Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-107/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-03-17Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-25Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-17
Bylos Nr.
1-48-107/2014
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01718-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Civilinis ieškovas
S. S., E. S.
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-48-107 / 2014
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01718-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.; 1.2.26.2.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Mikalainienei,gynėjui Juozui Ančiukaičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. S., E. S.,nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui Romanui Lupeikai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė E. S. sveikatą.

Nusikalstamos veikos padarytos esant tokioms aplinkybėms:

2011-10-05, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 20, – kaltinamasis K. B. kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vykstant muštynėms, dėl chuliganiškų paskatų stiklo buteliu vieną kartą smogė į galvą ant žemės gulinčiam E. S., taip jam padarė atvirą įspaustinį kairiojo momenkaulio lūžimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. B. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) antrame kurse. Įvykio dieną buvo gėręs alaus, o vakare su trimis merginomis prie (duomenys neskelbtini) mokyklos gėrė šampaną, girtas nesijautė. Eidamas atlikti gamtinių reikalų, tuščią šampano butelį numetė prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Pastebėjęs kažkokią žmonių sumaištį ir tikėdamasis sutikti saviškius, nuėjo į tų žmonių pusę. Prie jo priėjo trys ar keturi asmenys, kurie paprašė cigarečių. Kai kaltinamasis pasakė, kad cigarečių neturi, tie asmenys jam sudavė smūgius ir pasišalino. Apie sumušimą niekam nesisakė, sumušimo žymių nebuvo, mačiusių, kaip buvo mušamas, nėra. M., B., G., I., M., M. pažįsta, su jais nesipyko. Kaltinamasis parodė, kad jam bendramoksliai siūlė prisipažinti, bet jis to nepadarė, nes įvykio vietoje nebuvo, nieko nepadarė, S. nesužalojo. Nuo tos vietos, kur jis su merginomis gėrė šampaną, iki muštynių vietos buvo apie 100 metrų, o nuo tos vietos, kur vėliau nuėjęs stovėjo, iki bendrabučio laiptų, kur vyko susistumdymas, buvo apie 10 metrų.

2012-02-20 parodymų patikrinimo vietoje metu K. B. parodė vietas prie (duomenys neskelbtini), kur leido laiką su merginomis, gėrė šampaną, parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur, negavę iš jo cigarečių, jam sudavė smūgį į veidą ir spyrė nepažįstami vaikinai (t. 2, b. l. 74–81).

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad, kai kartu su draugais apie dešimt žmonių stovėjo ant laiptų prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) , prie jų prisiartino kaltinamojo K. B. aplinkos žmonės („chebra“), kurių buvo apie penkiolika žmonių. Jie atrodė girti, pradėjo kibti, prašė duoti rūkalų, kurių nukentėjusysis ir jo draugai neturėjo. Kaltinamasis buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, maždaug per 1–1,5 m nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, daug kalbėjo ir keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes, tačiau muštynes pradėjo ne jis. Tas, kas smogė pirmasis, buvo atpažintas. Kai nukentėjusiojo draugui V. K. buvo smogta į veidą, nukentėjusysis ir jo draugai bandė pabėgti. Nukentėjusiajam pabėgti nepavyko. Kai nušoko nuo laiptų ant žemės, jį kojos spyriu į kaklą, kumščio smūgiu į galvą parvertė, spardė kojomis apie 4–5 asmenys. Kas jį spardė, sudavė buteliu, nukentėjusysis nematė, nes galvą dengė rankomis, prarado sąmonę. Kad kaltinamasis K. B., kurio pravardė T., rankoje turėjo butelį, matė V. K.. Kad gavo smūgį buteliu, E. S. pasakė tas žmogus, kuris jam padėjo atsikelti. Apie tai sužinojo ir iš M..

Liudytojas A. P. parodė, kad vakare aštuoniese gėrė sidrą, gėrė ir nukentėjusysis. Stovint ant laiptų prie bendrabučio, priėjo trys asmenys, kurie paprašė cigaretės. Kai šie nuėjo, atėjo apie 20 žmonių, vėl prašė cigarečių, priekabiavo, turėjo plytų, akmenų. Plytą rankoje laikė asmuo, pravarde G. Kai užpuolikai užlipo ant laiptų ir pradėjo spardytis, liudytojas ir kiti užpultieji bandė pabėgti. Liudytoją užpuolusieji metė ant žemės, spardė kojomis į šonus, o kai liudytojas ranka prisidengė galvą, jam sulaužė ranką. Kas spyrė E. S., liudytojas nematė, bet matė, kas spyrė jam pačiam ir sulaužė ranką, vėliau tuos asmenis atpažino. Kad asmuo, pravarde T., smogė nukentėjusiajam E. S., pasakojo T., gal tai matė ir Ž..

Liudytojas T. M. parodė, kad kaltinamąjį K. B. pažįsta iš matymo, matė jį įvykio metu prie bendrabučio, anksčiau su juo teko dalyvauti švenčiant kažkieno gimtadienį. Kai nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių užpuolimo bėgo link savo bendrabučio, matė, kad kaltinamasis su buteliu rankoje stovėjo prie savo draugų ir E. S.. E. S. tuo metu gulėjo, mušamas nebuvo. Tai liudytojas matė iš 6–7 metrų atstumo. Kaip E. S. buvo mušamas, liudytojas nematė. Kaip buvo trenkta buteliu, matė pro langą įvykį stebėjęs Ž.. Prieš muštynių prie bendrabučio pradžią liudytojas matė, kad iš priėjusių prašyti cigarečių vaikinų apie du, tris ar penkis turėjo butelius. Visi buteliai buvo panašūs į šampano butelius. Prasidėjus muštynėms kaltinamasis, kurio pravardė T., pasidarė labai aktyvus, todėl liudytojas jį perspėjo, kad jis savo kompaniją ramintų.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad muštynes prie priešpriešiais esančio bendrabučio stebėjo pro savo bendrabučio langą. Matė, kaip prie, stovinčių ant laiptų jo draugų, priėjo būrelis kitų asmenų. Kai šis būrelis nuėjo, atėjo didesnis būrys, prasidėjo muštynės, visi ėmė bėgioti. Matė, kaip A. (M.), pravarde G., vijosi T.. Tolumoje matė šešėlius, matė, kaip vieną gulintį apsupo ir spardė, matė, kad G. taip pat spardė E. S.. Kaip buvo suduota šampano buteliu, liudytojas nematė, tačiau dūžtančio stiklo garsą girdėjo. Tą patį vakarą bendrabutyje buvo kalbama, kad E. S. buvo suduota buteliu. Tą dieną liudytojas kaltinamojo nematė.

Liudytojas K. B. parodė, kad jis ir jo draugai prie bendrabučio laiptų buvo aštuoniese. Tuo metu priėjo vienas vaikinas, po to du. Maždaug po 15 minučių atėjo daugiau kaip 20. Reikalavo cigarečių. Kai buvo atsakyta, jog cigarečių nėra, buvo pagrasinta muštynėmis. Maždaug po 20 minučių visi pradėjo bėgioti į šonus, pargriuvo T. (M.). Liudytojas per T. peršoko ir nubėgo į savo bendrabutį. Bebūnant prie bendrabučio, parėjo E. S., kurio galva buvo sužalota, veidas kraujuotas. Iš muštynių vietos liudytojas pasišalino anksti, kaltinamojo neįsiminė, ką nors geriant iš butelių nematė, matė, kad G. grasino asfalto gabalu ar šalikelės plytele, kitas turėjo neilgą žarnelę. Buvo šneka, kad gal plyta E. S. sužalojo G.. Kas paskleidė gandą, kad buvo paleista buteliu į galvą, liudytojui nežinoma.

Liudytojas T. Ž. parodė, kad jis ir keletas kitų, apie 9 asmenys, stovėjo prie bendrabučio laiptų. Iš pradžių prie jų priėjo keletas vaikinų. Kai tie nuėjo, atėjo daugiau, o kai ir šie nuėjo, atėjo du kartus daugiau negu buvo prie laiptų su liudytoju stovinčių asmenų. Atėjusieji prašė cigarečių ir jų gavo. Žemiausio ūgio vaikinas, pravarde G., laikydamas rankoje plytos gabalą, pagrasino suduoti ja į galvą. Kai atėjusieji puolė, liudytojas ir su juo buvusieji ėmė bėgti. Kai E. (S.) pargriuvo, liudytojas jį pakėlė ir nubėgo į savo bendrabutį. E. parėjo vėliau, jis buvo kruvinas. Kaltinamąjį liudytojas matė užpuolikų būryje, o ką šis darė, nestebėjo.

Liudytojas E. I. parodė, kad muštynėse palaikė tą pusę, kuri sukėlė muštynes. Tą vakarą visi buvo išgėrę, bet ne visi vienodai. Iš pradžių buvo geriamas alus, po to – šampanas. Būdami išgėrę, ieškojo problemų ir jų surado. Muštynėse nukentėjo E., o to kaltininkas – kaltinamasis K. B.. Liudytojas matė, kaip K. B. vaikštinėjo su šampano buteliu, matė parkritusį E. (S.) ir stovintį su buteliu rankoje kaltinamąjį. Tuo metu, kai E. (S.) laikė M. B. ir antras, kurio liudytojas nepažinojo, liudytojo nuomone, M. B. šaukė ant K. B., paminėdamas jo pravardę, ir sakė: „ką jis čia padarė“. Vėliau liudytojas sužinojo, kad gulintį nukentėjusįjį kažkas dar ir spardė. Visi po įvykio kalbėjo, kad trenkė K.. Kai po įvykio liudytojas kalbėjosi su K. B., klausė jo, kodėl jis taip padarė, K. B. atsakė, kad nežino, kodėl taip padarė.

Liudytojas E. S. parodė, kad su kaltinamuoju K. B. viename bendrabutyje gyveno trejetą metų. Liudytojas parodė, kad matė tik muštynių pabaigą, laivininkai puolė statybininkus. R. G. mušėsi su kažkokiu nepažįstamu, sudavė kumščiu E. S. į galvą, kai B. ir dar kažkas E. S. pakėlė. M. vijosi kažkokį žmogų, I. kažkam suplėšė striukę. Matė bėgančius G., E. (I.), A. M., kuris elgėsi įžūliai, buvo labai aktyvus, girdėjo jį sakant: „ateik čia“. Kaip kaimo žmogus A. M. daug keikėsi, buvo išskirtinės išvaizdos, bet didelės žalos nepadarė. A. M. yra agresyvus, daug geriantis, didelis melagis, jis buvo muštynių iniciatorius. K. B. su A. M. apie pusę metų gyveno viename kambaryje. M. B. buvo vienas iš tų, kuris stengėsi visus išskirti, o liudytojas jam padėjo. Liudytojas parodė, kad iš 20 ar daugiau metrų matė, kaip du žmonės kėlė ant žemės gulintį, kiti bėgo. Po įvykio bendrabutyje buvo kalbama, kad K. B. metė butelį. Pats liudytojas apie įvykį kaltinamojo neklausinėjo, butelio metimo į nukentėjusįjį nematė.

Liudytojas V. K. parodė, kad tuo metu, kai jis su draugais stovėjo lauke, priėjo pora (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių. Po jų atėjo daugiau, prašė cigarečių. Cigarečių V. K. paprašė E. I., jis smogė V. K. į galvą ir šis neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo, visi buvo išsiskirstę. Atsakydamas į klausimus, liudytojas patikslino, kad tuo metu, kai atgavo sąmonę, jis dar buvo mušamas. Liudytojas parodė, kad vėliau jam sudavusį asmenį atpažino, su juo susitaikė. Ar buvo dar kam nors suduota, ar kas nors turėjo šampano butelį, liudytojas nematė, matė alų geriančius vaikinus. Atsakydamas į klausimus, liudytojas patikslino, kad matė, kaip keletas asmenų mušė B.. Liudytojas parodė, kad sklido kalbos, jog E. buteliu trenkė G., E. I., o kad taip padarė K. B., tokių kalbų negirdėjo. Liudytojas parodė, kad muštynės prasidėjo po to, kai G. metė plytą ir ja kliudė V. K. ranką. Apie tai, kad E. S. buvo trenkta buteliu, liudytojas galėjo sužinoti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivio P., kuris buvo ligoninėje.

Liudytojas A. B. parodė, kad muštynes išprovokavo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai. Užpuolimo metu liudytojas buvo pargriuvęs, buvo mušamas, bėgo į bendrabutį kviesti pagalbos. Liudytojas parodė, kad kaltinamasis buvo su muštynių provokatoriais, bet pats nieko neprovokavo. Muštynių provokatorių buvo daug, vienas turėjo peilį, kitas – plytą, labiau pasireiškė žemaūgis vaikinas, pravarde G., ir kiti du už jį aukštesni vaikinai. Po įvykių liudytojas girdėjo kalbas, kad nukentėjusiajam S. šampano buteliu į galvą sudavė kaltinamasis, pravarde T., tada, kai S. ne gulėjo, bet klūpojo. Liudytojas gyveno viename kambaryje su M., kuris sakė, kad dėl sumušimo buvo giriamasi. E. S. buvo sužalotas viršugalvis, kraują plovė M.. Liudytojas parodė, kad tą, kuris siūlė muštis, jis vėliau atpažino. Ar kas nors turėjo šampano butelį, liudytojas nematė. Liudytojas matė, kad toje vietoje, kur stovėjo kaltinamasis, ant žemės butelių buvo.

Liudytojas E. M. parodė, kad kartu su kitais bendramoksliais buvo nuvykęs prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, buvo ir kaltinamasis K. B.. Susirinko apie 20 žmonių. Buvo ir kiti (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai: I., G., P., A. M.. Buvo daug išgėrusių. Liudytojas išgėręs nebuvo. K. B. buvo neblaivus, nes jis svyravo. Iš pradžių cigarečių nuėjo prašyti du ar trys asmenys, vėliau prie jų prisidėjo daugiau, nuėjo ir liudytojas. Po įvykio I. sakė, kad butelį metė K. B.. Kai liudytojas K. B. paklausė, ar jis metė butelį, K. B. sureagavo ramiai, kad sudavė buteliu, paneigė. Liudytojas K. B. nepatikėjo, nes pirmakursiai ir A. M. kalbėjo, kad kaltinamasis metė ar sudavė buteliu. Liudytojas parodė, kad matė, jog, stovėdamas prie laiptų, ten kur vyko sąmyšis, K. B. žalios spalvos stiklo šampano butelį turėjo.

Liudytojas R. G. parodė, kad pretekstas muštynėms sukelti buvo cigarečių prašymas, kad šampano butelio K. B. rankoje nematė ir kitaip ikiteisminio tyrimo metu neparodė. Skambų butelio garsą, kažką šaukiant: „ką tu tėvai padarei“, girdėjo. K. B. pasakymą, kad savo kaltę neigs, liudytojas girdėjo. Liudytojas parodė, kad pats muštynėse nedalyvavo, E. S. nesudavė.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis, K., T., S. ir dar keletas asmenų buvo prie bendrabučio. Netrukus prisiartino apie 12 žmonių, o po to – dar daugiau. Jie prašė cigarečių. T. cigaretę davė, bet vienos cigaretės jiems neužteko, jie visi buvo agresyvūs, prasidėjo konfliktas. V. B. matė, kad K. B. ir A. M. taip pat buvo agresyvūs, A. M. turėjo atlenkiamą peilį – „plaštakę“. Kažkas metė plytą. Kai prasidėjo tampymasis ir stumdymasis, liudytojas bėgo, jį vijosi 3 ar 4 asmenys, buvo parverstas, buvo suplėšyta jo striukė, bet pareiškimo dėl užpuolimo nerašė. Ką konkretaus įvykio metu darė kaltinamasis, nematė. Po įvykio iš kažko sužinojo, kad E. S. buvo sužalotas buteliu, kad tai padarė K. B..

Iš nukentėjusiojo E. S. 2011-10-07 pareiškimo policijai turinio matyti, kad jis buvo sužalotas 2011-10-05, apie 20 val., kai su draugais buvo prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1).

Iš nukentėjusiojo V. K. 2011-10-18 pareiškimo policijai matyti, kad jis prie pastato (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas 2011-10-05, apie 19.30 val. (t. 1, b. l. 2).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad medicininė pagalba E. S. į (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama 2011-10-05 21.03 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje rašoma, kad nepažįstamas asmuo trenkė buteliu per galvą, nukentėjusysis be sąmonės nebuvo (t. 1, b. l. 20–21).

Iš 2011-12-05 specialisto išvados Nr. G 1821/11 (03) matyti (t. 1, b. l. 29–30), kad E. S. buvo nustatytas atviras įspaustinis kairiojo momenkaulio lūžimas (žaizda, kaulas įspaustas per visą kaulo storį). Paminėtas sužalojimas padarytas paveikus kairįjį momenkaulį kietu buku cilindriniu ar kietu bukabriauniu daiktu. Nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III sk. 6.6.1. punktas), nukentėjusysis sužalojimą galėjo patirti 2011-10-05.

Iš 2011-10-05 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2011-10-05, apie 22 val., į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl delnakaulio lūžimo buvo pristatytas A. P., kuris tą dieną, apie 21 val., buvo sužalotas prie (duomenys neskelbtini) namo (t. 1, b. l. 77).

Iš 2011-11-15 specialisto išvados Nr. G 1733/11 (03) matyti, kad 2011-10-05, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), A. P. dėl dešinio V delnakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ranką sužalojusį daiktą ar įrankį konkretizuoti nepavyko (t. 1, b. l. 81–82).

Iš 2011-11-16 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad liudytojas V. B. atpažino A. M. kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse 2011-10-05 ir rankoje laikiusį plytą, o vėliau – peilį. Ar A. M. kam nors sudavė, V. B. nematė (t. 1, b. l. 99–100).

Iš 2011-11-17 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad liudytojas T. Ž. atpažino A. M. kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse 2011-10-05, konflikto pradžioje rankoje turėjusį plytą (t. 1, b. l. 104–105).

Iš 2011-11-17 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad liudytojas T. M. atpažino K. B., pravarde T., kaip asmenį, dalyvavusį muštynėse 2011-10-05 ir rankoje laikiusį tuščią šampano butelį (t. 1, b. l. 109–110).

Iš 2011-11-17 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad liudytojas T. M. atpažino A. M. kaip asmenį, dalyvavusį konflikte 2011-10-05, kaip asmenį, kuris vijosi T. M. ir rankoje turėjo betono (cemento) gabalą (t. 1, b. l. 111–112).

Iš 2011-11-21 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolo matyti, kad liudytojas Ž. K. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris 2011-10-05 vijosi T. M. ir su kitais vaikinais spardė nukentėjusįjį E. S. (t. 1, b. l. 117–118).

Iš 2011-10-10 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad į Klaipėdos vaikų ligoninę dėl 2011-10-05 galvos sumušimo prie (duomenys neskelbtini) namo kreipėsi V. K. (t. 1, b. l. 122).

Iš 2011-11-15 specialisto išvados Nr. G 1732/11 (03) matyti, kad dėl galvos sumušimo V. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimui padaryti panaudotas daiktas nenustatytas (t. 1, b. l. 125).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo T. Š. 2012-01-13 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad „Byloje apklausti T. Ž., T. M., V. B., Ž. K. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino K. B., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kaip asmenis, dalyvavusius muštynėse ir sumušusius nukentėjusiuosius“ (t. 2, b. l. 1).

2012-02-02 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. M. parodė vietas prie bendrabučių, kur 2011-10-05 vakare jis girtavo, kur matė girtaujantį K. B., parodė vietą, kur iš nepažįstamų vaikinų buvo paprašyta cigarečių, o kai į prašymą buvo atsakyta keiksmažodžiu, parodė, kurioje vietoje muštynes pradėjo E. I. ir N. G., parodė vietą, kur su M. B. padėjo atsistoti sužalotam į galvą vaikinui ir kur R. G. tam vaikinui smogė kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 39–48).

2012-03-16 akistatos su K. B. metu liudytojas T. M. parodė, kad 2011-10-05, apie 20.30 val., iš 5–6 m nuotolio matė K. B. tarp tų vaikinų, kurie spardė gulintį ant žemės E. S., bet ar spardė ir K. B., nematė, matė, kad K. B. rankoje laikė butelį nuo šampano, bet ar tuo buteliu sudavė E. S., nematė. K. B. akistatos metu parodė, kad muštynėse nedalyvavo, prie besimušančių arti priėjęs nebuvo, rankose nieko neturėjo, girtas nebuvo, per pietus buvo išgėręs tik butelį alaus (t. 2, b. l. 83–85).

2012-05-14 akistatos su K. B. metu liudytojas M. B. parodė, kad maždaug iš 10 m nuotolio matė prie gulinčio ant žemės nepažįstamo vaikino stovintį K. B., kuris rankoje laikė šampano butelį, matė, kad jis buteliu užsimojo lyg norėdamas gulinčiajam trenkti. Kai M. B. pasakė, kad negalvotų trenkti, „K. – „t.“ sudavė buteliu vaikinui per galvą.“ Šios akistatos metu K. B. parodė, kad muštynėse nedalyvavo, E. I., E. M., A. M. matė tik iš tolo, butelio neturėjo, juo niekam nesudavė, girtas nebuvo, jį patį sumušė trys cigarečių paprašę vaikinai (t. 2, b. l. 86–88).

2012-06-06 parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S. atpažino K. B. kaip asmenį, kuris 2011-10-05 vakare provokavo muštynes prie (duomenys neskelbtini) namo ir jose dalyvavo (t. 2, b. l. 89–92).

Iš kitų 2012-06-06 parodymo atpažinti protokolų turinio matyti, kad nukentėjusieji A. P., V. B., V. K. K. B. neatpažino (t. 2, b. l. 93–96, 97–100, 101–104).

2012-01-31 parodymų patikrinimo vietoje metu E. I. parodė, kur prie bendrabučių (duomenys neskelbtini) 2011-10-05, apie 21 val., būriavosi cigarečių prašę vaikinai, kur matė K. B. ir A. M., kur išgirdo šaukiant: „bėkit“ (t. 2, b. l. 124–133).

2012-03-15 parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S. atpažino E. I. kaip asmenį, provokavusį muštynes 2011-10-05 ir sudavusį smūgius V. K. (t. 2, b. l. 160–163).

2012-06-06 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S. atpažino R. G. kaip asmenį, kuris 2011-10-05 provokavo muštynes ir jose dalyvavo (t. 3, b. l. 24–27).

2012-03-15 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S., liudytojai T. Ž., A. B., A. P., V. K. atpažino E. M. kaip asmenį, provokavusį muštynes ir jose dalyvavusį, nors veiksmų, kuriuos šis asmuo atliko muštynių metu, apibūdinti negalėjo (t. 3, b. l. 93–96, 97–100, 105–108, 109–112, 113–116).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės 2012-10-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš R. G. ir D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1dalį nutrauktas, „nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę šios nusikalstamos veikos padarymu“, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ikiteisminis tyrimas dėl šių asmenų nutrauktas, „nesant jokių objektyvių duomenų, kad šie asmenys padarė šią nusikalstamą veiką“ (t. 3, b. l. 31–32).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės 2012-10-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam A. P. susitaikius, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį prieš E. I., E. M. nutrauktas kaltininkams ir nukentėjusiesiems V. B. ir V. K. susitaikius (t. 3, b. l. 146–148).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2011-10-05 (duomenys neskelbtini), prie 20 namo, kuriame įsikūręs moksleivių bendrabutis, visuomenės teisės į rimtį ir viešąją tvarką, ramybę, poilsį, netrukdomą buvimą, teisėtus lūkesčius bendrauti buvo pažeista, o tos viešosios tvarkos pažeidimo metu buvo sunkiai sužalotas E. S..

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad vieta, kurioje viena grupė jaunuolių užpuolė kitą grupę, yra vieša vieta, nes yra (duomenys neskelbtini) , prie įėjimo į 20-tą namą, kuriame įsikūręs moksleivių bendrabutis. Kai nukentėjusysis E. S. ir kartu su juo buvę moksleiviai buvo užpulti, jie būriavosi ant laiptų ir šalia jų prie įėjimo į bendrabutį (t. 2, b. l. 45–47, 80, 130).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, kad 2011-10-05 vakare su merginomis gėrė šampano, prieš tai buvo išgėręs butelį alaus, viešosios tvarkos pažeidime prie moksleivių bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) , nedalyvavo, bet pats tą vakarą nukentėjo. Kai nepažįstamieji paprašė cigarečių, o jis jiems pasakė, kad cigarečių neturi, tie asmenys kaltinamajam sudavė smūgius. Apie šį sumušimą niekam nesisakė, sumušimo žymių nebuvo, mačiusių, kaip buvo mušamas, nėra.

2012-01-24 apklaustas kaip įtariamasis K. B. parodė, kad gyveno viename kambaryje su A. M.. 2011-10-05 jokiose muštynėse nedalyvavo, vakare kartu su trimis merginomis prie bendrabučio išgėrė 1,5 l talpos butelį „Sidro“, o kai nuėjo prie vaikinų kompanijos, kurioje pastebėjo pažįstamą vaikiną, vardu T., kažkas iš jo paprašė cigaretės. Kai pasakė, kad neturi, gavo keletą smūgių, todėl nuo vaikinų pabėgo. Kilusias muštynes matė iš tolo. Vėliau apie tai, kad gavo smūgį į nosį, pasipasakojo A. M. (t. 2, b. l. 61–62).

2012-12-17 apklaustas kaip įtariamasis K. B. parodė tą patį, ką ir 2012-01-24, papildė, kad merginoms buvo nupirkęs butelį šampano ir sidro, bet pats tų gėrimų negėrė (t. 3, b. l. 161–162).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad, kai kartu su apie dešimčia žmonių stovėjo ant laiptų prie bendrabučio, prie jų prisiartino kaltinamojo K. B. aplinkos žmonės („chebra“), kurių buvo apie penkiolika žmonių. Jie atrodė girti, pradėjo kibti, prašė duoti rūkalų. Kaltinamasis buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, maždaug per 1–1,5 m nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, daug kalbėjo ir keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes, tačiau muštynes pradėjo ne jis. Kai V. K. buvo smogta į veidą, nukentėjusysis ir jo draugai bandė pabėgti. Kai nukentėjusysis nušoko nuo laiptų, jį kojos spyriu į kaklą, kumščio smūgiu į galvą parvertė, spardė kojomis apie 4–5 asmenys. Kas jį spardė, sudavė buteliu, nukentėjusysis nematė.

2011-10-12 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad gavo smūgį į galvą ir pargriuvo, pargriuvusį spardė ne vienas, ne mažiau kaip 5 spyriai teko į galvą, dar ne mažiau kaip 5 spyriai teko į petį ir šonus. Kas vyko toliau, neprisiminė, nes neteko sąmonės. Atsipeikėjo bendrabutyje. Iš T. sužinojo, kad gavo į galvą stiklo buteliu (t. 1, b. l. 22–24).

2012-03-15 papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad ant žemės nukrito dėl kumščiu suduoto smūgio į galvą, po to buvo spardomas, prarado sąmonę. Po įvykio T. M. pasakė, kad stiklo buteliu į galvą trenkė vienas nepažįstamas vaikinas, pravarde T. (t. 1, b. l. 38–39).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad jam ir jo draugams stovint ant laiptų prie bendrabučio, priėjo trys asmenys, kurie paprašė cigaretės. Kai šie nuėjo, atėjo apie 20 žmonių, vėl prašė cigarečių, priekabiavo, turėjo plytų, akmenų. Plytą rankoje laikė asmuo, pravarde G..

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. K. parodė, kad matė, kaip prie stovinčių ant laiptų jo draugų priėjo būrelis kitų asmenų. Kai šis būrelis nuėjo, atėjo didesnis būrys, prasidėjo muštynės, visi ėmė bėgioti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad jis ir jo draugai prie bendrabučio laiptų buvo aštuoniese. Tuo metu priėjo vienas vaikinas, po to du. Maždaug po 15 minučių atėjo daugiau kaip 20. Reikalavo cigarečių. Kai buvo atsakyta, jog cigarečių nėra, buvo pagrasinta muštynėmis. Maždaug po 20 minučių visi pradėjo bėgioti į šonus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. Ž. parodė, kad jis ir keletas kitų, apie 9 asmenys, stovėjo prie bendrabučio laiptų. Iš pradžių prie jų priėjo keletas vaikinų. Kai tie nuėjo, atėjo daugiau, o kai ir šie nuėjo, atėjo du kartus daugiau negu prie laiptų su liudytoju stovinčių asmenų. Atėjusieji prašė cigarečių ir jų gavo. Žemiausio ūgio vaikinas, pravarde G., plytos gabalu pagrasino suduoti į galvą. Atėjusieji puolė, o liudytojas ir kartu su juo buvusieji ėmė bėgti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. I. parodė, kad tą vakarą visi buvo išgėrę, bet ne visi vienodai. Iš pradžių buvo geriamas alus, po to – šampanas. Būdami išgėrę, ieškojo problemų ir jų surado.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad laivininkai puolė statybininkus, G. mušėsi su kažkokiu nepažįstamu, sudavė kumščiu S. į galvą, M. vijosi kažkokį žmogų, I. kažkam suplėšė striukę, matė A. M., kuris elgėsi įžūliai, buvo labai aktyvus, girdėjo jį sakant „ateik čia“. A. M. daug keikėsi, jis buvo muštynių iniciatorius.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad tuo metu, kai jis su draugais stovėjo lauke, priėjo pora (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių. Po jų atėjo daugiau, prašė cigarečių. E. I. iš V. K. paprašė cigarečių ir smogė jam į galvą. V. K. parodė, kad muštynės prasidėjo po to, kai G. metė plytą ir ja kliudė V. K. ranką.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad muštynes išprovokavo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai. Muštynių provokatorių buvo daug, vienas turėjo peilį, kitas – plytą, labiau reiškėsi žemaūgis vaikinas, pravarde G., ir kiti du už jį aukštesni vaikinai. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad susirinko apie 20 žmonių. Buvo ir (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai. Buvo daug išgėrusių. Iš pradžių cigarečių nuėjo prašyti du ar trys asmenys, vėliau prie jų prisidėjo daugiau, su jais nuėjo ir liudytojas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad pretekstas muštynėms sukelti buvo cigarečių prašymas.

Liudytojai T. M., Ž. K. atpažino muštynėse dalyvavusį A. M., kuris vijosi T. M., rankoje turėjo betono gabalą, spardė E. S. (t. 1, b. l. 111–112, 117–118).

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad vienas iš užpuolikų rankoje turėjo asfalto gabalą ar šalikelės plytelę, o kitas – neilgą žarnelę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jam, K., T., S. ir dar keletui asmenų esant prie bendrabučio, prisiartino apie 12 žmonių, o po to dar daugiau. Jie prašė cigarečių. T. cigaretę davė, bet vienos cigaretės jiems neužteko, jie visi buvo agresyvūs, prasidėjo konfliktas. V. B. matė, kad A. M. turėjo atlenkiamą peilį „plaštakę“. Kažkas metė plytą.

Iš tyrėjo T. Š. 2012-01-13 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad T. Ž., T. M., V. B., Ž. K. iš pateiktų fotonuotraukų atpažino dalyvavusius muštynėse K. B. ir A. M. (t. 2, b. l. 1). Parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S. atpažino muštynes provokavusius ir jose dalyvavusius E. I., R. G. (t. 2, b. l. 160–163, t. 3, b. l. 24–27). 2012-03-15 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis E. S., liudytojai T. Ž., A. B., A. P., V. K. atpažino E. M. kaip asmenį, provokavusį muštynes ir jose dalyvavusį (t. 3, b. l. 93–96, 97–100, 105–108, 109–112, 113–116). Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės 2012-10-31 nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš A. M., E. I., E. M. nutrauktas, kaltininkams ir nukentėjusiesiems susitaikius (t. 3, b. l. 146–148).

Prie pastato (duomenys neskelbtini) , 2011-10-05 buvo sumuštas ne tik E. S., bet ir V. K., A. P., V. B. bei kiti į medicininės pagalbos įstaigas ar ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipę asmenys.

Pateikti duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje prie bendrabučio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta įžūliu elgesiu. Kaltininkų veiksmai, susiję su prievartavimu duoti cigarečių, fizinės jėgos persvaros telkimu, grasinimais sumušti, muštynių provokavimu, atviru grasinimu betono luitu ar plyta (yra duomenų, kad A. M. turėjo ir viešai demonstravo peilį), fizinio smurto pavartojimu, nukentėjusiesiems E. S., V. K., A. P., V. B., kitiems nukentėjusiesiems sukėlė didelį išgąstį, prie bendrabučio taikiai būriavęsis ir bendravęs jaunimas buvo priverstas gelbėtis bėgimu. Tokiais veiksmais, gulinčiųjų mušimu buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Nors kaltinamasis K. B. neprisipažino, kad buvo kartu su visuomenės rimties trikdymo iniciatoriais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje stengėsi atrodyti nukentėjusiuoju, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad, palaikydamas (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių iniciatyvą sukelti muštynes, jis nebuvo tik pasyvus įvykių stebėtojas, bet buvo įvykių dalyvis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. parodė, kad, prasidėjus muštynėms, kaltinamasis, kurio pravardė T., pasidarė labai aktyvus, liudytojas jį perspėjo, kad jis savo kompaniją ramintų. Liudytojas parodė, kad, bėgdamas nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių užpuolimo, matė kaltinamąjį, su buteliu rankoje stovintį prie savo draugų ir E. S.. Parodymo atpažinti metu T. M. atpažino K. B. kaip asmenį, buvusį konflikto metu prie bendrabučio 2011-10-05 ir turėjusį rankoje butelį nuo šampano. Ar kam nors K. B. sudavė, T. M. nematė (t. 1, b. l. 109–110). 2012-03-16 akistatos su K. B. metu liudytojas T. M. parodė, kad iš 5–6 m nuotolio matė K. B. tarp tų vaikinų, kurie spardė gulintį ant žemės E. S., matė, kad K. B. rankoje laikė butelį nuo šampano (t. 2, b. l. 83–85).

Nukentėjusysis E. S. atpažino K. B. kaip asmenį, kuris 2011-10-05, laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo buvo su grupe vaikinų, prieš prasidedant muštynėms žodžiais ir kitokiu elgesiu kitus kvietė įsivelti į muštynes, elgėsi aršiai, dalyvavo muštynėse, bet kokius konkrečius veiksmus K. B. atliko muštynių metu, nukentėjusysis nematė (t. 2, b. l. 89–92).

Liudytojas T. Ž. parodė, kad kaltinamąjį K. B. matė užpuolikų būryje, o ką šis darė, nestebėjo.

Liudytojas E. I. parodė, kad muštynėse palaikė tą pusę, kuri sukėlė muštynes, liudytojas matė K. B. vaikštinėjantį su šampano buteliu.

Liudytojas A. B. parodė, kad muštynes išprovokavo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai, kaltinamasis buvo su muštynių provokatoriais, bet pats nieko neprovokavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti esantiems byloje įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), parodė, kad, muštynėms prasidedant, girdėjo, kaip T. prašė, kad T. apramintų savo draugus (t. 1, b. l. 138–140).

Liudytojas E. M. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) mokyklos kaltinamasis K. B. buvo neblaivus, jis svyravo. K. B. turėjo šampano butelį.

Liudytojas V. B. matė, kad K. B. ir A. M. taip pat buvo agresyvūs.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. M., kuriam bendrabutyje su kaltinamuoju teko gyventi viename kambaryje ir kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti esantiems byloje įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), parodė, kad po įvykių jam teko iš K. B. girdėti, „kad pastarasis nieko dėl girtumo neprisimena“ (t. 2, b. l. 36–38).

Kaltinamojo K. B. parodymais, susibūrimo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) metu jis girtas nebuvo. Tą dieną buvo išgėręs butelį alaus, o vakare prieš pat sumaištį prie bendrabučio su merginomis išgėrė butelį šampano.

Nors 2011-10-05 kaltinamojo girtumas alkotesteriu ar kitaip tikrintas nebuvo, E. M., A. M., iš dalies ir K. B. parodymai duoda pagrindą manyti, kad viešosios tvarkos pažeidimo metu K. B. buvo neblaivus.

Dėl nukentėjusiojo E. S. sužalojimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. muštynių kurstymu prisidėdamas prie chuliganiškai besielgiančių A. M., E. I., E. M., dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas juos nereabilituojančiais pagrindais, veiksmų, dalyvaudamas kilusiose muštynėse, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, elgėsi chuliganiškai.

Kad kaltinamasis K. B. nebuvo pasyvus muštynių stebėtojas, bet, elgdamasis chuliganiškai, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį E. S., patvirtina byloje surinkti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. S. parodė, kad kaltinamasis buvo pats agresyviausias, stovėjo priekyje visų, maždaug per 1–1,5 m nuo nukentėjusiojo ir jo draugų, daug kalbėjo ir keikėsi, bandė išprovokuoti muštynes. Kad K. B., kurio pravardė T., rankoje turėjo butelį, matė V. K.. Kad gavo smūgį buteliu, E. S. pasakė tas žmogus, kuris jam padėjo atsikelti, apie tai sužinojo ir iš T. M..

2011-10-12 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad gavo smūgį į galvą ir pargriuvo, pargriuvusį spardė ne vienas, ne mažiau kaip 5 spyriai teko į galvą, dar ne mažiau kaip 5 spyriai teko į petį ir šonus, neteko sąmonės. Atsipeikėjo bendrabutyje. Iš T. sužinojo, kad gavo į galvą stiklo buteliu (t. 1, b. l. 22–24).

2012-03-15 papildomos apklausos metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad po įvykio T. M. jam pasakė, kad stiklo buteliu į galvą trenkė vienas nepažįstamas vaikinas, pravarde T. (t. 1, b. l. 38–39).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, kad apie tai, jog asmuo, pravarde T., smogė nukentėjusiajam E. S., pasakojo T..

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. M. parodė, kad, bėgdamas nuo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivių užpuolimo link savo bendrabučio, matė, jog kaltinamasis su buteliu rankoje stovėjo prie savo draugų ir E. S.. E. S. tuo metu gulėjo ir mušamas nebuvo. Tai liudytojas matė iš 6–7 metrų atstumo. Kaip buvo trenkta buteliu, matė pro langą įvykį stebėjęs Ž.. Parodymo atpažinti metu T. M. atpažino K. B. kaip asmenį, buvusį konflikto metu prie bendrabučio 2011-10-05 ir turėjusį rankoje „stiklinį butelį nuo šampano“. Ar kam nors K. B. sudavė, T. M. nematė (t.1, b. l. 109–110).

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. Ž. parodė, kad pargriuvusį E. (S.) jis pakėlė ir bėgo į savo bendrabutį. E. parėjo vėliau, jis buvo kruvinas.

Liudytojas E. I. parodė, kad matė parkritusį E. (S.), matė stovintį su buteliu rankoje kaltinamąjį, matė, kad tuo metu E. (S.) laikė M. B. ir antras, kurio liudytojas nepažinojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. S. parodė, kad iš 20 ar daugiau metrų matė, kaip du žmonės kėlė ant žemės gulintį, kiti bėgo, matė, kad R. G. sudavė kumščiu E. S. į galvą tada, kai M. B. ir dar kažkas E. S. pakėlė. Po įvykio bendrabutyje buvo kalbama, jog K. B. metė butelį. Pats liudytojas apie įvykį kaltinamojo neklausinėjo, butelio metimo į nukentėjusįjį nematė.

Iš 2012-01-25 ikiteisminio tyrimo metu duotų E. S. parodymų matyti, kad jis girdėjo pasvarstymų, „kad būtent K. B. muštynių įkarštyje metė stiklinį butelį ir sužeidė kažkokį vaikiną,“ „ ... bendrabutyje sklinda būtent tokios kalbos, kad K. metė butelį į vaikiną ir jį sužalojo“ (t. 1, b. l. 163–164).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad sklido kalbos, jog E. buteliu trenkė G., E. I., o kad taip padarė K. B., tokių kalbų negirdėjo. Apie tai, kad E. S. buvo trenkta buteliu, V. K. galėjęs sužinoti iš (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivio P., kuris buvo ligoninėje. 2012-02-21 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad apie buteliu suduotą smūgį E. S. kalbėjo arba T. Ž., arba B., ar kuris kitas (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, dalyvavęs įvykio vietoje (t. 1, b. l. 131–132).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. K. parodė, kad pro bendrabučio langą tolumoje matė šešėlius, matė, kaip apsupo ir spardė E. S.. Kaip buvo suduota šampano buteliu, nematė, tačiau dūžtančio stiklo garsą girdėjo. Tą patį vakarą bendrabutyje buvo kalbama, kad E. S. buvo suduota buteliu. Tą dieną kaltinamojo nematė. 2011-11-21 ir 2012-03-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. K. parodė, kad tuo metu, kai E. S. buvo spardomas, prie vaikinų iš šono priėjo nepažįstamas vaikinas ir Ž. K. išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Po to garso visi pradėjo „sklaidytis.“ S. gulėjo ant žemės.

Iš Ž. K. parodymų matyti, kad tą, kuris E. S. smogė buteliu, turėjo matyti E. S. spardę asmenys. Ž. K. matė, kad E. S. spardė vaikinas, vardu A., pravarde G.. Po įvykio sklido kalbos, kad E. S. į galvą buteliu sudavė K. B. (t. 1, b. l. 115–116, 119–120).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. I. parodė, kad muštynėse nukentėjo E., o to kaltininkas – kaltinamasis K. B.. Liudytojas matė, kaip K. B. vaikštinėjo su šampano buteliu, matė parkritusį E. (S.), matė stovintį su buteliu rankoje kaltinamąjį. Tuo metu, kai E. (S.) laikė M. B. ir antras, kurio liudytojas nepažinojo, liudytojo nuomone, M. B. šaukė ant K. B., paminėdamas jo pravardę, ir sakė: „ką jis čia padarė“. Visi po įvykio kalbėjo, kad K. trenkė. Kai po įvykio liudytojas kalbėjosi su K. B., klausė jo, kodėl jis taip pasielgė, K. B. atsakė, kad nežino, kodėl taip padarė. Teisiamajame posėdyje K. B. parodė, kad su E. I. piktuoju nebuvo.

Liudytojo E. I. apklausos metu kaltinamasis K. B. parodė, kad E. I. davė melagingus parodymus (t. 4, b. l. 57).

Iš liudytojo E. I. parodymų, duotų 2012-01-26 ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad bendrabutyje buvo kalbama, jog „t. kažkokiam vaikinui sudavė šampano buteliu per galvą“ (t. 1, b. l. 159–161). 2012-06-29, apklaustas kaip įtariamasis, E. I. parodė, kad 2011-10-05 vakare jis įvykio vietoje matė K. B. su šampano buteliu rankoje, girdėjo kaip M. B. ar kažkas kitas sušuko: „t., ką pridirbai.“ Kai kitą dieną K. B. buvo paklausta, kodėl smogė buteliu E. S., K. B. tokio poelgio nepaneigė, bet ir tikslaus atsakymo nedavė. E. I. tik iš kitų moksleivių girdėjo, kad K. B. „iš labai mažo atstumo, būdamas apie metro atstumu, trenkė–metė šampano buteliu vaikinui per galvą“ (t. 2, b. l. 164–166).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad po muštynių girdėjo kalbas, kad nukentėjusiajam E. S. šampano buteliu į galvą sudavė kaltinamasis, pravarde T., tada, kai S. ne gulėjo, bet buvo ant žemės atsiklaupęs. Iš liudytojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2012-02-14, matyti, kad po įvykio liudytojas girdėjo kalbas, „kad „t.“ S. į galvą sudavė šampano buteliu“ (t. 1, b. l. 133–135).

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė, kad po įvykio E. I. sakė, jog butelį metė K. B.. Kai E. M. K. B. paklausė, ar jis metė butelį, K. B. sureagavo ramiai, kad sudavė buteliu, paneigė. Liudytojas K. B. nepatikėjo, nes pirmakursiai ir A. M. kalbėjo, kad kaltinamasis metė ar sudavė buteliu. Liudytojas parodė, kad matė, jog, stovėdamas prie laiptų, ten kur vyko sąmyšis, K. B. žalios spalvos stiklo šampano butelį turėjo. 2012-02-09, apklaustas kaip įtariamasis, E. M. parodė, kad apie tai, jog K. B. muštynių metu į kažkokį vaikiną metė butelį, sužinojo iš E. I. (t. 3, b. l. 85–86). 2012-06-27, apklaustas kaip įtariamasis, E. M. parodė, kad muštynių vietoje matė K. B. su šampano buteliu rankoje, bet, kokius veiksmus jis atliko, E. M. nematė. Kitą dieną E. M. išgirdo kalbant M. ir I., kad K. B. „sudavė ar metė buteliu vienam iš nepažįstamų vaikinų į galvą“ (t. 3, b. l. 134–136).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. G. parodė, kad šampano butelio K. B. rankoje nematė ir kitaip ikiteisminio tyrimo metu neparodė. Skambų butelio garsą, kažką šaukiant: „ką tu t. padarei“, girdėjo. K. B. pasakymą, kad savo kaltę neigs, liudytojas girdėjo.

Liudytojo E. S. apklausos metu teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, kad R. G. prisipažino, jog, pakėlęs nukentėjusiojo galvą, nežinia su kuo sudavė nukentėjusiajam į galvą, kai šis buvo be sąmonės (t. 4, b. l. 59).

2012-01-27 apklaustas kaip įtariamasis R. G. parodė, kad kitą dieną po muštynių E. I. jam pasakė, kad „K. B. – „t.“ prisidirbo.“ Iš E. I. sužinojo, kad „K. muštynių metu šampano buteliu sudavė kažkokiam (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviui į galvą ir kad tas vaikinas išvežtas į ligoninę. Kas apie tai sakė E. I., R. G. nežino, pats apie tai su K. B. ar A. M. nekalbėjo, nes jie nėra R. G. draugai (t. 2, b. l. 179–180).

2012-06-29, apklaustas kaip įtariamasis, R. G. parodė, kad matė K. B. su šampano buteliu rankoje, vėliau girdėjo kažką sakant: „ką tu „t.“ padarei?“, girdėjo į žmogaus kūną atsitrenkusio butelio garsą. Kur tuo metu buvo K. B., nepastebėjo. Po to matė, kaip kažkokie du vaikinai kėlė ant žemės gulintį vaikiną. Kitą dieną daugelis moksleivių K. B. klausė, ką jis prisidirbo. K. B. savo veiksmo nepaneigė, aiškino, kad buvo susijaudinęs ar jam taip išėjo. Kai vėliau K. B. buvo kviečiamas į policiją, viską pradėjo neigti, sakė, kad neprisipažins. E. I. siūlė K. B. prisipažinti, bet K. B. nusprendė viską neigti (t. 3, b. l. 31–33).

Iš įrašų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje matyti, kad medicininė pagalba E. S. į (duomenys neskelbtini) (bendrabutį, kuriame jis gyveno) buvo kviečiama 2011-10-05 21.03 val. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašytas nukentėjusiojo paaiškinimas, kad nepažįstamas asmuo jam trenkė buteliu per galvą, kad nukentėjusysis be sąmonės nebuvo (t. 1, b. l. 20–21).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad pats nematė, tačiau po įvykio iš kažko sužinojo, kad E. S. buvo sužalotas buteliu, kad tai padarė K. B..

2012-03-21 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti esantiems byloje įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), parodė, kad, bėgdamas iš muštynių vietos, matė, jog E. S. gulėjo ant žemės, o keturi ar penki vaikinai jį spardė. Tik po to paaiškėjo, kad E. S. buvo prakirsta galva, joje buvo stiklo šukių. Liudytojas parodė, kad kažkas iš jo draugų matė, kaip E. S. buvo sužalotas į galvą, bet kas tai matė, tiksliai neprisiminė (t. 1, b. l. 138–140).

2012-05-07 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti esantiems byloje įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), parodė, kad konfliktą, kuris baigėsi muštynėmis, pradėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleiviai dėl to, kad buvo per daug išgerta alkoholio ir ieškota progų prie ko nors prikibti. M. B. matė, kaip K. B., pravarde T., sudavė šampano buteliu į galvą gulinčiam ant žemės vaikinui. Po suduoto smūgio į galvą vaikinas liko gulėti ant žemės. Tuoj po to visi išsilakstė. Liudytojas nepabėgo, nes muštynėse nedalyvavo, su kažkieno pagalba nukentėjusįjį pakėlė, palydėjo iki nukentėjusiojo bendrabučio. Netrukus apie tai, kad T. trenkė buteliu per galvą, ėmė kalbėti visas laivininkų bendrabutis. K. B. buvo sakoma vykti pas sužalotą nukentėjusįjį atsiprašyti (t. 1, b. l. 175–177).

Tuos parodymus M. B. patvirtino akistatos su K. B. metu. 2012-05-14 akistatos su K. B. metu liudytojas M. B. parodė, kad maždaug iš 10 m nuotolio matė prie ant žemės gulinčio nepažįstamo vaikino stovintį K. B., kuris rankoje laikė šampano butelį, matė, kad jis buteliu užsimojo lyg norėdamas gulinčiajam trenkti. Kai M. B. pasakė, kad negalvotų trenkti, „K. – „t.“ sudavė buteliu vaikinui per galvą“ (t. 2, b. l. 86–88).

Kartu su kaltinamuoju tame pačiame kambaryje gyvenęs A. M., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti esantiems byloje įrodymams patikrinti (BPK 276 str. 4 d.), 2012-01-31 parodė, kad po įvykių jam teko iš K. B. girdėti, „kad pastarasis nieko dėl girtumo neprisimena“ (t. 2, b. l. 36–38).

Apklaustas kaip įtariamasis 2012-01-24 A. M. parodė, kad jį draugai vadina G., G., o K. B. – T.. A. M. parodė, kad jau mėnuo laiko kaip su K. B. gyvena viename bendrabučio kambaryje, 2011-10-05 nei jis, nei K. B. prie (duomenys neskelbtini) namo jokių vaikinų neužpuolė, jiems negrasino ir nesumušė. A. M. parodė, kad paminėtą dieną su kursiokais E. S. ir M. R. išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės, vakare netoli (duomenys neskelbtini) namo, kuriame yra (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabutis, su pirmakursiu M., dalyvaujant merginoms, gėrė šampaną. Tuo metu K. B. gyveno su M. J., išgėrimuose nedalyvavo (t. 2, b. l. 24–25).

Papildomos apklausos metu 2012-01-31 A. M. parodė, kad 2011-10-05, po išsiskyrimo su merginomis, apie 20 val., gėrė alų su R. G., D. P., E. M., E. S., E. (I.), o vėliau, eidami pro bendrabutį, prie kurio apie dešimt vaikinų ir mergina gėrė alų, sidrą, prašė cigarečių. Niekas cigarečių nedavė, ant prašiusiųjų nusikeikė. Tada E. (I.) čiupo vieną iš arčiausiai stovėjusių už kaklo ir sudavė smūgius į galvą. A. M. parodė, kad betono luitą buvo pasiėmęs, bet į žmones jo nemetė, jokio peilio neturėjo, pats nesimušė. Matė, kad muštynėse aktyviausi buvo R. G., E. (I.), E. M.. S. buvo netoliese, bet muštynėse nedalyvavo. Po muštynių A. M. pastebėjo (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivį M. B., kuris prilaikė kažkokį stovintį vaikiną ir jį apžiūrinėjo. Kai M. B. paprašė pašviesti, A. M. pašvietė ir apžiūrimo vaikino galvoje pamatė kirstinę žaizdą. Netrukus pribėgo R. G. ir tam vaikinui smogė kumščiu į veidą. Vaikinas suklupo, o R. G. nubėgo. Kai A. M. su M. B. vaikinui padėjo atsikelti, jis svyruodamas nuėjo link (duomenys neskelbtini) mokyklos bendrabučio. Po dienos ar dviejų bendrabutyje pasklido kalbos, kad stiklo buteliu vaikinui galvą sužalojo K. B.. Iš K. B. teko girdėti, kad jis dėl girtumo nieko neatsiminė, todėl patvirtinti ar paneigti gandų negalėjo (t. 2, b. l. 36–38).

Papildomos apklausos metu 2012-07-03 A. M. parodė, kad po to, kai pasklido kalbos, jog E. S. galvą sužalojo K. B., jis K. B. ne kartą sakė, kad šis prisipažintų, ką padaręs, bet K. B. kartodavo, kad kaltę neigs. A. M. suprato, kad K. B. pasitiki savo advokatu ir galvoja, kad jo padedamas baudžiamosios atsakomybės išvengs (t. 2, b. l. 49–50).

2012-09-19 įtariamasis A. M. parodė, kad muštynių metu K. B. nematė, matė tik iki muštynių. Kas sužalojo E. S. galvą, nematė (t. 2, b. l. 54–55).

Apie tai, kad matė, kaip kaltinamasis K. B. smogė buteliu nukentėjusiajam E. S., iš byloje apklaustų asmenų tokius parodymus davė tik liudytojas M. B.. Kiti liudytojai parodė matę kaltinamąjį K. B. su šampano buteliu rankoje netoli tos vietos, kur gulėjo nukentėjusysis, arba po muštynių girdėjo kalbant, kad buteliu nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis. Pats kaltinamasis patvirtino, kad šampaną su merginomis gėrė, o tuščią butelį nešė numesti eidamas atlikti gamtinių reikalų į tą pusę, kur vėliau įvyko muštynės ir kur jis pats buvo sumuštas, kai kažkam paprašius, nedavė cigaretės, bet E. S. nesužalojo, nes muštynėse nedalyvavo.

Tuojau pat po nukentėjusiojo E. S. sužalojimo ikiteisminis tyrimas vyko vangiai. Yra pagrindo manyti, kad buvo laukiama, koks nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymo mastas bus nustatytas, o per tą laiką asmenys, galėję matyti E. S. sužalojimą ir duoti parodymus, buvo apklausti pavėluotai, kai jau kai kurie nukentėjusieji ir įvykių kaltininkai pradėjo solidarizuotis, ieškoti būdų susitaikyti, slėpti bendrininkus, tuo tikslu buvo keičiami parodymai. Susitaikyti linkusių asmenų veiksmai netiesiogiai galėjo paveikti įvykį mačiusius liudytojus neduoti parodymų, vengti sakyti tiesą.

Liudytoją M. B. apklausti teisiamajame posėdyje nebuvo galimybės, nes jis nuo 2013-01-07 atlieka 24 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 149–153). Netikėti liudytojo M. B. parodymais, kad jis muštynėse nedalyvavo, jų vengė, nes ir taip turėjo problemų su teisėsaugos organais, nėra pagrindo. Duomenys apie jo teistumą patvirtina, kad 2011-08-30 jis buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini) –pataisos namų, o 2011-09-06 įrašytas į (duomenys neskelbtini) Pataisos inspekcijos įskaitą (t. 4, b. l. 149–153). Nedalyvavimui muštynėse M. B. turėjo svarų pagrindą. Liudytojas E. S. parodė, kad M. B. buvo vienas iš tų, kuris stengėsi visus išskirti (t. 4, b. l. 58). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, kad su M. B. piktuoju nebuvo.

Akistatos su K. B. metu, kai liudytojas M. B. patvirtino, kad matė, kaip K. B. buteliu sužalojo E. S., dalyvavo ir K. B. gynėjas J. Ančiukaitis. Kaltinamojo gynyba ikiteisminio tyrimo metu buvo užtikrinta ne ką mažiau negu tai būtų buvę padaryta, jei kaltinamąjį būtų apklausęs ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Liudytojas M. B. dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį buvo įspėtas, K. B. ir jo gynėjas J. Ančiukaitis turėjo galimybę užduoti M. B. klausimus ir gynėjas ta teise pasinaudojo (t. 2, b. l. 86–88).

Teisiamajame posėdyje apklausta ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja D. S. (BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad duomenų, jog kažkas kitas, bet ne K. B. sužalojo E. S., nebuvo. D. S. parodė, kad B., M., I., G. kalbėjo apie tai, ką matė, visi tarėsi, kad reikia sakyti tiesą. Jai niekas nesakė apie tai, jog buvo girdėti dūžtančio butelio garsas, kad buvo suduota buteliu, sakė ir G..

Iš bylos duomenų žinoma, kad apie tai, jog K. B. E. S. sužalojo buteliu, buvo kalbama tuojau pat po įvykio. Toms kalboms teismo medicinos eksperto išvados įtakos neturėjo, nes sužalojimo buteliu faktas specialisto išvada patvirtintas tik 2011-12-05 (t. 1, b. l. 29–30).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašyta apie E. S. viršugalvio muštinę žaizdą ir tai, kad nepažįstamas asmuo trenkė buteliu per galvą. Apie tokį jo sužalojimo būdą E. S. iš bendramokslių sužinojo prieš atvykstant medikams ir apie tai, būdamas sąmoningas, pranešė GMP darbuotojams 2011-10-05, laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 21.36 val. (t. 1, b. l. 20–21). Tuo metu E. S. ir kai kuriems muštynėse dalyvavusiems asmenims apie tokį sužalojimo būdą jau buvo žinoma, vėliau apie tai kalbos pasklido plačiau.

Kad ne kuo kitu, bet butelio briauna padarytas sužalojimas, teisiamajame posėdyje patvirtino teismo medicinos ekspertas R. P. P..

Byloje yra duomenų, kad E. S. fiziškai nukentėjo ne tik nuo kaltinamojo K. B.. E. S. mušė (parvertė ant žemės, spardė kojomis, sudavė kumščiais) ir kiti ikiteisminio tyrimo metu neįvardyti asmenys (kai kurių duomenų yra apie R. G. ir A. M. veiksmus), tačiau specialisto išvadoje įvardytas tik galvos sužalojimas butelio dugno formos daiktu, nes, teismo medicinos eksperto R. P. P. parodymais, apie E. S. sužalojimus buvo sprendžiama tik iš medicininių dokumentų, E. S. ekspertas neapžiūrėjo.

Teismų praktika patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Tačiau svarbiausias aspektas šioje baudžiamojoje byloje yra tas, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas konkrečiu (vienu) smūgiu, todėl kitų smurtavusių asmenų smūgių nukentėjusiajam sudavimo (stiprumo, smurto pobūdžio ir pan.) nustatymas, kvalifikuojant K. B. nusikalstamus veiksmus, nėra reikšmingas.

K. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes nesiekė konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Priežastinis ryšys tarp kaltinamojo K. B. veiksmų (smurto pavartojimo prieš E. S.) ir atsiradusių padarinių (E. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo) konstatuotas ir aptartas kartu su kitais nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymiais.

Nukentėjusiojo E. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. Toks sužalojimas įvardytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punkte 6.6.1.

Tokių duomenų, kad K. B. ar kiti viešosios tvarkos pažeidėjai nukentėjusiajam E. S. turėjo kokių nors asmeninių priekaištų dėl jo elgesio, veiksmų, byloje nenustatyta. 2011-10-05 muštynės buvo sukeltos dėl chuliganiškų paskatų, dėl tokių paskatų tyčia buvo sužalotas ir nukentėjusysis E. S.. Kad E. S. galėjo būti sunkiai sužalotas dėl neatsargumo, tokių duomenų byloje nėra, tokios aplinkybės nenustatytos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2011-10-05, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie 20 namo, – kaltinamasis K. B. kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, vykstant muštynėms, dėl chuliganiškų paskatų stiklo buteliu vieną kartą smogė į galvą ant žemės gulinčiam E. S., taip jam padarė atvirą įspaustinį kairiojo momenkaulio lūžimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo K. B. nusikalstama veika dėl tiesiogine tyčia padaryto viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, o tiesiogine neapibrėžta tyčia padaryta nusikalstama veika dėl sunkaus nukentėjusiojo E. S. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Bausmės skyrimo pagrindai

Skiriant bausmes kaltinamajam K. B. atsižvelgiama į tai, kad jis tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir tiesiogine tyčia – nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai. Nusikaltimai baigti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. S. buteliu buvo sužalotas tada, kai jis jau buvo patyręs kumščių smūgius ir kojų spyrius, buvo pargriautas ant žemės, jo sąmonė buvo aptemusi, gintis ar gelbėtis pabėgimu neturėjo galimybės. Yra pagrindo manyti, kad smūgis buteliu buvo suduotas esant E. S. bejėgiškos būklės, nors tokia E. S. būklė kaltinimuose K. B. neakcentuota, kaltinimas dėl to kaltinamajam nepareikštas.

K. B. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 154, 158), nusikalstamas veikas padarė būdamas jauno amžiaus, duomenų, kad nuo 2011-10-05 iki šiol padarė kokias nors įstatymais draudžiamas veikas ir už tai jam buvo taikytos kokios nors poveikio priemonės, byloje duomenų nėra. Iš (duomenys neskelbtini) mokyklos laikinai einančio direktoriaus pareigas direktoriaus pavaduotojo ugdymui V. R. 2012-02-02 pasirašytos K. B. charakteristikos matyti, kad K. B. nuo 2010-09-01 (duomenys neskelbtini) mokykloje mokėsi jūreivio–suvirintojo specialybės. Už gerus mokymosi rezultatus buvo paskirtas grupės seniūno pavaduotoju, atsakingu už lankomumo apskaitą. Pareigas vykdė stropiai, nusiskundimų dėl drausmės iš mokytojų neturėjo. 2011m. K. B. lankomumas buvo geras, konfliktų su mokytojais neturėjo. 2011 m. dalyvavo šaškių varžybose tarp (duomenys neskelbtini) apskrities mokyklų ir užėmė trečią vietą. 2012 m. sausio mėnesį šaškių varžybose komandose užėmė pirmą vietą. Pirmą kursą baigė 6,9 pažymių vidurkiu, gavo aukščiausią stipendiją – 100 litų. Bendrabučio budintys darbuotojai ir auklėtoja dėl K. B. nusiskundimų neturėjo (t. 3, b. l. 155).

Liudytojas E. S. parodė, kad kaltinamasis alkoholį vartodavo ir iki 2011-10-05 įvykių, tačiau įvykių dieną įvykio vietoje buvo agresyvesnių už K. B. asmenų. Liudytojas E. M. parodė, kad įvykio vietoje K. B. buvo neblaivus, jis svirduliavo. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. B. parodė, kad susibūrimo prie bendrabučio (duomenys neskelbtini) dieną buvo išgėręs butelį alaus, o vakare prie bendrabučio su merginomis išgėrė butelį šampano. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po įvykių K. B. sakė, jog dėl girtumo nieko neprisimena (t. 2, b. l. 36–38). Šie ir (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos apie K. B. duomenys duoda pagrindą manyti, kad, būdamas blaivas, K. B. nusikaltimų galėjo ir nepadaryti. Priežastis nusikalsti buvo ta, kad K. B. į nusikalstamus įvykius įsivėlė tuoj po to, kai buvo vartojęs alkoholinių gėrimų.

Yra pagrindo manyti, kad nusikalstamas veikas K. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, todėl ji laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. B. 2011-10-05 viešąją tvarką pažeidė ne vienas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės 2012-10-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam A. P. susitaikius, ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį prieš E. I., E. M. nutrauktas kaltininkams ir nukentėjusiesiems V. B. ir V. K. susitaikius. Šį nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja (t. 3, b. l. 146–148).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), yra galimas esant tam tikroms sąlygoms ir pagrindams. Vienu iš pagrindų yra kaltininko susitaikymas su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu (BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

A. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, E. I., E. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius su nukentėjusiaisiais A. P., V. B. ir V. K.. Tačiau BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neapima, šios veikos šioje baudžiamojoje byloje kvalifikuotinos kaip nusikaltimų idealioji sutaptis.

Viešosios tvarkos pažeidimas palietė ne tik A. P., V. B., V. K., su kuriais kaltininkai A. M., E. I., E. M. susitaikė, bet palietė ir nukentėjusįjį E. S., kitus asmenis, kurių kaip visuomenės dalies teisės į rimtį, ramybę, poilsį, netrukdomą buvimą, teisėtus lūkesčius bendrauti buvo pažeista. Nei su nukentėjusiuoju E. S., nei su kitais įvykio vietoje buvusiais ir bėgimu bandžiusiais gelbėtis asmenimis ar įvykius iš šalies stebėjusiais ar valstybės institucijos atstovu A. M., E. I., E. M. nesitaikė. Procesine tvarka įforminto ir prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėto A. M., E. I., E. M. susitaikymo su tokiais asmenimis nėra, todėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Editos Mikalainienės 2012-10-31 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį teisėtumas kelia pagrįstų abejonių.

A. M., E. I., E. M. veiksmai viešoje vietoje 2011-10-05 neabejotinai darė neigiamą įtaką ir kaltinamojo K. B. apsisprendimui dalyvauti viešosios tvarkos pažeidime bei E. S. sužalojime. Į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina, skiriant bausmę kaltinamajam K. B..

Dėl civilinių ieškinių

2012-12-17 civiliniai ieškovai S. S. ir E. S. K. B. pareiškė 61620,91 Lt dydžio civilinį ieškinį. Iš kaltininko buvo prašoma priteisti: S. S. – 1610,97 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, E. S. – 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49–50).

2013-04-03 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas patikslintas civilinių ieškovų E. S. ir S. S. ieškinys, kuriuo prašoma E. S. iš kaltinamojo K. B. priteisti 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o S. S. – 1718,12 Lt turtinės žalos ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 5–8).

Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta dokumentais, patvirtinančiais E. S. gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 51–64), teismui pateikti kasos kvitai, kurie patvirtina automobilinio kuro (dujų) pirkimą 2013-01-25 ir 2013-01-31(t. 4, b. l. 21).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ AB, banko kodas 73000) pareiškė ieškinį dėl 7243,76 Lt žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 70–71). Ieškinys pagrįstas E. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 72).

Iš E. S. ligos epikrizių matyti, kad nukentėjusysis ilgą laiką buvo gydomas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje, Palangos VRS „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 43, 44, 65, t. 4, b. l. 9, 10).

Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos A. V. informacijos apie nukentėjusiojo E. S. sveikatos būklę matyti, kad nukentėjusiajam dėl sunkios pavojingos gyvybei traumos išlikusi rizika susirgti epilepsija, Parkinsono, Alzheimerio, Picko, Crentzteldt–Jacob ligomis, nukentėjusįjį tebekonsultuoja neurochirurgas, jis yra stebimas. Po patirto sunkaus sužalojimo E. S. atmintis pablogėjo, jis greitai pavargsta ruošdamas pamokas, pablogėjo jo pažymiai, sumažėjo interesai, pasidarė uždaras, labai nervingas, sutriko miegas, ilgai neužmiega, atsikelia pavargęs, nepakelia fizinio krūvio, nesistengia judėti, pasidarė apatiškas. Išsivystė trepanacinis sindromas. Dėl susidariusio rando kaulo defekto srityje dažnai jaučia skausmą. Skausmui įtakos turi atmosferos slėgio kitimas, emocinė būsena (t. 4, b. l. 11).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos vyr. mokytojas S. M. 2013-02-12 pažymoje rašo, kad E. S. nuo penktos klasės lankė mokyklos krepšinio treniruotes. Turėdamas neblogus duomenis ir įvaldęs krepšinio techniką, E. S. turėjo viltį pasiekti gerų rezultatų šioje sporto šakoje, bet dėl galvos traumos E. S. priverstas nutraukti sportinius užsiėmimus, tuo prarasdamas viltį žaisti krepšinį (t. 4, b. l. 12).

(duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė A. Š. E. S. charakteristikoje pastebi, kad E. S. pasižymėjo geru fiziniu pasirengimu, buvo labai judrus, aktyviai ir noriai dalyvaudavo ne tik sportiniuose renginiuose, bet ir kitokioje visuomeninėje veikloje. Po gautos traumos ir gydymosi (duomenys neskelbtini) sanatorijoje nuo 2011-11-15 iš (duomenys neskelbtini) mokyklos grįžo mokytis į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Nuo kūno kultūros pamokų yra atleistas, jo fizinis krūvis ribojamas. Dėl galvos skausmų dažnai praleidžia pamokas, jo atmintis susilpnėjusi, pamokų metu jo mąstymas būna sulėtėjęs. Dėl to pablogėjo moksleivio mokymosi rezultatai, sumažėjo mokymosi motyvacija, aktyviai dalyvauti mokyklos sportinėje veikloje ir atstovauti mokyklai kaip anksčiau nebegali (t. 4, b. l. 20).

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto centro diplomas, kuriuo 2003-08-30 E. S. buvo apdovanotas už pasiekimus rajono moksleivių futbolo turnyre. Teismui taip pat pateikti diplomai, kuriais 2010-03-09, 2010-04-09, 2010-06-13, 2011-02-03 E. S. apdovanotas už 2009–2010 metų pasiekimus (duomenys neskelbtini) rajono mokinių sporto žaidynių krepšinio varžybose, berniukų krepšinio varžybose, 2010 m. krepšinio turnyro ambasadoriaus V. U. taurei laimėti, kaimo vietovių mokyklų krepšinio varžybose (t. 4, b. l. 13–17). 2011-05-31 E. S. (duomenys neskelbtini) gimnazijos padėkos raštu buvo apdovanotas už aktyvią sportinę veiklą (t. 4, b. l. 18), Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje už laimėtas krepšinio zonines varžybas buvo apdovanotas diplomu (t. 4, b. l. 19).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai įmanoma įvertinti bei kompensuoti materialiai. Tokios kompensacijos paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (2006 m. rugpjūčio 19 d. LR Konstitucinio Teismo nutarimas).

Prie neturtinės žalos gali būti priskiriami ir išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis. Pavyzdžiui, fizinių sužalojimų atveju – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant kitas operacijas ir panašai. Susirūpinimas dėl būsimųjų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Pažymėtina, kad teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė būtų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Tyčine kaltinamojo K. B. nusikalstama veika dėl chuliganiškų paskatų nepilnamečio nukentėjusiojo E. S. sveikata sutrikdyta sunkiai. Sunkiai sužalota ypač jautri sužalojimams žmogaus kūno dalis – galva, sužalojimo pasekmės ateityje – nenuspėjamos, prognozės – nerimą keliančios. Nepilnamečio nukentėjusiojo gyvenimo kokybė nuo to laiko, kai buvo sveikas, aktyviai sportavo, sėkmingai mokėsi, iki dabar labai pablogėjo, padidėjęs dėmesys sveikatos išsaugojimui, su tuo susijusios papildomos laiko ir materialinės sąnaudos bus reikalingos nuolat.

Sunkus galvos sužalojimas nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir bendravimo galimybių sumažėjimą, jam buvo atlikta keletas galvos operacijų, patirtos traumos pasekmės gali jaustis visą gyvenimą.

Kaltinamojo turtinė padėtis gera nelaikytina, jis nedirba, todėl savo pajamų neturi, jo parodymais, jį išlaiko niekur nedirbantys tėvai. Teismų praktikoje priimta laikyti, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

Nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai S. S. jos sūnaus E. S., kaip ir kiekvieno žmogaus, gyvybė ir sveikata yra aukščiausia vertybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti motinos susirūpinimą, patirtą dvasinį skausmą bei kančią, matant sunkiai sužalotą savo vaiką, su kuriuo ją sieja stiprus emocinis ryšys ir glaudūs tarpusavio santykiai.

Tačiau ne bet koks susirūpinimas ar nerimas traktuotinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 (2007 m. lapkričio 6 d. nutartis) pasisakė, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Praktikoje būna tokių atvejų, kai vieno asmens turtinių vertybių pažeidimu padaroma neturtinės žalos papildomai ir kitam asmeniui, dažniausiai – emociškai susijusiam su nukentėjusiuoju. Kaip pavyzdį galima paminėti naujagimių L. ir M. Z. sužalojimo atvejį, kai buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas ne tik naujagimiams, bet ir tėvams. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Tačiau neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnis numato, kad sveikatos sužalojimo atveju neturtinė žala privalo būti atlyginta tam, kurio sveikata buvo sužalota. Nukentėjusiąja pripažinta sužaloto nukentėjusiojo E. S. motina S. S. šioje baudžiamojoje byloje tokiam asmenų ratui nepriskirtina, nes duomenų, kad dėl kaltinamojo K. B. nusikalstamos veikos fiziškai nukentėjo ir ji, byloje nėra, išimtinės aplinkybėmis, nustatytomis byloje dėl naujagimių L. ir M. Z. sužalojimo, analogiškomis aplinkybėms, nustatytoms byloje dėl E. S. sužalojimo, nelaikytinos, todėl nukentėjusios S. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktina nenagrinėta.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis įpareigotas atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, privalo vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kiekvienu atveju analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį įpareigoja vertinti, kas atsakingas už žalą – fizinis ar juridinis asmuo. Teismo sprendimas turi būti realiai įgyvendinamas ir neturi privesti žalą atlyginsiančio asmens prie bankroto ar visiško skurdo slenksčio.

Iš kaltinamojo prašoma priteisti turtinė žala nėra didelė – 1718,12 Lt, tačiau nedirbantis ir nuosavo turto neturintis kaltinamasis ir šios žalos šiuo metu atlyginti negali. Nebūtų labai tikslinga ir protinga iš niekur nedirbančio ir savo nekilnojamojo turto neturinčio kaltinamojo išieškoti visą nukentėjusiųjų prašomą priteisti neturtinę žalą. Turi būti įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą.

Kaltinamasis nukentėjusiojo sužalojimo metu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei esant neapibrėžtos tyčios kaltės rūšiai.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas, todėl yra pagrindo manyti, kad, darbo pagal savo įgytą specialybę kada nors susiras ir uždirbs tiek, kad galėtų išlaikyti save ir bent dalimis atlyginti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

Kaltinamojo tyčine nusikalstama veika nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. S. padaryta 1718,12 Lt turtinė žala pagrįsta išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 1, b. l. 51–64, t. 4, b. l. 21), prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina nemažinant jos dydžio (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Visiškai tenkintinas ir regresinis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl 7243,76 Lt žalos, susijusios su nukentėjusiojo E. S. gydymu, atlyginimo, nes už gydymo paslaugas sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Ieškinys pagrįstas E. S. gydymo paslaugų įkainiais (t. 1, b. l. 72).

Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, teismų praktiką, kitas paminėtas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad 70000 litų dydžio piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą turėtų atitikti, todėl E. S. iš K. B. neturtinei žalai atlyginti priteistina 70000 litų (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Byloje dalyvavusiam nukentėjusiajam E. S. kelionės išlaidoms į teismą atlyginti iš teismo lėšų buvo sumokėta 164,88 Lt (t. 4, b. l. 154). Šios proceso išlaidos (BPK 103 straipsnio 1 punktas) priteistinos iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis) į valstybės biudžetą.

Pinigų priėmimo kvitai, serija LAT Nr. 514336, serija LAT Nr. 674608, patvirtina tai, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. advokatui P. M. už jos ir nukentėjusio sūnaus E. S. atstovavimą 2011-11-23 sumokėjo 1000 litų, o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. S. advokatui R. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą 2013-02-01 sumokėjo 1500 litų (t. 4, b. l. 23). Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų išlaidos advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovai, paslaugoms apmokėti priteistinos iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), tačiau nukentėjusiajai S. S. priteistina suma mažintina, nes ieškinio dalis dėl neturtinės žalos jai atlyginimo paliekama nenagrinėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti bausmes:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto,

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – ketverius (4) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais paskirtas bausmes apėmus, paskirti subendrintą ketverių (4) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti nuteistojo K. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-24 iki 2012-01-26 (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Nuteistajam K. B. palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Priteisti iš K. B. E. S. 70000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1500 litų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš K. B. S. S. 1718,12 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 litų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinio ieškinio dalį dėl 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš nuteistojo K. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT– 03505,Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas 73000) 7243,76 Lt nukentėjusiojo E. S. gydymo ligoninės stacionare išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš nuteistojo K. B. į valstybės pajamas 164,88 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Valužis