Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo atmestas Pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. T. ( toliau Prokurorė) 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą atsisakyti tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Panevėžio AVPK vyresniosios tyrėjos L. M. ( toliau Tyrėja) 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą S. L. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje galimai padarytų nusikalstamų veikų.

2. Skundu Panevėžio apygardos teismui Pareiškėjas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį. Iš skundo turinio suprantama, kad prašo ją bei Prokurorės ir Tyrėjos nutarimus panaikinti, pradėti ikiteisminį tyrimą S. L. atžvilgiu pagal BK 228 straipsnį, 235 straipsnį, 236 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

4. Pareiškėjo skundas atmetamas.

5. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

6. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas.

6.1 BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

7. Skundą nagrinėjančiam teismui įvertinus Pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos duomenis, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas Pareiškėjo skundas dėl Tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti kokio nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Nei Pareiškėjo skunde, nei pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skunde minimas S. L. padarė Pareiškėjo skunde nurodomas nusikalstamas veikas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje ir 236 straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu nėra pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Prokurorės nutarimo, kuriuo netenkintas Pareiškėjo skundas dėl Tyrėjos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytais Pareiškėjo skundo atmetimo motyvais bei padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, skundžiamos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtos nutarties argumentacija yra teisinga ir pakankama, todėl pagrindo naikinti nutartį Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pats Pareiškėjas savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas ir naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį kaip nepagrįstą.

7.1 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Pareiškėjas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. L. atžvilgiu kreipėsi nurodydamas, kad pastarais melagingai jį įskundė teikdamas, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme jis S. L. įžeidė išvadindamas kolonistu ir organizuotos grupės nariu, ko pasekoje Pareiškėjui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padaryto pažeidimo ir pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 290 straipsnį, taip S. L. jo atžvilgiu vykdo tyčines nusikalstamas veikas ir trukdo ginti savo teises nagrinėjamose bylose. Su tokiais Pareiškėjo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

7.2 Visų pirma, skunde dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties esantys Pareiškėjo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. L. atžvilgiu yra prieštaringi. V. J. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoms buvo melagingai įskustas, jog jis S. L. įžeidė vadindamas rusų kolonistu ir nusikalstamo susivienijimo nariu, tačiau lygiai tokius pat terminus mini bei kartoja pačiame skunde apygardos teismui, prieš tai pirmosios instancijos teismui ir prokuratūrai. Iš esmės Pareiškėjas skunde neneigia, kad išsakė minėtus žodžius, tačiau teigia, kad jais į S. L. nei raštu nei žodžiu nesikreipė, o duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme atsakinėjo į teisėjo užduodamus klausimus. Tokie Pareiškėjo nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad jam išsakius aukščiau paminėtus žodžius S. L. atžvilgiu (nors ir nesikreipiant tiesiogiai į S. L.), pastarasis, tai girdėdamas, turėjo pagrindą tai vertinti kaip jo atžvilgiu galimai padarytą įstatymo uždraustą veiką ir turėjo pagrindą kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jos ištyrimo.

7.3 Iš skundo nagrinėjamos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad iš tiesų Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 290 straipsnyje ( keturi epizodai), baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Pareiškėją, be šių nusikalstamų veikų kaltinant ir BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymu, buvo perduota nagrinėjimui Panevėžio miesto apylinkės teismui, tačiau nuo 2016 m. balandžio 1 d. BK 290 straipsnyje numatytą veiką dekriminalizavus, baudžiamoji byla toje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo nutraukta. Tuo tarpu administracinė byla, kurioje Pareiškėjui buvo surašytas protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį dėl administracinio teisės pažeidimo S. L. atžvilgiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartimi buvo grąžinta Kauno rajono PK administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti. Duomenų, kad S. L. Pareiškėją įskundė melagingai, teismui pateiktoje medžiagoje nėra ir negali būti. Tokiu būdu, Pareiškėjo skundo argumentai, kad S. L. jo atžvilgiu vykdo tyčines nusikalstamas veikas, melagingai skundžia ir trukdo ginti teises, yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio ir aiškiai nepagrįsti.

7.4 Pareiškėjas skunde taip pat nuodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas jo skundo neišnagrinėjo, buvo šališkas, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti priešingai, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, tikrinusi Prokurorės priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavo turimą medžiagą ir vertino gautų duomenų visumą.

7.5 Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Pareiškėjas savo skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, nenurodydamas jokių tai pagrindžiančių faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad Pareiškėjo nurodomos prielaidos dėl S. L. tariamai padarytų nusikalstamų veikų ne tik niekuo nepagrįstos, tačiau ir prieštarauja paties Pareiškėjo neginčijamai aplinkybei, kad jis S. L. yra apibūdinęs (ir, kaip minėta, tai daro netgi nagrinėjamame skunde) žodžiais, kurie S. L. akivaizdžiai žeidžia. Dėl šių priežasčių teigtina, kad vien tai, jog byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu buvo priimtas Pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos BPK įtvirtintos nuostatos ir priimtas nepagrįstas ar šališkas procesinis sprendimas.

7.6 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą dėl jo nurodomų nusikalstamų veikų nebuvo jokio procesinio pagrindo. Sprendžiant iš skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių nebuvo surinkta jokių duomenų apie S. L. padarytas veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį, kuria paliktas galioti Prokurorės 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimas, kuriuo atsakyta tenkinti Pareiškėjo skundą dėl Tyrėjos 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti 2016 m. gruodžio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir V. J. skundo netenkinti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.