. pateikus atsakyti papildomus klausimus, net 7 (septyni) pateikti klausimai buvo menamo pobūdžio (prasidedantys žodeliu „ar“), kas leidžia daryti išvadą, jog tyrėjas jau turėjo iš anksto suformuotą subjektyvią nuomonę ir tyrimo eigą jau kreipė sau palankia linkme. Tarnybinio patikrinimo išvadoje komisija nurodo, kad paskaičiavus pagal telemetrijos duomenis vandens kiekis gaisro gesinimui buvo nepakankamas. Su šiais komisijos skaičiavimais nesutiktina, nes automobilinės telemetrijos duomenyse yra nurodoma automobilio judėjimas ir gaisrinių siurblių darbas. Būtent siurblių darbo duomenys yra netikslūs, jie nuolatos koreguojami darbuotojų rankiniu būdu. Telemetrijos duomenys kiekvieno mėnesio pabaigoje yra pateikiami departamentui ir kiekvieną mėnesį tie duomenys būna netikslūs, todėl visada tikslinami rankiniu būdu pagal faktiškai dirbtą laiką. Tai žino už technikos eksploatavimą atsakingi darbuotojai (tai gali patvirtinti Akmenės PGT jaunesnysis specialistas R. T., kuris tarnyboje atsakingas už šių duomenų pateikimą). Komisija išvadoje nepateikia, kokiu būdu ji šiuos duomenis išskaičiavo. Galimai komisija skaičiuoja vandens padavimo intensyvumą pagal automobilinių cisternų dislokaciją gaisravietėje pagal telemetrijos duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats automobilio stovėjimas tam tikroje vietoje, neparodo, kada ir koks vandens kiekis buvo paduotas į gaisravietę. Komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje ne kartą nurodė, kad visos gesinimo medžiagos ir pajėgos turi būti nukreiptos gaisro stabdymui. Vandens tiekimas į gaisravietę turi būti tikslingas ir paduotas į tas vietas, kur reikia. Kadangi pirminėje gaisro stadijoje buvo apsunkintas priėjimas prie gaisro židinių, tam reikėjo atsilaisvinti saugų priėjimą prie jų, o tai užima laiko. Kas reiškia, kad iš automobilinės cisternos vanduo nėra tiekiamas vienodu maksimaliu intensyvumu. Besaikis ir intensyvus vandens pylimas bet kur nebūtų efektyvus. Todėl daryti išvadą, kad buvo paduotas netinkamas kiekis vandens, yra neteisinga, nes komisija neįvertino, koks vandens padavimo intensyvumas buvo dirbant KOAA grandžiai. Komisija išvadose pateikia vandens padavimo vidurkį ir nurodo, kad toks vandens padavimo vidurkis buvo per visą komisijos paskaičiuotą laiko tarpą (t.y. 2,25 1/s ir 4,32 1/s), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad gaisro gesinimo metu vandens padavimo intensyvumas nėra vienodas dėl aukščiau įvardintų aplinkybių. Komisija pažymi, kad tiekiant tik tiek vandens, neįmanoma sustabdyti liepsnos plitimo, tačiau komisija nurodo, tik tam tikrą laiko tarpą gaisro eigoje, nežinodama, kokioje stadijoje tuo metu buvo gaisras, koks buvo išplitimas, bei nevertina Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinės cisternos paduotą vandenį. Nesutiktina su komisijos išvada, jog nebuvo pasirinktas toks kryptingas gesinimas, kuris būtų skirtas liepsnos plitimui į nedegančias pastato dalis stabdyti, dėl ko gesinamo namo antro aukšto patalpos buvo sunaikintos. Dar kartą pabrėžtina, kad gesinamos tos statinio dalys, kurias buvo reikiama gesinti ir kur buvo galimybė prieiti. Gesinimas buvo nukreiptas teisinga linkme, t. y. stabdyti ugnies plitimą į kitas gaisro nepaveiktas statinio dalis, tačiau būtent tai, kad gaisro metu buvo vandens tiekimo sutrikimai, kurių priežasties komisija nesiaiškino, ir sąlygojo gaisro išplitimą į kitas statinio dalis. Be to tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad atvykus D. L., gaisras name jau buvo išplitęs į namo pastogę. Tai matyti ir pareiškėjo pateiktose nuotraukose, kuriose matomi dūmai kylantys iš pastogės, ir iš BPS pateiktų gaisro įrašų, kuriuose pranešėjai praneša apie gaisrą, nurodydami, kad dūmai veržiasi iš palėpės, kad „rūksta stogas“. Tai rodo, kad gaisras jau buvo išplitęs į pastogę A. P. gyvenamojo namo pusėje. Kadangi nebuvo pakankamo oro kiekio, atviros liepsnos nebuvo. G. N. namo pusėje jokių degimo židinių nebuvo, todėl toje gaisro stadijoje ten nebuvo vykdomas, nes gaisras į G. N. namo pusę nebuvo išplitęs. Stogo konstrukcijomis gaisras išplito į G. N. namo dalį būtent dėl vandens sutrikimų, o ne dėl netinkamo pajėgų išdėstymo, kaip išvadoje teigia komisija. Nesant vandens, kaip bebūtų dėstomos pajėgos gaisro plitimo neįmanoma išvengti. Pati komisija taip pat nepaaiškina, kaip turėtų būti išdėstomos pajėgos, kai vandens nėra arba jis tiekiamas su trukdžiais. Jeigu gaisro metu vadovautis komisijos pateikta išvada, tai, kaip pavyzdys, kilus gaisrui daugiabučio namo viename bute, gaisras turi būti gesinamas iš kaimyninio buto. Tai visiškai nelogiška. Dėl komisijos teiginio, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie realų pavojų kitiems pastatams pažymėtina, jog komisija nevertina D. L. paaiškinime pateiktų duomenų apie tai, kad tarp gretimų kaimyninių statinių nėra išlaikyti minimalūs būtini atstumai, neįvertina, kad gaisro metu įvairių degių medžiagų kylančios žiežirbos lengvai gali persimesti į kitus kaimyninius statinius, nevertino, kad statinys stovi pamiškėje, dėl ko galimi momentiniai vėjo gūsiai, kurie gali lengvai pernešti žiežirbas į gretimus statinius. Nesutiktina ir su komisijos teiginiu, kad papildomų pajėgų iškvietimas rodo, jog situacija nebuvo tinkamai įvertinta. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatuose (toliau nuostatai) 54 punkte yra nurodyta, kad įvykio žvalgyba atliekama iki baigiamųjų darbų pabaigos. Įvykio žvalgybos metu visą laiką vertinama susidariusi situaciją ir jos pokyčiai. Ką beje pažymi ir pati komisija (nurodo, kad visos būtinos pajėgos turi būti iškviečiamos iš karto, nebent keistųsi situacija gaisre (pvz., gedimas, patekus į vidų sužinotos naujos, iki tol nežinomos aplinkybės ir pan.). Paskelbus lokalizaciją (lokalizacija, kurią paskelbė būtent D. L.; apie pirmą kartą G. Š. paskelbtą lokalizaciją, D. L. nežinojo, tai nurodyta tyrimo medžiagoje), atsiradus situacijos pokyčiams, pastebėta, kad reikalinga pašalinti šiukšles iš A. P. gyvenamojo namo dalies. Žmonių, dirbusių gaisro gesinime, kiekis buvo pakankamas šiam veiksmui atlikti, tačiau D. L. įvertino situaciją, kad darbuotojai jau yra fiziškai pavargę, todėl nusprendė pakviesti papildomas pajėgas dėl žmogiškųjų išteklių reikalingumo. Pabrėžtina, kad tos pajėgos nebuvo kviečiamos gaisro gesinimui, nes gaisras jau buvo lokalizuotas. Šių papildomų pajėgų paskirtis buvo pagalba. Dėl to nesutiktina su komisijos nuomone, kad situacijos pasikeitimo po D. L. paskelbtos lokalizacijos nebuvo. Komisija negali teigti, koks buvo situacijos pasikeitimas, nes jų gaisro metu įvykio vietoje nebuvo. Jų teiginiai ir argumentai dėl situacijos nesikeitimo yra tik jų subjektyvios nuomonės prielaidos. Dėl Šiaulių PGV I komandos automobilinės cisternos iškvietimo pažymėtina, kad komisija net nesiaiškino, kas ir dėl ko šios komandos automobilį iškvietė į įvykio vietą. Šios automobilinės cisternos D. L. nekvietė. Ši autocisterna atvyko kartu su Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo vyriausiuoju specialistu. D. L. telefonu bendravo su Pajėgų valdymo skyriaus viršininku, kuris ir pasiūlė minėto automobilio atvykimą į įvykio vietą būtent dėl žmogiškųjų išteklių. Komisija pažymi, kad tarnybos viršininkas D. L. neteisingai supranta, kaip gaisro metu turi būti pasirenkama gaisro gesinimo kryptis ir nurodo, kad iš tiesų būtina išskirti ir pasirinkti vieną kryptį. Tačiau ta pati komisija toliau nurodo, kad „tam tikru momentu svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptis yra viena, tačiau keičiantis aplinkybėms ji gali keistis“ (Aprašo 23 p.). D. L. paaiškinime būtent taip ir nurodo- kad gesinant buvo pasirinkta viena gesinimo kryptis tam tikroje gaisro stadijoje, tačiau, keičiantis aplinkybėms, keitėsi ir gesinimo kryptis. Apie tai jau išsamiai yra nurodyta šiame skunde. Komisijos teiginys, jog nebuvo išskirta ir pasirinkta viena kryptis, o buvo gesinama visomis įmanomomis kryptimis, neatitinka medžiagoje faktinių aplinkybių, nes D. L. paaiškinime niekur nėra nurodyta, kad gaisro gesinimas vyko visomis įmanomomis kryptimis. Komisija prie šio pažeidimo pažymi, kad ištekliai gesinant gaisrą buvo naudojami neracionaliai, nes tiekiant vandenį iš atviro vandens telkinio vanduo nuo automobilinės cisternos buvo tiekiamas viena magistraline linija, tačiau apie 13 val. 40 min. vanduo papildomai buvo pradėtas vežti iš hidranto. Komisija šiais teiginiais bando pagrįsti, jos D. L. gaisro gesinimo metu neracionaliai naudojo turimus išteklius. Su šiais teiginiais negalima sutikti, nes medžiagos tyrimo aplinkybės ir duomenys rodo visai ką kitą. D. L. pažymi, kad prie atviro vandens telkinio stovėjusi automobilinė cisterna (Kruopių ugniagesių grandies), nuo kurios į gaisravietę buvo tiekiamas vanduo, naudojo 75 mm ø (diametro) įsiurbiamąją žarną. Magistralinės linijos, apie kurios nuteisimą išvadoje nurodo komisija, teikia vandenį 77 mm ø žarna. Nuo automobilinės cisternos siurblio, kuri naudoja 75 mm ø įsiurbiamąją žarną, nutiesus antrą magistralinę liniją, kurios diametras 77 mm ø, t.y. nutiesus viso dvi magistralines linijas ne viena iš tų dviejų magistralinių linijų nebetiektų reikiamo kiekio vandens. Tam, kad į dvi magistralines linijas būtų užtikrintas reikiamas kiekis vandens, turėtų būti naudojama 125 mm ø įsiurbiamoji žarna. Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033, nuo kurios komisija ir siūlė nutiesti antrą magistralinę liniją, pagal siurblio technines charakteristikas ir turėjo naudoti 125 mm ø įsiurbiamąją žarną, tačiau įvykio vietoje naudojo, kaip jau minėta, netinkamo diametro, t.y. 75 mm, žarną. Nuo siurblio, kuris užmaitintas tokia netinkamo diametro žarna, nutiesus dvi magistralines linijas po 77 mm, abi magistralinės linijos būtų nepilnavertės ir nebūtų aprūpintos reikiamu kiekiu vandens, dėl ko ugniagesiai gelbėtojai, dirbantys, gaisre vėl neturėtų reikiamo kiekio vandens ir tai vėl sudarytų sunkumus gaisro stabdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad Akmenės PGT negauna duomenų apie tai, kokius pakeitimus savavališkai atlieka Akmenės rajono ugniagesių komandos ugniagesių grandžių darbuotojai, nes jie nėra pavaldūs Akmenės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai. Dėl šių priežasčių D. L., įvykio vietoje pamatęs, kad Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033, naudoja netinkamo diametro įsiurbiamąją žarną, įvertinęs situaciją ir numatęs, kad antros magistralinės linijos nuteisimas neužtikrins tinkamo vandens kiekio į gaisravietę, priėmė sprendimą vandenį tiekti iš toliau (maždaug už 220 m) esančio vandens hidranto. Būtent šis D. L. sprendimas ir padėjo sustabdyti liepsnos plitimą, t.y. lokalizuoti gaisrą. Tokiu būdu gaisravietėje atsirado dvi magistralinės linijos (nurodytos įvykio likvidavimo aprašyme), per kurias buvo užtikrintas pakankamas kiekis vandens ir įvykdyta gaisro lokalizacija. Pagal patikrinimo duomenis lokalizacija paskelbta 14.38 min. Lokalizacija reiškia, kad gaisro plitimas visiškai sustabdytas, pavojaus nebėra. Komisija nurodo išvadoje, kad vandenį tiekė nuo hidranto trys automobilinės cisternos, tačiau trečioji automobilinė cisterna- Akmenės rajono ugniagesių komandos Agluonų ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. ZPH 501, į įvykio vietą atvyksta tik 15.21 val. ir šis automobilis buvo kviestas tik dėl žmogiškųjų išteklių, t.y. padėti iškasti šiukšles. Šio automobilio įtaka gaisro gesinimui ir likvidavimui jau jokios įtakos neturėjo. Komisija patikrinimo išvadoje komentuoja D. L. paaiškinime nurodytą aplinkybę dėl nepasitikėjimo „sena sovietinio tipo AC“ ir pati komisija padaro išvadą ir šią D. L. nurodytą aplinkybę įvardina kaip D. L. pateiktą blogybę. Dėl šių komisijos teiginių pažymėtina, kad po įvykio, t. y. 2020-09-16, Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba kreipėsi raštu į Akmenės rajono ugniagesių priešgaisrinę komandą su prašymu užtikrinti automobilinių cisternų parengtį pagal technines charakteristikas. Iš Akmenės rajono ugniagesių priešgaisrinės komandos vadovo gautas atsakymas ( 2020-09-23 Nr. S-74), kuriame nurodyta, kad Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna (t. y. ZIL131, valst. Nr. VVD 033), negali paimti vandens su didesnio diametro vandens paėmimo žarnomis, nes dėl to jiems reiktų keisti visą vandens paėmimo ir išmetimo sistemą, o šiems darbams atlikti jie neturi lėšų ir galimybių (rašto kopija pridedama prie skundo medžiagos). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad būtent D. L. priimtas sprendimas dėl nepasitikėjimo sena sovietine technika buvo teisingas ir lėmė vandens tiekimo į gaisravietę užtikrinimą. Komisija išvadoje taip pat nurodo, kad D. L., matydamas, jog naudojama ne tokių parametrų įsiurbiamoji žarna, privalėjo duoti nurodymą ją pakeisti. Su šia nuomone taip pat nesutiktina. Pažymėtina, kad būtent tuo metu vienintelis automobilis, kuris tiekė vandenį į gaisravietę buvo Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. VVD 033. Sustabdyti vandens tiekimą nuo vienintelio tuo metu vandenį tiekiančio automobilio, reikštų dar didesnį gaisro plitimą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal pateikiamus duomenis šio automobilio siurblio techniniai parametrai buvo pakeisti, dėl ko, priėmus komisijos siūlomą sprendimą keisti žarną, būtų visiškai sustabdytas vandens tiekimas į gaisravietę ir neaišku, ar ta automobilinė cisterna būtų pajėgi atnaujinti vandens tiekimą. Šioje vietoje komisijai reiktų priminti, kad būtent tuo metu viena automobilinė cisterna buvo sugedusi, o kitos dvi dėl neištirtų priežasčių nepaėmė vandens iš atviro vandens telkinio. Pažymėtina, kad D. L. būtent įvertino, jog Akmenės PGT automobilinės cisternos Iveco Trakker, vals. Nr. JAG 290, ir Renault Midliner, valst. Nr. SVB 095, turi galimybę tiekti vandenį iš vandens cisternos (nes šiems automobiliams dėl komisijos neištirtų priežasčių nepavyko paimti tiekti vandens iš atviro vandens telkinio), todėl priėmė sprendimą, naudojant šias automobilines cisternas, užtikrinti vandens tiekimą nuo hidranto, esančio maždaug už 220 metrų. Automobilinės cisternos iš hidrantų užsipildo visiškai kitokiu principu nei iš atviro vandens telkinio. Dėl žmogiškųjų išteklių panaudojimo vežiojant vandenį nuo hidranto pažymėtina, kad iš Akmenės PGT gaisre dirbusių budinčios pamainos pareigūnų vežiojo tiki vienas pareigūnas, o su antra automobiline cisterna vandenį tiekė Akmenės PGT jaunesnysis specialistas R. T., kuris gaisre dalyvavo kaip savanoris ir kuris turi teisę naudoti visą Akmenės PGT turimą techniką. Bet koks kitų automobilinių cisternų iškvietimas į gaisro vietą, kaip tai nurodo komisija, būtų užėmęs daug laiko ir nevyktų gesinimas, todėl toks sprendimas nebūtų teisingas. Komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje nepritaria tam, kad po gaisro, t.y. 2020 m. rugsėjo 4 d., Akmenės PGT pareigūnai automobiline cisterna net 3 kartus vyko vykdyti žvalgybos į jau užgesinto gaisro vietą. Komisijos nurodo, jog tokia procedūra nenumatyta jokiame teisės akte, bet pateikia savo subjektyvią nuomonę, jog tai nelaikytina racionaliu išteklių naudojimu ir taip demonstruojamas tarnyboje egzistuojantis neracionalaus išteklių naudojimo toleravimas. Su šiais komisijos teiginiais visiškai nesutiktina. Likvidavus gaisrą, ypač seno tipo statybų statiniuose, kuriuose kaip šiltinimo medžiaga buvo naudojami spaliai, kitos degios medžiagos, nėra galimybės šimtu procentų įsitikinti, kad gaisravietėje nėra likę paprasta akimi nepastebimų smilkimo požymių. Techninių galimybių, kaip pavyzdys termovizorių, Akmenės PGT neturi. Dėl to likvidavus gaisrą, tam, kad gaisras iš nematomų smilksiančių vietų vėl neatsinaujintų, gaisro vietą patikrinama vieną ar kelis kartus. Tai nėra taisyklė, bet tai atliekama atsižvelgiant į statinio tipą. Kita galimybė tai patikrinti, būtų vieno gaisrinio automobilio su ugniagesiais palikimas gaisravietėje budėti. Pasirinkus šią galimybę, išteklių panaudojimas būtų tikrai neracionalus, nes tam pagal galiojančius teisės aktus reikėtų užtikrinti maitinimą kas keturias valandas arba mokėti maistpinigius, mokėti už darbą kenksmingoje aplinkoje, darbuotojai būtų nepailsėję, o automobilinė cisterna nebūtų dislokacijos vietoje, todėl nebūtų pasirengusi kitiems išvykimams. Vertinant šiuos du būdus, akivaizdu, kad vienkartinis nuvykimas į gaisravietę jos apžiūrėti yra daug racionalesnis ir pigesnis tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais. Taip pat pabrėžtina, kad šių savo teiginių komisija nepagrindžia nei jokiais teisės aktais, nei praktika ir nepateikia jokių šios situacijos sprendimo būdų. Komisija išvadoje pasisako dėl vandens siurblio „Honda“ naudojimo gaisro metu, tačiau ir pati komisija pažymi, kad šis įrenginys negali pilnavertiškai pakeisti automobilinės cisternos, bet nurodo, kad esant vandens tiekimo problemoms jis gali ir turi būti naudojamas kaip papildoma priemonė. Nesutiktina su komisijos nuomone, jog ši vandens pompa „turi būti“ naudojama, nes jokiame teisės akte tai nėra numatyta. Pažymėtina, kad ir komisija išvadoje nenurodo jokio teisės akto, kuriuo ji vadovaujasi, darydama tokią išvadą. Komisija išvadoje ir toliau nurodo, kad šis įrenginys yra vandens siurblys, tačiau techninėse šio įrenginio charakteristikose yra nurodyta, kad tai yra vandens pompa. Tai pažymima ir D. L. paaiškinime pagal pateiktus papildomus klausimus. Atkreiptinas dėmesys, jog Apraše tokios vandens pompos naudojimas nėra nurodytas. Be to, norit panaudoti šią vandens pompą, kad ji pradėtų tiekti vandenį, ugniagesys gaisro metu su kibiru turėtų ją pripildyti vandeniu. Manytina, kad degant namui ugniagesys lakstantis su kibiru ir užpildantis vandens pompą iššauktų dar didesnį gaisro stebėtojų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą. Pažymėtina dar kartą, kad gaisro gesinimo metu eksperimentuoti nėra nei laiko, nei galimybių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, kad D. L. eina Akmenės PGT viršininko pareigas, o tokias pareigas užimantys asmenys savo elgesiu turėtų būti pavyzdys pavaldiems pareigūnams, tačiau D. L. dėl savo aplaidaus požiūrio į aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimų vykdymą susiklosčiusioje situacijoje nėra sektinas pavyzdys. Manytina, kad tokie tyrėjo pateikti teiginiai išvadoje yra netinkami, nes pateikiami neįvertinus ir kitų duomenų, susijusių su pareigūno tarnyba. D. L. tarnybos stažas yra 23 metai, per tą laiką pareigūnas nėra turėjęs drausminių nuobaudų, pareigūno metiniai veiklos vertinimai yra „labai gerai“, prie medžiagos pateikiama tiesioginio vadovo charakteristika, kurioje pareigūnas charakterizuojamas teigiamai, be to, pažymėtina, kad 2020-09-03 į gaisro vietą pareigūnas atvyko pietų metu, nebuvo pasiruošęs dalyvauti gaisro gesinime (tam neturėjo nei reikalingos ryšio priemonės, nei tinkamos aprangos), vyko tik informuoti kolegas apie atvirą vandens telkinį, tačiau pamatęs susiklosčiusią situaciją nebandė išvengti atsakomybės, pasiliko ir dirbo įvykio vietoje iki tol, kol gaisras buvo lokalizuotas, todėl tokie tyrėjo teiginiai vertintini, kaip siekis sumenkinti, pažeminti pareigūną kolegų akyse. Be to pažymima, kad gaisro gesinimas yra komandinis darbas, o jeigu nors vienas šios komandos narys nesugeba atlikti jam pavestų funkcijų, nukenčia visos komandos darbas. Šiuo atveju gelbėjimo darbų vadovas (D. L.) negalėjo numatyti, kad vanduo į gaisravietę dėl neaiškių priežasčių nebus paduotas arba paduotas su trukdžiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, neištirtos visos aplinkybės, nerinkti įrodymai ir nevertintos objektyvios aplinkybės, konstatuoti pažeidimai grindžiami ne faktiniais duomenimis, o tyrėjo ir komisijos abejotinomis, jokiais teisės aktais nepagrįstomis prielaidomis, kurios visiškai neatitinka faktinių paties įvykio aplinkybių, todėl 2020-11-27 tarnybinio patikrinimo išvados dėl Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų Nr. TPI-4 dalyje dėl D. L. veiksmų ir 2020-12-15 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nr. yra teisiškai nepagrįsti, todėl įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti panaikintas.