Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Rolando Misiaus, kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus, kaltinamojo E. M. skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskirti į atskirą bylą, jos nagrinėjimą atidedant iki kaltinamojo galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, tai yra iki jo pasveikimo, kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylos nagrinėjimą tęsti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarta baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskirti į atskirą bylą, jos nagrinėjimą atidedant iki kaltinamojo galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, tai yra iki jo pasveikimo, kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylos nagrinėjimą tęsti. Savo sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad dėl kaltinamojo A. S. ligos neįvyko paskutiniai aštuoni teismo posėdžiai, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgą laiką.

Kaltinamojo V. S. gynėjas advokatas Rolandas Misius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Advokatas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra 3 kaltinamieji, kurių parodymai yra labai svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui. Išskyrus A. S. bylą į atskirą baudžiamąją bylą bus pakenkta bylos nagrinėjimo išsamumui, nes visi kaltinamieji bus apklausiami atskirose bylose, bylas nagrinėjant atskirai gali būti nustatytos nevienodos ir/arba neišsamiai nustatytos visos faktinės aplinkybės, kas gali lemti skirtingų arba vienas kitam prieštaraujančių sprendimų priėmimą.

Kaltinamojo A. S. gynėjas advokatas Ričardas Suslavičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta ir neteisėta, pažeidžia kaltinamųjų teisėtus interesus į teisingą, objektyvų ir visapusišką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, taip pat bylos išsamumo principą.

Gynėjas pažymi, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis A. S. tyčiniais veiksmais veiktų prieš greitą procesą: slapstytųsi, teiktų nepagrįstus pareiškimus teismui, taip siekdamas vilkinti teismo procesą ir pan. Kaltinamasis A. S. neatvyko į teismo posėdžius dėl objektyvių priežasčių - ligos, tam pateikė sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog dėl kaltinamojo A. S. ligos bylos nagrinėjimas užsitęsė ilgą laiką, tačiau neįvertino tų aplinkybių, kad teismui baudžiamoji byla buvo perduota dar 2011 metais, t. y. bylos nagrinėjimas tokį ilgą laiką užsitęsė ne išskirtinai dėl kaltinamojo A. S. ištisinės ligos ar atliktų proceso vilkinimo veiksmų. Apygardos teismas iš esmės nesiaiškino ir nevertino, kokios tikrosios priežastys lėmė tokį ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesą.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad šioje baudžiamojoje byloje 3 asmenims pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo bendrininkų grupėje išvaistant buvusį AB „S“ didelės vertės turtą. Baudžiamojoje byloje iš esmės yra apklausti kiti kaltinamieji, liudytojai, specialistės, surašiusios specialisto išvadas, liko apklausti kaltinamąjį A. S., kurio parodymai yra labai svarbūs visapusiškai atskleidžiant bylos aplinkybes ir nustatant šių asmenų galimą dalyvavimą bendrininkų grupėje galimai darant nusikalstamas veikas, kuriomis jie yra kaltinami. Gynėjo nuomone, išskyrus bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu, nebebus galima nustatyti tiesos byloje, taip pat ir galimo bendrininkų grupės buvimo, kadangi tiek šioje, tiek išskirtoje byloje visi kaltinamieji privalės dalyvauti arba kaip liudytojai, arba kaip kaltinamieji, nuteistieji. Tuo tarpu bet kuris liudytoju apklausiamas kaltinamasis arba jau nuteistasis turės teisę neduoti jokių parodymų, o tokiu atveju bus apsunkintas procesas. Be to, jeigu toliau tęsiamoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamaisiais yra V. S. ir E. M., pastarųjų atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai jis jau preziumuos ir kaltinamojo A. S. kaltę.

Advokatas mano, jog vien dėl to, kad kaltinamasis A. S. laikinai serga, kai byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog jis susirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėtų toliau dalyvauti procese, nebuvo jokio pagrindo išskirti bylą į atskirą. Tokiu būdu būtų pažeisti kaltinamųjų teisėti lūkesčiai į teisingą, išsamų ir objektyvų teismo procesą. Toks bylos išskyrimas į atskiras, neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, sudaro pagrindą manyti, jog byla bus išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, kas nesuderinama su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatomis.

Kaltinamasis E. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nu­tartimi yra pažeidžiama tiek kaltinamųjų teisė į procesą per priimtiną laiką, tiek teisė į išsamų ir visapusišką teisminį nagrinėjimą.

Kaltinamojo nuomone, baudžiamosios bylos išskyrimas A. S. atžvilgiu nepadės greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje įrodymų tyrimas yra beveik baigtas - liko tik kaltinamojo A. S. apklausa, byloje esančių dokumentų pagarsinimas ir prašymų išsprendimas. Kaltinamasis pažymi, kad A. S. yra būtinas baudžiamojo proceso dalyvis tiek išskirtoje, tiek toliau nagrinėjamoje byloje, todėl jo apklausa ir parodymai abiejose bylose yra būtini, siekiant nustatyti tiesą byloje. Kaltinamasis mano, kad tolesnis baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamųjų V. S. ir E. M. atžvilgiu, nedalyvaujant kaltinamajam A. S., neišgirdus jo parodymų, neištyrus jo pateikiamų duomenų, nulemtų galimą neišsamų ir nevisapusišką baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Išskirtose baudžiamosiose bylose priimti teismo baigiamieji procesiniai sprendimai būtų paremti skirtinga faktinių duomenų apimtimi.

Kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Rolando Misiaus, kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus, kaltinamojo E. M. skundai atmetami.

BPK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 254 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų; jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai. Teisminėje praktikoje bylos išskiriamos arba tais atvejais, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba tais atvejais, kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla Nr. 1-6-256/2017, kurioje A. S. ir E. M. kaltinami pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, V. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, yra sudėtinga, didelės apimties, jos teisminis nagrinėjimas tęsiasi jau nuo 2011 metų (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota 2011 m. balandžio 5 d.). Dėl kaltinamojo A. S. ligos neįvyko iš viso 20 paskirtų teisiamųjų posėdžių (2014-09-12, 2014-10-15, 2014-11-14, 2015-03-04, 2015-09-07, 2016-05-25, 2016-08-24, 2016-10-03, 2016-11-04, 2016-12-12, 2016-12-22, 2017-01-04, 2017-03-06, 2017-03-22, 2017-04-03, 2017-04-24, 2017-05-03, 2017-06-02, 2017-08-07, 2017-08-17), tarp jų ir paskutiniai 8 teisiamieji posėdžiai. Tai, kad nurodytu laiku dėl sveikatos būklės A. S. negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Minėti dokumentai patvirtina, kad 2014 m. liepos 25 d. A. S. buvo diagnozuotas virusinis meningoencefalitas (t. 30, b. l. 73-75, 83-86, 92-94), 2015 m. vasario 23 d. ir 2015 m. rugpjūčio 29 d. – Prieširdžių virpėjimo paroksizmas, tachisistolinė forma, hipertenzinė širdies liga IIo su ŠN, labai didelė rizikos grupė, kitos ligos (t. 30, b. l. 99-102, 131), 2016 m. spalio 31 d. – Lėtinis kanalėlių ir intersticinio audinio nefritas, Potrauminė šlaplės striktūra (t. 31, b. l. 28-29), 2017 m. sausio 3 d. – koronarinė širdies liga, stabili krūtinės angina, recidyvuojantis prieširdžių virpėjimas ir kitos ligos (t. 31, b. l. 46). 2017 m. rugpjūčio 7 d. teisiamojo posėdžio metu apklausus A. S. šeimos gydytoją E. Š. nustatyta, kad kaltinamasis serga išemine širdies liga, jam dažnai trinka širdies ritmas. 2017 m. rugpjūčio 17 d. teisiamajame posėdyje A. S. negalėjo dalyvauti dėl traumos – padikaulio lūžio (t. 31, b. l. 81). Aukštesniojo teismo vertinimu, apygardos teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas proceso operatyvumo, dėl ilgai besitęsiančių ligų pagrįstai nutarė bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskirti.

Skundą nagrinėjantis teismas kaip nepagrįstus atmeta skundų argumentus, kad išskyrus bylą A. S. atžvilgiu nebus galimybės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą sprendimą, bus pažeistos kitų kaltinamųjų teisės. Priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įvertinus A. S. dalyvavimą teismo procese, darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, yra tikslinga išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu į atskirą bylą.

Pažymėtina, kad pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Be to, duoti teismui paaiškinimus yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga. Šioje proceso stadijoje A. S. pozicija dar nėra aiški, nes teisme jis dar nebuvo apklaustas, todėl teigti, jog tai trukdys nustatyti tiesą byloje, nėra jokio pagrindo. Tokie skundų argumentai grindžiami tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas A. S. atžvilgiu kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Be to, kaltinamajam A. S. artimiausiu metu pasveikus, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo bylas vėl sujungti į vieną ir nagrinėti visų kaltinamųjų atžvilgiu.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje vieno kaltinamojo nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet priešingai – neišskyrus bylos dėl A. S. į atskirą bus pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso kaltinamiesiems garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos eigą bei nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria nutarta baudžiamąją bylą kaltinamojo A. S. atžvilgiu išskirti į atskirą bylą, jos nagrinėjimą atidedant iki kaltinamojo galėjimo dalyvauti teismo posėdyje, tai yra iki jo pasveikimo, kitų kaltinamųjų atžvilgiu bylos nagrinėjimą tęsti, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo V. S. gynėjo advokato Rolando Misiaus, kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Ričardo Suslavičiaus, kaltinamojo E. M. skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.