Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiųjų asmenų AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB ,,Elektromontuotojas“ atstovams ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. Š. dėl pažeistų teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir UAB ,,Elektromontuotojas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl pažeistų teisių gynimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuostata, kad nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų savininkų teisių pažeidimų, būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų veiksmų padarinių pašalinimo, reiškiamą siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui, o antruoju - vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, kaip numato CK 1.5. straipsnis.

Savininkas turi teisę ginti nuosavybės teises nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, o vienas iš šios gynybos būdų yra buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 1.138 str. numato teisių gynimo būdus, civilines teises įstatymų numatytais atvejais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams civilinio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

Trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu DOK-150024, pateiktais dokumentais nustatoma, kad 2016 m. balandžio 13 d. Atsakovei A. Š. buvo išduotos techninės sąlygos Nr. TS16-13323 naujo elektros įvado prisijungimui objekto adresas (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 1); šiose techninėse sąlygose 2 punkte nustatyta nuosavybės ir turto eksploatavimo riba - komercinėje apskaitos spintoje ant elektros kabelio, pakloto į kliento objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų; 3 punkte nustatyti klientės A. Š. veiksmai įgyvendinant objekto prijungimą: p. 3.1- pasirašyti prijungimo paslaugos sutartį ir sumokėti sutartyje nurodytą prijungimo paslaugos mokestį, p. 3.2. - vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių reikalavimais, įrengti elektros liniją (toliau - įvadą), nuo objekto vidaus elektros paskirstymo skydo iki komercinės apskaitos spintos bei paruošti kabelį (nuimti izoliaciją) prijungimui prie elektros energijos apskaitos prietaiso; p. 3.3. - atlikti objekto elektros tinklo ir įvado iki nuosavybės ribos su AB ESO, techninės būklės įvertinimą. Klientas pateikia objekto elektros tinklo schemą, varžų matavimo protokolus bei kitus įstatymais numatytus dokumentus Valstybinei energetikos inspekcijai (toliau - VEI).

Techniniai sprendimai AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklo daliai - 4.1 punktu nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojo įrengti kliento sklypo valdos riboje (laisvai klientui ir ESO personalui prieinamoje vietoje) komercinę apskaitos spintą (toliau - KAS) su trifaziu 20 A automatiniu išjungikliu ir elektros energijos apskaitos skaitikliu - klientui A. Š. (duomenys neskelbtini), ir 4.2 punktu – KAS (komercinę apskaitos spintą) prijungti nuo esamos 0,4 kV oro linijos L-400 (iš transformatorinės Kš-316) laidų artimiausioje (tinkamiausioje) atramoje (rekomenduojama Nr. 400/10), bei prijungimui nutiesti 0,4 kV nemažesnio kaip 35 mm² skerspjūvio kabelio liniją.

Kartu buvo pasirašytas 2016 m. balandžio 14 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 16-13323 (priedas Nr. 2), punktu 4.3 nustatyta objekto savininko nuosavybė - kabelis (atvadas) paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą, savininko objekto vidaus elektros tinklas, punktu 4.1 nustatyta Elektros tinklų nuosavybės riba: ant kabelio (atvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos (KAS) į savininko objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų, punktu 4.2 nustatyta skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė: komercinė apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis, elektros energijos apskaitos prietaisas (-ai).

2018 m. trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal išduotas technines sąlygas parengė projektą ir jį suderino su visomis atsakingomis institucijomis, suprojektuota tarp taškų A ir B tiesiama 0,4kV kabelinė linija žemės sklype Nr.4940/0005:394, tarp taškų B-C tiesiama 0,4 kV kabelinė linija valstybinėje žemėje, numatyta sąlyga klojant kabelius išlaikoma 1 m. atstumas iki sklypų ribų, atsakovė A. Š. su apskaitos vieta sutiko, tai patvirtina įrašas ir jos parašas paruoštame projekte (priedas Nr. 3).

2018 m. gegužės mėn. rangovas UAB „Elektromontuotojas“ paklojo 0,4kV kabelių liniją nuo Kš-316 L-400 atr. Nr. 400/10 iki KAS-3458. Šis kabelis priklauso trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri jį eksploatuoja.

AB „Energijos skirstymo operatorius“ paaiškinimais, jos rangovo paaiškinimais, atsiliepimais nustatoma, kad po atliktų darbų atsakovė A. Š. turėjo savo lėšomis organizuoti jai nuosavybės teise priklausančio kabelio prisijungimą nuo komercinės apskaitos spintos KAS-3458. Atsakovei priklausančio kabelio ieškovo sklype paklojimo vieta ir darbus atlikęs asmuo trečiajam asmeniui nėra žinomi, kadangi atsakovės vidaus tinklo instaliavimą ir pajungimą atliko atsakovė (arba pagal jos užsakymą kitas asmuo), abonentinio kabelio klojimo darbai bei schemos su trečiuoju asmeniu nėra derinami.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 15 d. išrašas patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais registro Nr. 44/291196, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui A. M..

Ieškovas pateikė antstolės R. P. 2019 m. lapkričio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovui sklype per jį paklotas elektros kabelis, kad šis kabelis pratiestas į gretimą žemės sklypą. Užfiksuota, kad arčiau ežero yra sumontuotos metalinės dėžės, žyminčios, kad čia yra atvestas elektros įvadas (pav.1, nuotrauka Nr. 001). Užfiksuota, kad prie elektros įvado metalinės dėžės yra sumontuoti du juodos spalvos kabeliai. Pasak užsakovo, vienas kabelis yra ateinantis elektros įvadas, o antrasis yra išeinantis elektros įvadas, užfiksuotos ir kitos aplinkybės, matyti greta užsakovui priklausančio žemės sklypo ribos esantis nedidelis griovelis, einantis nuo įvado link užsakovo žemės sklypo (pav.2 pažymėtas mėlynos spalvos punktyrine linija); šios aplinkybės fiksuotos fotografuojant, pateiktose antstolio fotonuotraukose, užfiksuotas elektros įvadas KAS-3458. Pažeidimas ieškovo sklype taip pat užfiksuotas ieškovo pateiktose fotonuotraukose prie ieškinio.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į rangovą, kad kabelis būtų pašalintas iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Pateikė 2020 m. vasario 27 d. 0,4kV kabelio iškėlimo aktą, patvirtinantį, kad elektros kabelis buvo pašalintas iš ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo, kad buvo atlikti kabelio ištraukimo ir perklojimo darbai, t. y. pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. vasario 27 d. 0,4kV kabelis iš ieškovo A. M. sklypo buvo pašalintas.

Pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesį AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymu trečiasis asmuo UAB „Elektromontuotojas“ paklojo 0,4 kV kabelių liniją nuo Kš316 L-400 atr. Nr. 400/10 iki KAS-3458 , kabelis priklauso ir jį eksploatuoja AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Po aukščiau nurodytų darbų atlikimo, iškėlus civilinę bylą teisme, atsakovė turėjo pati savo lėšomis organizuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančio kabelio prisijungimą nuo komercinės apskaitos spintos KAS-3458. Trečiasis asmuo nurodo, jog atsakovės užsakymu trečiojo asmens įrengtas EET (statybinis įvadas) ieškovui priklausančio Žemės sklypo niekaip nekerta ir į jį išvis nepatenka. Informacijos, kas atliko ginčo kabelio klojimo darbus ir ar ginčo kabelio paklojimas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, trečiasis asmuo neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl realizuodama savo nuosavybės ar valdymo teisę, atsakovė turėjo nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Tai patvirtina pasirašytas 2016 m. balandžio 14 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktas Nr. 16-13323 (priedas Nr. 2), p.4.3 nustatyta objekto savininko nuosavybė - kabelis (atvadas) paklotas iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus elektros tinklą, savininko objekto vidaus elektros tinklas, p. 4.1 nustatyta - elektros tinklų nuosavybės riba: ant kabelio (atvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos (KAS) į savininko objekto vidaus elektros tinklą, prijungimo gnybtų, p. 4.2 nustatyta skirstomojo tinklo operatoriaus nuosavybė: komercinė apskaitos spinta (KAS), automatinis jungiklis/saugiklis, elektros energijos apskaitos prietaisas (-ai).

2018 m. trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pagal išduotas technines sąlygas parengė projektą ir jį suderino su visomis atsakingomis institucijomis, nustatyta, kad suprojektuota tarp taškų A ir B tiesiama 0,4 kV kabelinė linija žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), tarp taškų B-C tiesiama 0,4 kV kabelinė linija valstybinėje žemėje, numatyta sąlyga klojant kabelius išlaikoma 1 m. atstumas iki sklypų ribų, atsakovė A. Š. su apskaitos vieta sutiko, tai patvirtina įrašas ir jos parašas paruoštame projekte .

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtintas Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašas nustato elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarką, kad „vartotojo ir gamintojo elektros įrenginių prijungimas prie operatorių elektros tinklų yra operatorių suteikiama prijungimo paslauga vartotojui ir (ar) gamintojui. Vartotojas ar gamintojas neįgyja nuosavybės teisių į operatorių nutiestus ar pertvarkytus elektros tinklus ir įrenginius, sumontuotus vartotojų ar gamintojų elektros įrenginiams prijungti prie operatoriaus elektros tinklų (5 punktas)“. Įrengti ir (ar) plėtoti elektros tinklus perdavimo ar skirstymo veiklos licencijose nurodytose teritorijose, taip pat jungti vartotojų ar gamintojų elektros įrenginius prie elektros tinklų turi teisę asmenys, turintys atitinkamas licencijas. Operatoriaus teisės aktų nustatyta tvarka organizuojamuose prijungimo ir statybos darbų pirkimuose turi teisę dalyvauti ir vartotojo (gamintojo) pasiūlyti rangovai, jei jie atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (7 punktas).

Iškėlus civilinę bylą, atsakovė A. Š. dėl kabelio pašalinimo pati kreipėsi į jai žinomus rangovus, kad kabelis būtų pašalintas iš ieškovui priklausančio žemės sklypo. Pateikė rašytinius įrodymus - MB ,,Elektros Guru“ atliktus 2020 m. vasario 27 d. grandinės nuo įžemintuvų (įnulinimo magistralės) iki įžeminamų (įnulinamų) elementų tikrinimo protokolą Palomenės sen., Neprėkštos kaime, objekte priklausančiame A. Š. ir UAB ,,Geosoma“ kontrolinę geodezinę nuotrauką (situacijos planas 2020 m. liepos mėnesiui , pririšimų schema), kuris patvirtina, kad ginčo kabelis pašalintas iš ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti darbai, kabelio ištraukimas ir perklojimas.

Ieškinys dalyje dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti padarytus pažeidimus ieškovo nuosavybei, t. y. imtis aktyvių veiksmų, jog būtų iškastas savavališkai pravestas kabelis iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir šio žemės sklypo nekirstų jokiu kitokiu būdu, atmestinas išnykus ieškinio pagrindui, kadangi padarytas pažeidimas pašalintas iškėlus civilinę bylą teisme, 0,4kV elektros kabelis iš ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškastas 2020 m. vasario 27 d., ieškovas ieškinio reikalavimo neatsisakė (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ieškovas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad dėl savavališkų ir neteisėtų atsakovės A. Š. veiksmų, jis negalėjo tinkamai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nes į jį buvo įkastas ir sklypą kirto A. Š. iniciatyva pravestas elektros kabelis, dėl atsakovės nenoro gražiuoju pašalinti padarytus pažeidimus, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, buvo priverstas kreiptis su ieškiniu į teismą, patyrė nepatogumus, samdė advokatą ir jam sumokėjo daugiau kaip 1 000 Eur, paveldėjęs sklypą po mamos E. M. mirties 2018 m. lapkričio 3 d., patyrė nepatogumus ginant pažeistas teises teisme.

Viešais duomenimis iš VĮ Registrų centras duomenų bazės , atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: žemės sklypo kadastro numeris Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paskirtis miško ūkio, (duomenys neskelbtini)ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas. Sklypai yra šalia A. M. žemės sklypo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Vieši duomenys iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, 2020-09-28 išrašas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės mėnesio pabaigoje per ieškovo motinos E. M. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) sklypą į atsakovei priklausantį sklypą buvo pravestas požeminis elektros kabelis, nuo įrengtos atsakovės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), komercinės apskaitos spintos KAS-3458, per E. M. priklausiusį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei priklausantį miško paskirties žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis mamos sklypą ieškovas A. M. paveldėjo po E. M. mirties (duomenys neskelbtini)

Ieškovas nurodė, kad nepatogumus patyrė dėl to, jog buvo priverstas kreiptis į teismą, kreiptis teisinės pagalbos, ginant pažeistas teises teisme. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis numato kiekvieno asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Teisės doktrina pripažįsta, kad neturtinės žalos atlyginimu turi būti siekiama kompensuoti neturtinę žalą ir atlyginti už skriaudą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi šios pozicijos daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniam – kompensavimo ir atlyginimo tikslui.

Taigi neturtinė žala įstatymo numatytais atvejais turi būti atlyginama tokio dydžio, kad kiek įmanoma teisingiau butų atlyginta nukentėjusiajam.

Neturtinės žalos atlyginimo tvarka ir ribos valstybėse skiriasi. Vienose valstybėse neturtinė žala atlyginama kiekvienu atveju, kai ji įrodoma, kitose – tik įstatymo numatytais atvejais, trečiose – bendrosios teises valstybėse – neturtinės žalos atlyginimo galimybė priklauso nuo delikto rūšies. Lietuva priklauso prie tų valstybių, kuriose neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso nuostatas galima daryti išvadą, kad neturtinės žalos atlyginimo galimybė padarius žalą, atsiranda ją padariusio asmens pareiga šią žalą atlyginti ir žalą patyrusio asmens teisė reikalauti, kad ji būtų atlyginta. Neturtinės žalos atlyginimo pažeidus neturtines vertybes atveju taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir principai.

Deliktiniuose santykiuose, kai atlyginama žala, laikomasi Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo.

Tačiau neturtinė žala yra padaroma neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu), kuriais turi būti pažeidžiami teisės saugomi ir ginami piniginės išraiškos neturintys (neturtiniai, nematerialūs) asmens interesai, tai asmens garbė, orumas, dvasiniai išgyvenimai ir kt., o tai reiškia, kad neturtinė žala yra specifinės kilmės ir turi savarankiškus kompensavimo pagrindus, numatytus įstatymais.

Ieškinys dalyje dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas nesant civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.250 straipsnyje, kadangi neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju ieškovas nenurodė jokių esminių aplinkybių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovės veiksmų buvo padaryta žala jo sveikatai ar kt. Taip pat nėra nustatyta, jog konkretus įstatymas numato neturtinės žalos atlyginimą šio ginčo atveju.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis (sumokėta 2019 m. lapkričio 6 d. pavedimu – 68 Eur ir 2019 m. lapkričio 25 d. – 7,00 Eur ); 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą posėdžiuose (2020 m. liepos 28 d. pinigų paėmimo kvitas Nr.673529), 120,00 Eur antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (2019 m. gruodžio 9 d. mokėjimo kvitas per Lietuvos paštą), iš viso – 595,00 Eur. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 700,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (2020 m. vasario 24 d. pinigų paėmimo kvitas Nr.939931).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Nors ieškinys yra atmestas, tačiau dalyje dėl pažeistų teisių gynimo ieškinys buvo pareikštas pagrįstai, atsakovė nustatytus pažeidimus pašalino tik iškėlus bylą teisme, ieškinys šioje dalyje atmestas tik atsakovei įvykdžius ieškovo reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas įgijo teisę į jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje ieškinio dalyje, t. y. 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 50 proc. suteiktos teisinės pagalbos ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso - 335,00 Eur.

Atmetus ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistina 50 proc. atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis - 350,00 Eur. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju tikslinga taikyti iš abiejų šalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (350,00 Eur – 335,00 Eur = 15,00 Eur), todėl iš ieškovo atsakovės naudai yra priteistina bendra 15,00 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis.

Ieškovas pareikšto reikalavimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo liko nesumokėjęs žyminį mokestį. Šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio, nes ieškovas prašo priteisti 3000,00 Eur sumą, dėl ko ieškinio patenkinimo atveju jo turtinė padėtis pagerėtų, todėl už reikalavimą atlyginti neturtinę žalą ieškovas turėjo pareigą sumokėti 68,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestas kaip nepagrįstas, iš ieškovo valstybei priteistina 68,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 10,09 Eur, kurios priteistinos valstybei iš šalių lygiomis dalimis, todėl iš ieškovo valstybei priteistina 73,04 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės – 5,05 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260 straipsniais, 262-270 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. ieškinį dalyje dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atsakovę A. Š. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti padarytus pažeidimus iš ieškovui A. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), atmesti išnykus reikalavimo pagrindui (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas;

A. M. ieškinį dalyje dėl 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės A. Š., atmesti nesant civilinės atsakomybės sąlygų ir jo neįrodžius.

Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. M., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 73,04 Eur (septyniasdešimt tris eurus 04 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovės A. Š., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 5,05 Eur (penkis eurus 05 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai į pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą Jonavos rūmus.