Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-08-31 · Byla Nr. ATP-535-606/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
ATP-535-606/2016
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00498-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-535-606/2016Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00498-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.1.; 3.26.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Mindaugo Džermeikos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimo, kuriuo L. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį nubausta 289 Eur dydžio bauda, neatimant teisės vairuoti transporto priemones,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimu L. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 1 d., apie 14.08 val., vairuodama transporto priemonę „Volkswagen New Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio (duomenys neskelbtini), kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinėje pusėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, važiavo 125 km/h greičiu, kai nustatytas 70 km/h greitis, taip nustatytą greitį viršijo 55 km/h.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis M. Džermeika prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – L. S. paskirti 289 Eur dydžio baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad L. S. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį ir viršijo greitį daugiau kaip 50 km/h, tuo sukeldama realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėms, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad L. S. kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, byloje nėra reikšminga. L. S. privalėjo iš anksto numatyti galbūt kilsiančias pasekmes dėl greičio viršijimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apelianto nuomone, teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinių priežasčių, dėl kurių L. S. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nes L. S. padarė tyčinį pavojingą, administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tuo labiau, kad padarė pakartotiną, tos pačios rūšies, teisės pažeidimą. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nubaustoji L. S. pripažįsta padariusi pažeidimą, dėl to labai gailisi, to nepateisina. Anksčiau buvo bausta už tai, kad policijos pareigūnui nepateikė automobilio dokumentų. Ji vairavo draugo automobilį, o šis automobilio dokumentų neturėjo su savimi. Vairuotojo pažymėjimas jai labai reikalingas dėl darbo, kuris yra jos pragyvenimo šaltinis, todėl dėl teisės vairuoti praradimo nukentėtų ne tik ji, bet ir įmonė, kurioje ji dirba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio M. Džermeikos apeliaciniame skunde keliamas paskirtos pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas teigia, kad nubaustajai L. S. nepagrįstai buvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, prašo šių nuostatų taikymą panaikinti ir paskirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti trasporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nėra pagrindo nesutikti su nubaustosios L. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad, netekusi teisės vairuoti transporto priemones, ji patirs tam tikrų nepatogumų, bet šių aplinkybių atsiradimą nulėmė pačios nubaustosios elgesys, jos padarytas administracinės teisės pažeidimas, ir tai negali būti pripažinta išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą. L. S. dar prieš darydama administracinį teisės pažeidimą, t. y. viršydama greitį, turėjo įvertinti gresiančią atsakomybę už tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau akivaizdu, kad ji lengvabūdiškai tikėjosi atsakomybės išvengti. Pažymėtina, kad nubaustoji L. S. viršydama greitį net 55 km/h, kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks padarytas visuomenei pavojingas administracinės teisės pažeidimas priskiriamas prie labai šiurkščių pažeidimų. Todėl ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje ir numatyta griežta nuobauda, t. y. ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.

Nubaustoji L. S. 2016 m. gegužės 21 d. padarė ir 2016 m. gegužės 22 d. nutarimu buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį už tai, kad, vairuodama transporto priemonę, nepateikė transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo bei transporto priemonės registracijos liudijimo. Pažeidimą, už kurį L. S. nubausta skundžiamu nutarimu, padarė 206 m. liepos 1 d., t. y. ji pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino L. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat apylinkės teismas pripažino ir L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, nubaustajai L. S. paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Todėl, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalis), L. S. skirtina ir papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir paskirti švelnesnę, nei pažeidimo sankcijoje numatyta, nuobaudą, nenustatyta, todėl šių nuostatų taikymas naikintinas.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą.

L. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirti papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam (1) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė