Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-578-366/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-31
Bylos Nr.
1S-578-366/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pareiškėjas
R. Š.
Advokatai
Eugenija Povilaitienė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Medžiaga Nr. 1S-578-366/2009

Teisėjas Petras Simėnas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.4

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S

2009 m. liepos 31 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Editai Marcinkevičieneipareiškėjai R. Š.,pareiškėjos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Š. skundą dėl 2009 m. birželio 8 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal pareiškėjos R. Š. pareiškimą 2007-09-25 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. 1 d. požymius. Šis ikiteisminis tyrimas 2009 03 23 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. 2009 04 20 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja savo nutarimu atmetė pareiškėjos skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundas dėl 2009-03-23 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro T.Grušo ir 2009-04-20 vyr. prokuroro pavaduotojos L.Mušauskytės-Griciuvienės nutarimų panaikinimo netenkintas.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras T.Grušas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad antstolės E.Rulienės, V.Šablinsko, notarės U.Budrytės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d., požymių, o antstolės E.Rulienės ir notarės I.Budrytės veiksmuose taip pat nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str., požymių, antstolė E.Rulienė, remdamasi notarės U. Budrytės išduotu galiojančiu vykdomuoju įrašu, tinkamai vykdė priverstinį išieškojimą iš V. Š. IĮ išieškotojo V. M. naudai. Pareiškėjai manant, kad sandoriai, susiję su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės disponavimu, buvo sudaryti pažeidžiant kito sutuoktinio teises, teisėtumas spręstinas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vyr. prokuroro pavaduotojos L.Mušauskytės-Griciuvienės nutarime atmesti R. Š. skundą nurodyta, jog 2006-06-19 dienos turto arešto aktu antstolė E.Rulienė vykdomojoje byloje areštavo gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o teismas civilinėje byloje R. Š. prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones uždėjo areštą tam pačiam turtui tik 2006 m. spalio 19 d., todėl perduodama santuokinį turtą V. M., antstolė neprivalėjo ieškovės R. Š. informuoti apie atliekamą veiksmą, nes šiuo atveju nebuvo svarstomas kilęs ginčas dėl sutuoktinių turto, o buvo išieškomos piniginės sumos pagal vykdomąjį dokumentą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad nesant antstolės E.Rulienės ir notarės U. Budrytės veiksmuose nusikaltimo (BK 228 str. 1 d.) ar baudžiamojo nusižengimo (BK 246 str. 1 d.) požymių, ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas teisėtai bei pagrįstai.

Skundžiama nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismas pripažino, kad prokuroro nutarimas nėra pakankamai išsamus ir motyvuotas, nes prokuroras nedetalizavo surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau remiantis objektyviais medžiagoje surinktais duomenimis, konstatavo, kad 2009-03-23 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro T.Grušo ir 2009-04-20 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos L.Mušauskytės-Griciuvienės nutarimai teisėti ir nėra naikintini.

Šalies argumentai

Skundu R. Š. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-08 nutartį panaikinti ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Pareiškėja teigia, kad tiek jos sutuoktinis V. Š., tiek antstolė E.Rulienė žinojo apie teisėtą, teismo nutartimi uždėtą areštą turtui ir tyčia šį turtą perleido V. M..

Skunde nurodoma, kad nepagrįstai ikiteisminio tyrimo pareigūnai nustatė, neva antstolės veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kadangi antstolė neturėjo teisės panaikinti areštą teismo nutartimi areštuotam turtui ir teismui šio turto priklausomybės neišsprendus, turtą perduoti trečiajam asmeniui, be to, prieš pradedant realizuoti nekilnojamąjį turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos antstolė turėjo gauti rašytiniai duomenis apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus, tačiau to nepadarė. Taigi, šiuo atveju antstolė viršijo savo įgaliojimus ir nustatė tik teismo kompetencijai priskirtus nustatyti faktus ir tokie jos veiksmai atitinka BK 228 str. sudėtį.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad prokuroras nepagrįstai V. Š. veiksmuose neįžvelgė nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d., požymių, nutarime apie tai užsiminė tik vienu sakiniu ir savo išvados nemotyvavo. Nei prokurorų nutarimuose, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje neįvertinti šie objektyvūs įrodymai, kaip V. M. ir V. Š. veiksmai iki areštuoto turto perleidimo, kurie yra nusikalstami, nes turtas perleistas padengti skolinius įsipareigojimus, kurių iš viso nebuvo. Be to, nei ant sutarties, nei ant kainų suderinimo akto nėra pareiškėjos parašo, kas rodo, kad V. Š. ir V. M. juos sudarė, jai nežinant. Neįvertinta, kad V. M. pradėjo išieškoti tariamas skolas po jos ir V. Š. bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, neįvertinta, kad tariamos skolos išieškomos notaro vykdomojo įrašo ir antstolės pagalba, o tai didina išlaidas. Šios aplinkybės rodo, kad akivaizdžiai buvo siekta turėti juridinį pagrindą sumažinti dalintiną turtą tarp jos ir V. Š.. V. Š. ir V. M. veiksmų nesąžiningumą nustatė Panevėžio apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. sprendime, kuris yra neįsiteisėjęs, apeliacine tvarka nėra išnagrinėtas. Tačiau šių veiksmų neteisėtumą baudžiamojo įstatymo prasme ikiteisminio tyrimo metu būtina ištirti ir įvertinti.

R. Š. nuomone, ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

R. Š. skundo argumentai analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro T.Grušo nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, o kartu ir kiti vėliau sekę sprendimai, kuriais buvo atmetami R. Š. skundai, yra teisėti ir pagrįsti byloje esančiais duomenimis.

Sutinkamai su BPK 2 str. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 212 str. 1 ir 2 p. nurodyta, kad nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra BPK 3 str. numatytos aplinkybės arba, kai nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Skundžiamame ikiteisminiame tyrime byla nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami atitinkami procesiniai veiksmai: apklausta pareiškėja, eilė liudytojų, išreikalautos ir prijungtos įvairios pažymos dėl turto, atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo siekiama ištirti pareiškėjos nurodomas aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai ir visapusiškai, aplinkybių, dėl kurių šiuo metu reikėtų atlikti papildomus ar pakartotinius tyrimo veiksmus nėra, todėl nėra pagrindo tiek skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tiek prokurorų nutarimų pripažinti nepagrįstais ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Pagal ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktus duomenis seka, kad 2006-03-09 R. Š. pareiškė ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo, ko pasėkoje 2006-10-19 Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą pastatui, esančiam Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) ir ši nutartis Centrinės Hipotekos įstaigoje Turto arešto registre įregistruota 2006-10-20. Minėtas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo 2006-11-22 nutartimi patikslinant arešto duomenis.

Antstolė E.Rulienė, remdamasi notarės U. Budrytės 2006-05-22 išduotu vykdomuoju įrašu, kuris išduotas remiantis 2005-02-21 sutartimi, sudaryta tarp V. Š. įmonės ir V. M., kainų suderinimo aktu, sudarytu 2005 10 12 tarp V. M. ir V. Š. įmonės bei paprastuoju vekseliu, datuotu 2005 m. spalio 12 d., kurie vykdomojo įrašo išdavimo metu taip pat nebuvo nuginčyti, ir kuris iki areštuoto turto perdavimo nebuvo nei apskųstas, nei panaikintas, vykdė priverstinį išieškojimą iš V. Š. IĮ išieškotojo V. M. naudai. 2006-06-19 dienos turto arešto aktu areštavo gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini).

Iš išdėstyto matyti, kad 2006-06-19 dienos turto arešto aktu antstolė E.Rulienė vykdomojoje byloje areštavo gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), o teismas civilinėje byloje R. Š. prašymu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones uždėjo areštą tam pačiam turtui tik 2006-10-19. Esant šioms aplinkybėms prokuroras nutarime teisingai nurodė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, kad vėlesnis turto arešto aktas tam pačiam turtui nestabdė antstolės veiksmų realizuojant jos areštuotą turtą, kadangi kito arešto uždėjimas nestabdo turto realizavimo. Turto realizavimas stabdomas vykdomosios bylos sustabdymo atvejais apibrėžtais CPK 626 str., o šiuo atveju tokių sąlygų nebuvo, todėl R. Š. nelaikytina pirmesnės eilės kreditoriumi CPK 626 str. 4 p. ir 754 str. prasme. Taip pat pažymėtina, kad nors gamybinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kaip ir visa įmonė, buvo R. Š. ir V. Š. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau antstolė teisėtai realizavo santuokinį turtą be R. Š. sutikimo, tuo nepažeisdama CPK 667 str., nes skolininku buvo nurodyta V. Š. įmonė.

Atsižvelgiant į šias ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentas, jog antstolė viršijo savo įgaliojimus, nustatė tik teismo kompetencijai priskirtus nustatyti faktus ir tokie jos veiksmai atitinka BK 228 str. sudėtį, nepagrįstas. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (tokiu asmeniu laikytini ir antstoliai), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus ir jei dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Atliekant ikiteisminį tyrimą nesurinkta neginčytinų įrodymų, jog antstolė E.Rulienė būtų piktnaudžiavusi tarnyba ar viršijusi įgaliojimus ir tai dariusi tyčia, todėl jos veikoje nėra minėto nusikaltimo sudėties. Be to kaip jau minėta aukščiau, antstolė vykdydama priverstinį išieškojimą iš V. Š. IĮ esminių CK ir CPK pažeidimų nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį, kad jei R. Š. nuomone antstolė nevykdė savo pareigų arba netinkamai jas vykdė, ji gali kreiptis su skundu į Teisingumo ministrą arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumą, kurie yra kompetentingi iškelti antstolei drausmės bylą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 246 str. l d., dėl areštuoto turto perleidimo. Prokuroras pagrįstai nevertino V. M. ir V. Š. veiksmų, kadangi vis dar yra galiojantis vykdomojo veiksmo – turto perdavimo skolininkui aktas, kuriuo turtas priverstinai išieškotas iš V. Š. IĮ išieškotojo V. M. naudai bei kiti su tuo susiję dokumentai, įrašai, sutartys ir t.t. Kaip matyti iš skundo bei ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, 2009-01-27 Panevėžio apygardos teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl sutarčių, paprastojo vekselio, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, arešto išregistravimo pripažinimo neteisėtu bei turto perdavimo skolininkui akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Teismo nuomone, priėmus galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje V. Š. naudai, priklausomai nuo tokio sprendimo motyvų ir pagrindų, pareiškėja nepraranda galimybės kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo jos skunde nurodomų asmenų atžvilgiu, kaip tai numatyta BPK 217 str.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad šiam momentui prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal R. Š. skundą, taip pat ir skundžiama teismo nutartis yra teisėti, pagrįsti ir šių sprendimų keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Teismas vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškėjos R. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius