Telšių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei E. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė Vivus.lt sistemą valdanti uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ 2014 m. rugpjūčio 13 d. vartojimo kredito sutartimi suteikė atsakovei iš viso 289,62 Eur (1000 Lt) vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo šį kreditą ir 157,56 Eur (544,04 Lt) palūkanas grąžinti sutartyje nustatytu terminu. Pagal sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, paskola turėjo būti grąžinta laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2015 m. spalio 13 d. kas mėnesį mokamomis 37,26 Eur (128,67 Lt) įmokomis. Iš atsakovės E. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2014 m. gruodžio 19 d. uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ buvo pervestos dvi 37,26 Eur (128,67 Lt) įmokos. 2015 m. kovo 6 d. pradinė kreditorė „4finance“ vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. 2015 m. lapkričio 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ raštu atsakovė buvo informuota, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ įsipareigojo imtis visų reikiamų ir teisėtų veiksmų išieškant įsiskolinimus. Rašte nurodyta, kad atsakovės skola yra 387,67 Eur, kurią ji turi sumokėti kreditorei, taip pat ji turi apmokėti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ turėtas 58,15 Eur skolos išieškojimo išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“. Iš į bylą pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad atsakovė uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ (Vivus.lt) 2015 m. lapkričio 10 d. sumokėjo – 58,15 Eur, 2015 m. gruodžio 16 d. – 30 Eur, 2016 m. sausio 13 d. – 30 Eur, 2016 m. vasario 10 d. – 100 Eur, 2016 m. kovo 10 d. – 100 Eur, 2016 m. balandžio 12 d. – 100 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. – 27,67 Eur. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių matyti, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovę International Risk Management, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido ieškovei.

Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ sumokėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pranešime nurodytą 387,67 Eur sumą. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas 2016 m. gegužės 10 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo nėra neginčijamas įrodymas, kad atsakovė buvo informuota, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimo teisę į atsakovę International Risk Management, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido ieškovei. Kita vertus, pranešimas apie dėl reikalavimo teisių perleidimą atsakovei parengtas 2016 m. gegužės 10 d., kai 2016 m. gegužės 11 d. ji sumokėjo paskutinę įmoką uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, kuri vykdė išieškojimą kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ naudai. Darytina išvada, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ neinformavo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“, kad su atsakove sudarytas susitarimas dėl skolos mokėjimo dalimis. Pažymėtina, kad dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „4finance“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ nebendradarbiavimo ir informacijos nesikeitimo, atsakovė negali būti įpareigota du kartus sumokėti dėl vartojimo kredito sutarties atsiradusią skolą. Nors atsakovė 58,15 Eur skolos išieškojimo išlaidas sumokėjo kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, o ne uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, šiuo atveju ši aplinkybė nėra svarbi, nes ieškiniu prašoma priteisti nesumokėtą vartojimo kredito dalį. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė įrodė, kad pradinei kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ sumokėjo visą pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. vartojimo kredito sutartį susidariusį įsiskolinimą, kuris reikalavimo teisių perleidimo sutartimis perduotas ieškovei, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.