Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-03 · Civilinė byla Nr. e2A-343-345/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-03-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
e2A-343-345/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31661-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-343-345/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31661-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.1.7.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 890,09 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 28,79 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad rašytinės sutarties pagrindu tiekia šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kur butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui. Bute įrengtas atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis. Mokestis už tiektą karštą vandenį iki 2013 m. liepos 31 d. buvo skaičiuojamas pagal karšto vandens skaitiklio parodymus, kuriuos rankiniu būdu deklaruodavo atsakovas. Nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokestis už suvartotą karštą vandenį skaičiuojamas pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu. Karšto vandens normatyvas taikytas 3 asmenims pagal ieškovo turimus duomenis apie bute deklaruotų asmenų skaičių. Ieškovė 2009 m. birželio ir gruodžio mėnesiais, kelis kartus viešai spaudoje bei individualiai su siunčiamomis sąskaitomis siūlė Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams, nepasirinkusiems 2-ojo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo be karšto vandens tiekėjo dalyvavimo arba kito karšto vandens tiekėjo, perduoti (parduoti) jai, kaip pradedančiam veiklą karšto vandens tiekėjui, vartotojams nuosavybės teise priklausančius atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus. Kadangi (duomenys neskelbtini) namo vartotojai, įskaitant ir atsakovui priklausantį (duomenys neskelbtini) butą, savininkai sutikimo dėl karšto vandens skaitiklių pardavimo nepateikė, ieškovė 2013 m. gegužės mėnesį pradėjo įrenginėti namo butuose naujus, tiekėjui priklausančius, karšto vandens skaitiklius su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema. Ieškovė 2013-05-13 raštu ir pakartotinai 2013-07-10 raštu pranešė atsakovui, kad butuose bus įrengiami nauji karšto vandens skaitikliai, todėl prašoma sudaryti sąlygas įgyvendinti šias funkcijas. Atsakovas nesuteikė ieškovei galimybės raštuose nurodytą dieną ir laiką įrengti naują, ieškovei priklausantį karšto vandens skaitiklį, atsakovo veiksmai yra karšto vandens vartotojo pareigų pažeidimas, dėl kurio 2013-07-23 surašytas Pažeidimų nustatymo aktas. Atsakovui nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. suvartoto karšto vandens kiekis apskaičiuojamas taikant karšto vandens normatyvą, atsižvelgiant į ieškovės turimą informaciją apie bute gyvenančių asmenų skaičių. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-08-31 liko neapmokėta 890,07 Eur. Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad ieškovė nesuteikė savalaikės informacijos bei nepaisė atsakovo siūlymų problemas išspręsti tarpusavyje; pripažinti, kad skaičiuotė RSN 26-90 buvo paskirta neteisėtai, dėl ko atsakovui susidarė 179,24 Eur permokėjimas ir priskaičiuota skola nuo 2013-08-01 - 971,73 Eur, bendra suma yra 1137,00 Eur; ištaisyti skolų sąskaitas ir grąžinti atsakovui permokėjimą, o skolą 971,73 Eur panaikinti (anuliuoti); pripažinti, kad vartotojas atsiskaito tiekėjui pagal faktiškai suvartotą ir deklaruotą karšto vandens kiekį, kaip numatoma teisės aktuose; atlyginti neturtinę žalą - 14481,00 Eur; priteisti ieškovui procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas - 500,00 Eur. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad kiekvieną mėnesį pagal tiekėjo pateiktą sąskaitą pervesdavo lėšas, nurodomas mokėjimo dokumente, kiekvieną mėnesį deklaruodavo karšto vandens skaitiklio rodmenis atsiskaitymui skirtose eilutėse pagal sąskaitos nuorodas. 2014 metais pastebėjo, kad nuo 2013-07-31 sąskaitose už karšto vandens tiekimą apskaitoma pagal normą RSN26-90, kuri yra taikoma, kai vartotojas neturi apskaitos skaitiklio arba neleidžia apžiūrėti ir įvertinti prietaiso būklės. Įspėjamųjų raštų iš ieškovės nebuvo gavęs, tiekėjas nebuvo atėjęs apžiūrėti patikrinti skaitiklio, kitais būdais to nepranešė. 2013-05-20 pasirašytoje sutartyje užuominų apie numatomą skaitiklių keitimą nebuvo. Atsakovo eksploatuojamas karšto vandens skaitiklis atitinka standartus, patikrinimą atliko UAB „Vilniaus energija“. Ieškovės nurodoma metodika taikoma savininkams, kai jie atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkui priklausančias patalpas. Atsakovo atveju vartojimo norma pritaikyta neteisėtai, kadangi tarp šalių sudarytoje sutartyje yra atžyma apie karšto vandens apskaitos skaitiklio buvimą. Aptikęs mokestinius sąskaitos nesklandumus, atsakovas kreipėsi telefonu ir raštu į ieškovę, prašydamas reikalavimus pagrįsti arba ištaisyti neatitikimus. Ieškovė atsiuntė raštų kopijas, kurių jis anksčiau nebuvo gavęs. Raštuose nerado jokios nuostatos dėl vandens skaitiklio keitimo ar sąlygų, kurios būtų pagrindu vykdyti renovacinius darbus. Atsakovas žodinio ar raštiško siūlymo parduoti jo eksploatuojamą skaitiklį, kurio eksploatacijos rodiklis siekia vos 1,5 procento, negavo. Dėl tokio tiekėjo elgesio atsakovą 2014-07-01 ištiko miokardo - infarktas, jis neteko darbingumo, turi neįgalumą ir neteko pagrindinio darbo, todėl jam padarytą neturtinę žalą vertina 14481 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės 179,24 Eur permoką už karštą vandenį, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 75 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai; iš ieškovės priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.Teismas nustatė, kad 2013-05-20 tarp šalių buvo sudaryta Šilumos pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2285334. 2013-07-23 sudarytame Pažeidimų nustatymo akte nurodyta, kad atsakovas nesudarė galimybės tiekėjui įrengti/pakeisti bute karšto vandens skaitiklį. Pagal byloje esančius duomenis ir atsakovo paaiškinimus, su minėtu Pažeidimų nustatymo aktu, teismo vertinimu, atsakovas supažindintas nebuvo. Teismas nustatė, kad už karštą vandenį nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28 atsakovas su ieškovu atsiskaitinėjo pagal ieškovo jam teiktas sąskaitas, neįsigilinęs, kad mokesčiai skaičiuojami ne pagal jo deklaruojamus skaitiklių rodmenis, o nuo 2014-02-28 už karštą vandenį su ieškovu atsiskaitinėjo pagal jo deklaruojamus skaitiklio rodmenis, taikydamas ieškovo pateiktose sąskaitose nurodytą kainą. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, - pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrindė būtinybės pakeisti karšto vandens skaitiklį, nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytą aplinkybę, kad atsakovo išlaidos tik padidės, nes papildomai reikės mokėti už ieškovui priklausantį skaitiklį nustatytą mokestį. Byloje nekilus ginčui, kad atsakovui priklausančio karšto vandens skaitiklio metrologinė patikra galiojo tiek taisyklių įsigaliojimo dieną, tiek ir ieškovės prašymų dėl leidimo įrengti / pakeisti skaitiklį pateikimo dienomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turėjo būti iškeltas skaitiklio perdavimo ieškovės nuosavybėn klausimas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 174 punktas).Teismo vertinimu, ieškovės 2009 m. gruodžio 31 d., 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2012 m. lapkričio 19 d. viešas pasiūlymas, pateiktas dienraštyje „Lietuvos rytas“, visiems Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti (parduoti) ieškovei karšto vandens skaitiklius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimą perduoti jam priklausantį karšto vandens apskaitos prietaisą ieškovės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju pagrindo naujam karšto vandens skaitikliui įrengti nebuvo, todėl ieškovės raštai, kuriuose išdėstyti prašymai dėl leidimo įrengti pakeisti karšto vandens skaitiklį, ieškovei neįrodžius, kad jie atsakovui buvo įteikti, teismo įvertinti kaip nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad ginčo atveju buvo pagrindas taikyti vandens suvartojimo normatyvus, kaip tai numatyta 2013-05-20 tarp šalių sudarytos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2285334 16.2 punkte. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neturėjo teisės taikyti Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies numatytų pasekmių - nustatyti atsakovo suvartoto karšto vandens kiekio pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Ieškovei neginčijant aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu 2013-08-31 iki 2014-02-28 yra pilnai apmokėjęs jo pateiktas sąskaitas, kuriose mokestis už karštą vandenį buvo paskaičiuotas taikant normatyvą, įvertinus atsakovo tuo metu deklaruotus karšto vandens skaitiklio rodmenis, teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28 susidarė 179,24 Eur permoka už karštą vandenį. Atsakovo prašymas priteisti neturtinę žalą atmestas nesant visų jos nustatymo sąlygų (ieškovės neteisėtų veiksmų).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovo 890,07 Eur skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį, 28,79 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Ieškovei priklausančių, metrologinę patikrą turinčių bei visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančių karšto vandens skaitiklių įrengimui / pakeitimui Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ bei VKEKK 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-115 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika nustatė terminus įpareigojimo įrengti vartotojo bute ar kitoje patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo - vartojimo ribos vietoje įvykdymui. Ieškovė, vykdydama imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 d. ir 16 str. 4 d. nuostatas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei VKEKK nustatytais terminais bei sąlygomis pradėjo įrenginėti (duomenys neskelbtini) namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Nuo 2000 m. galiojančiuose teisės aktuose yra įtvirtinta pareiga naujai visam namui įrengiant šilumos ar karšto vandens skaitiklius kartu su vienodais apskaitos prietaisais įrengti ir rodmenų perdavimo sistemas, t. y. nepriklausomai, ar karšto vandens tiekėjui perduodamas, ar ne. Buitinis karšto vandens vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius.Ginčo atveju ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka viešojoje erdvėje patalpino pranešimus apie atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą, taip pat patalpino pranešimus atsakovo namo erdvėje bei papildomai išsiuntė jam eilę rašytinių pranešimų, kuriais prašė sudaryti galimybes ieškovei įvykdyti prievoles; ieškovės atstovams atvykus atsakovo gyvenamosios vietos adresu, galimybė įrengti metrologiškai patikrintą bei ieškovei priklausantį skaitiklį taip pat nebuvo sudaryta. Atsakovo pažeidimus patvirtino ieškovės atstovas, daugiabučio namo administratoriaus atstovas, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovas. Tai, jog atsakovui buvo žinoma apie ieškovės įrenginėjamus skaitiklius, patvirtina aplinkybė, kad iš esmės visiems atsakovo namo vartotojams buvo žinoma apie įrenginėjamus skaitiklius ir vartotojai sudarė galimybes ieškovei įrengti skaitiklius, minėtą faktą patvirtina ir į bylą pateiktas 2014 m. susirašinėjimas tarp šalių, kuriame nurodomos su pranešimų siuntimu bei karšto vandens apskaičiavimu susijusios aplinkybės, pakartotinai persiunčiami atsakovui siųsti raštai. Dėl atsakovo naudojamo karšto vandens skaitiklio, kadangi karštas vanduo atsakovui apskaičiuojamas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei ginčo atvejį reglamentuojančią VKEKK patvirtintą bei taikytiną Metodiką, karšto vandens apskaičiavimas pagal atsakovui priklausančio skaitiklio rodmenis nagrinėjamu atveju nėra galimas. Be to, atsakovas turėjo įrodyti, kad jo turimas karšto vandens skaitiklis yra tinkamas naudoti teisinei metrologijai priskirtoje veiklos srityje. Byloje duomenų apie tai, kad jo naudojamas karšto vandens skaitiklis turi galiojančią metrologinę patikrą, nėra. Aplinkybė, kad atsakovui priklausantis karšto vandens skaitiklis yra užplombuotas, neturi nieko bendro su skaitiklio metrologine patikra bei nepatvirtina skaitiklio metrologinės patikros galiojimo fakto. Atsakovas negali naudoti jam priklausančio karšto vandens skaitiklio rodmenų ieškovės atžvilgiu bei šio skaitiklio rodmenys negali būti naudojami, atsiskaitant už ieškovės teikiamas paslaugas.Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus: Atsakovas karšto vandens rodmenis deklaruodavo reguliariai. Ieškovės nurodyti teiginiai apie pranešimų dėl karšto vandens skaitiklių pakeitimo talpinimą namo erdvėje yra neteisingi, kadangi ir kiti namo gyventojai tokių pranešimų nematė. Atsakovas ieškovės siųstų raštų kopijas gavo kaip priedą prie atsakymo į pareiškimą, praėjus 10 mėnesių po to, kai jo atžvilgiu jau buvo taikomas minėtas normatyvas. Kiti atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodyti argumentai yra tapatūs priešieškinyje išdėstytiems.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtini apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. 2013 m. gegužės 20 d. ieškovė su atsakovu sudarė Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2285334. 2013 m. liepos 23 d. komisija, sudaryta iš ieškovės, daugiabučio namo administratoriaus bei šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo atstovų sudarė Pažeidimų nustatymo aktą, kuriame nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto vartotojas nesudarė galimybės įrengti/pakeisti bute karšto vandens skaitiklį ir taip pažeidė Taisyklių 235.5. p. numatytą karšto vandens vartotojo pareigą leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams, iš anksto raštu įspėjus arba suderinus atvykimo laiką ir pateikus atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus. 2013 m. liepos 23 d. Akte nurodoma, kad jo priedais laikytini raštai, kuriais buvo prašoma vartotojo sudaryti galimybę karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens skaitiklį, raštai nepridėti. Ieškovė, atsakovui nesudarius sąlygų karšto vandens skaitikliui įrengti / pakeisti, suvartotam karšto vandens kiekiui apskaičiuoti (nustatyti) nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. taiko karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu (toliau – ir Taisyklės), įsigaliojusios 2010 m. lapkričio 1 d., reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu (Taisyklių 1 p.). Šios Taisyklės šilumos vartotojo ir tiekėjo santykių reguliavimui taikomos kartu su kitais ieškovės nurodomais teisės aktais - Šilumos ūkio įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 1-1514 „Dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir VKEKK 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-115 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika. Ieškovė apeliaciniame skunde pažymi, kad jos veiksmai įrengiant (duomenys neskelbtini) namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, buvo atlikti vadovaujantis imperatyviomis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos bei VKEKK nustatytais terminais. Teismas neprieštarauja ieškovės teiginiams, kad ji, būdama energijos tiekėja, privalo vadovautis ir šiais teisės aktais, kadangi jie nustato karšto vandens daugiabučiuose namuose tiekimo organizavimą, atsakomybę už karšto vandens apskaitos prietaisus ir sukuria imperatyvaus pobūdžio pareigas ieškovei tiekiant energiją, tačiau, kaip ir buvo pažymėta šio nutarties punkto viršuje, be minėtų teisės aktų turi būti vadovaujamasi ir Taisyklėmis, reguliuojančiomis šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų bei karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę. Atsakovui priklausančiame bute įrengtas karšto vandens skaitiklis „SAMECO“, gamyklinis numeris 126173, ieškovės paskutinis patikrinimas atliktas 2012-11-15, jo metu nustatyta, kad skaitiklis yra tvarkingas, plombos nepažeistos, mokesčiai už karštą vandenį skaičiuoti pagal rodmenis. Už karštą vandenį nuo 2013-08-31 iki 2014-02-28 atsakovas su ieškove atsiskaitinėjo pagal jam teiktas sąskaitas, nuo 2014-02-28 už karštą vandenį su ieškove atsiskaitinėjo pagal jo deklaruojamus skaitiklio rodmenis, taikydamas sąskaitose nurodytą kainą.Įsigaliojus Taisyklėms, karšto vandens vartotojams nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius prižiūri karšto vandens tiekėjai (Taisyklių originalios redakcijos 173 punktas). Pastato buto ar kitų patalpų savininkui arba bendrosios dalinės nuosavybės teise – nuosavybės bendraturčiam iki taisyklių įsigaliojimo priklausantys karšto vandens skaitikliai, kurių metrologinė patikra nepasibaigusi, perduodami (parduodami) karšto vandens tiekėjų nuosavybėn (Taisyklių 174 punktas). Vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Karšto vandens skaitiklis įrengiamas prieš vartotojo karšto vandens skaitiklį, karšto vandens tiekėjui priimtinoje vietoje. Apskaitai naudojami karšto vandens tiekėjo įrengto skaitiklio rodmenys. Keičiant vartotojui priklausantį karšto vandens skaitiklį su pasibaigusia metrologine patikra, nuimtasis skaitiklis grąžinamas vartotojui (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Taisyklių įsigaliojimo momentu ir ieškovės reikalavimų leisti įrengti ar pakeisti atsakovės skaitiklį metu galiojančią atsakovo karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą patvirtina 2012 m. lapkričio 15 d. atliktas skaitiklio patikrinimo aktas, apie kurio teisėtumo ir pagrįstumo nuginčijimą byloje duomenų nėra. Ieškovė teiginio, kad atsakovas negali naudoti jam priklausančio karšto vandens skaitiklio rodmenų ieškovės atžvilgiu bei šio skaitiklio rodmenys negali būti naudojami, atsiskaitant už ieškovės teikiamas paslaugas, byloje esant pateiktiems tarp šalių 2013 m. gegužės 20 d. sudarytai sutarčiai bei 2012 m. lapkričio 15 d. skaitiklio patikrinimo aktui, nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovas turėjo įrodyti jo turimo karšto vandens skaitiklio tinkamumą naudoti. Remiantis Taisyklių 174-175 punktais, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju turėjo būti keliamas skaitiklio perdavimo ieškovės nuosavybėn klausimas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji 2009 m. gruodžio 31 d., 2012 m. lapkričio 15 d. bei 2012 m. lapkričio 19 d. viešai (dienraštyje „Lietuvos rytas“) pasiūlė visiems Vilniaus miesto buitiniams karšto vandens vartotojams perduoti (parduoti) ieškovei karšto vandens skaitiklius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu paskelbimu spaudoje atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimą perduoti jam priklausantį karšto vandens apskaitos prietaisą ieškovės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju byloje nesant jokių duomenų apie, ieškovės teigimu, informacijos patalpinimą atsakovo gyvenamojoje vietoje ar kitas priemones, kurių ėmėsi ieškovė užtikrinti tinkamą atsakovo informavimą, negalima teigti, kad ieškovės pasirinktas informavimo būdas spaudoje šiuo atveju buvo pakankamas. Nesutiktina su ieškove, kad atsakovo žinojimą apie ieškovės įrenginėjamus skaitiklius patvirtina aplinkybė, kad iš esmės visiems atsakovo namo vartotojams buvo žinoma apie įrenginėjamus skaitiklius ir vartotojai sudarė galimybes ieškovei įrengti skaitiklius – nagrinėjamu atveju sprendžiama apie atsakovo, bet ne apie kitų to paties namo gyventojų informavimą dėl keičiamų skaitiklių ir faktą apie atsakovo tinkamą informavimą gali patvirtinti tik ieškovės veiksmai, atlikti atsakovo, bet ne trečiųjų asmenų atžvilgiu. Ieškovei neįrodžius, kad atsakovui buvo žinoma apie karšto vandens skaitiklio perdavimą, neįrodytas ir atsakovo atsisakymas perduoti ieškovės nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad byloje duomenų apie ieškovės siųstų raštų įteikimą atsakovui nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo įrengti naują skaitiklį nebuvo. Ieškovė neturėjo teisės taikyti Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies numatytų pasekmių - nustatyti atsakovo suvartoto karšto vandens kiekio pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų prižiūrėtojus, metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

ieškovės UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis