Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 5 d.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. Z. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

A. Z. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, vykdydamas organizuotos grupės narių J. M. ir R. K. nurodymus gyventi išnuomotame bute, prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išnešti narkotikų pirkėjų prašomą kiekį narkotinių medžiagų, visos paros metu kelti telefono ragelį, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, turėti narkotikų fasavimui reikalingas priemones, prireikus, dalinti narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kiekvieną dieną atsiskaityti pinigais už parduotas narkotines medžiagas, 2009 m. spalio mėnesio pradžioje, tyrimo metu nenustatytą dieną, iš R. K. ir J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo įgijo ne mažiau kaip 5 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 1,41 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią medžiagą A. Z. pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniaus mieste, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 150 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. nuo 2009 m. spalio 26 d. iki 2009 m. spalio 29 d. ar 30 d. iš R. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo narkotines medžiagas: ne mažiau kaip 10 gramų kanapių ir jų dalių, 3 folijos lankstinukus su milteliais, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,025 gramo heroino bei ne mažiau kaip 12 gramų miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 3,384 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas A. Z. laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone, iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 720 litų.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. Z. nuo 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2010 m. sausio 12 d. iš J. M. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įsigijo narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 75 gramus kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 28,05 gramo heroino bei ne mažiau kaip 75 gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 21,225 gramo psichotropinės – metamfetamino. Po to jis dalį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 71,892 gramo kanapių ir jų dalių, ne mažiau kaip 27,962 gramo heroino bei ne mažiau kaip 21,134 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino laikė išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir pardavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims Vilniuje, Savanorių prospekto rajone bei 2010 m. sausio 12 d. apie 12.30 val. prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kitą dalį – 0,780 gramo narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių už 30 litų pardavė Č. T., taip iš nusikalstamos veikos gaudamas ne mažiau kaip 25 040 litų. A. Z. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 12.45 val. atliktos kratos metu bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė likusią dalį narkotinių medžiagų – 2,328 gramo kanapių ir jų dalių, 0,124 gramo heroino bei 1,091 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka A. Z. sulaikytas 2010 m. sausio 12 d. A. Z. 2010 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities VPK skyriaus nutarimu iš sulaikymo paleistas, jam Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. sausio 13 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. balandžio 5 d. A. Z. vėl buvo sulaikytas ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Suėmimo terminas vėliau buvo tęsiamas iki 2012 m. lapkričio 5 d.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) kaltinamajam A. Z. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar 3 mėnesiams. Teismas nustatė kaltinamojo suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys naujus nusikaltimus, numatytus BK 122 straipsnio 4 dalyje) bei padarė išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam taikant kardomąją priemonę - suėmimą.

Kaltinamojo A. Z. gynėja skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį. Gynėjos nuomone, A. Z. suėmimas pratęstas nepagrįstai.

A. Z. yra suimtas daugiau kaip pusantrų metų ir ši aplinkybė mažina tikimybę, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aplinkybės, kad A. Z. iki suėmimo nedirbo, neturėjo legalaus pargyvenimo šaltinio, nuo 2007 m. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nevedęs, netrukdė jam ikiteisminio tyrumo metu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje. Be to, teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimą, rėmėsi dviejų metų senumo duomenimis apie jo gyvenamąją vietą. A. Z. nurodė, kad šiuo metu jis turi pastovią gyvenamąją vietą. Gynėjos manymu, negali būti pagrindu tęsti suėmimo terminą ir aplinkybės, kad A. Z. praeityje teistas, ir kad jis prieš pusantrų metų pažeidė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas. Šiame kontekste gynėja pastebi, kad bylą nagrinėjant teisme visa eilė laisvėje esančių kaltinamųjų yra ne kartą pažeidę jiems skirtas kardomąsias priemones, be svarbių priežasčių neatvykdami į paskirtus teismo posėdžius, tačiau nežiūrint į tai, nė vienam iš jų kardomosios priemonės į griežtesnes pakeistos nebuvo. Teismas, skirtingai vertindamas kaltinamųjų elgesį, nesilaiko objektyvumo principo ir akivaizdžiai diskriminuoja kaltinamuosius, tuo yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos 1995-04-27 ratifikuotos Europos Tarybos 1950-11-04 priimtos Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio nuostatos.

Be to, gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje A. Z. galioja nekaltumo prezumpcija, todėl teismo išankstinė nuomonė, faktinių aplinkybių konstatavimas skundžiamoje nutartyje, jog A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir iš dalies kaltės pripažinimas teisme rodo, kad jis gaudavo pajamas pragyvenimui iš galimai nusikalstamos veikos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Kaltinamojo A. Z. gynėjos skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatė tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), ir šių pagrindų buvimą skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo. Kaltinamojo gynėjos skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų dėl būtinumo kaltinamajam tęsti suėmimo terminą.

Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais suėmimo skyrimo pagrindais atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. A. Z. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. A. Z. anksčiau teistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu A. Z. kaltinamas aptariamoje byloje, ir BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis buvo nuteistas anksčiau, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, jis šių kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė ir jas pažeidė. Šios aplinkybės rodo, kad A.Z. yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais. Jis nevedęs, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos. Gynėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis šiuo metu turi pastovią gyventąją vietą pas tetą, neaptvirtina objektyviais duomenimis. Be to, pastebėtina, kad apygardos teisme kaltinamasis nurodė, jog jis pas tetą buvo registruotas 2009 m., tačiau tai prieštarauja byloje esantiems 2010 metų duomenims, iš kurių matyti, kad nuo 2007-06-12 A. Z. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Aplinkybė, kad iki suėmimo kaltinamasis nedirbo, neturėjo kito legalaus pragyvenimo šaltinio, bei nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, pobūdis (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas) leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iš nusikalstamos veikos. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma, o taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Z., sunkumas ir pobūdis, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, bei siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes ir pagrįstai nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

A. Z. baudžiamoji byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2013 m. sausio 7 d. Apeliacinis teismas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme vilkinimo faktų nenustatė.

Kaltinamojo gynėja skunde nurodo, jog kitiems kaltinamiems asmenims aptariamoje byloje yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, kurias jie pažeidinėja, tačiau teismas jiems griežtesnių kardomųjų priemonių netaiko, tuo, gynėjos nuomone, yra nesilaikoma objektyvumo principo ir akivaizdžiai diskriminuojami kaltinamieji. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog tai, kad kitiems kaltinamiesiems pareikšti analogiški kaltinimai dar nereiškia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien aplinkybė, kad asmenys kaltinami padarę analogiškas nusikalstamas veikas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog visiems jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas. Nagrinėjant kaltinamojo A. Z. gynėjos skundą dėl konkrečiai šiam kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas negali vertinti kitiems kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių pagrįstumo. Todėl aptariamu atveju Apeliacinis teismas neįžvelgia Konstitucijos ir EŽTK nuostatų, draudžiančių diskriminaciją, pažeidimų. Taip pat Apeliacinis teismas nenustatė EŽTK 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų. Tai, kad apygardos teismas, remiantis kaltinamojo parodymais, padarė išvadą, kad jis galimai gaudavo pajamas pragyvenimui iš galimai nusikalstamos veikos, nevertintina kaip nekaltumo prezumpcijos ir teisės į nešališką teismą pažeidimu, nes toks teismo teiginys nėra kaltinamojo kaltės konstatavimas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. Z. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Konstitucijos, EŽTK bei BPK nuostatų nepažeidė. Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto kaltinamojo A. Z. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.