Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorėms Jurgitai Kolyčienei, L. I. Baguckienei, nukentėjusiosios R. V. atstovui pagal įstatymą L. V., gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. E., gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003-10-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 4 d. - areštu 28 d., taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) 2003-11-05 pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., taikant BK 63 str., 65 str. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 3) 2006-01-26 pagal BK 199 str. 1 d. ir 159 str., taikant BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 2 p. – laisvės atėmimu 3 m. Taikant BK 64 str. 1 ir 3 d. prie šios bausmės pridėta 2004-02-02 nutartimi, kuria subendrintos 2003-10-31 ir 2003-11-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalis, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn.; 4) 2007-07-19 pagal BK 182 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., 4 d., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos su 2006-01-26 nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 64 str. prie šios bausmės pridėta 2004-02-02 nutartimi, kuria subendrintos 2003-10-31 ir 2003-11-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalis, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m.; 5) 2010-09-24 pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., taikant BK 64 str. – prie šios bausmės pridėta 2007-07-19 nuosprendžiu neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 9 mėn.; 6) 2010-10-29 pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m., taikant BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirta bausmė pridėta prie bausmės, paskirtos 2010-09-24 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 161 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. balandžio 28d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripylęs stiklelį degtinės ir pasiūlęs ją išgerti mažametei R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ką ši ir padarė, taip ją nugirdė.

Be to, 2010 m. balandžio 28d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai mažametė R. V., gim. (duomenys neskelbtini), išgėrė pasiūlytos degtinės stiklelį, sėdėdamas su R. V. ant lovos abiem rankom ją apkabino per pečius, priglaudė prie savęs, du kartus pabučiavo jai į dešinį skruostą ir taip laikydamas nukentėjusiąją, prieš jos valią, pasiguldė pastarąją į lovą, ranka apkabino ją per liemenį, tačiau R. V. išsilaisvinus, išlipus ir atsitūpus šalia lovos, traukdamas ją už megztinio kapišono atgal į lovą smaugė, o nukentėjusiajai išsinėrus iš megztinio ir nubėgus prie durų, kurias bandė atidaryti, priėjęs sudavė pastarajai vieną kartą ranka į galvą, dėl ko ši nugriuvo ant grindų ir susižalojo dešinę ranką ir koją. Po to, R. E. sugriebęs R. V. už kairės rankos, prieš jos valią nusivedęs pastūmė ją ant lovos, abiem delnais per drabužius glostė nukentėjusiosios krūtinę, viena ranka po šortais glostė jos nuogas kojas, lietė lytinius organus – lytines lūpas, suplėšė R. V., bandančios ištrūkti, nepaklususios liepimui gultis atgal į lovą ir pabėgusios, 15 Lt vertės marškinėlius.

Be to, 2010 m. balandžio 28 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, R. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tempdamas mažametę R. V., gim. (duomenys neskelbtini), už megztinio kapišono ją smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą, o nukentėjusiajai išsinėrus iš megztinio ir nubėgus prie durų, kurias bandė atidaryti, priėjęs sudavė pastarajai vieną kartą ranka į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, dėl ko ši nugriuvo ant grindų bei susižalojo dešinę ranką ir koją, taip padarydamas odos nubrozdinimus dešinio dilbio viršutinio - vidurinio trečdalio tiesiajame paviršiuje ir dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, R. E. sugriebęs nukentėjusiąją už kairės rankos pakėlė ją nuo grindų, taip padarydamas smulkias poodines kraujosruvas kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Vėliau R. E., po tvirtinamųjų veiksmų su mažamete R. V., pastarajai, sėdint ant lovos ir besišaukiant pagalbos, viena ranka sugriebė už kairės rankos, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairio dilbio vidurinio trečdalio tiesiajame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o kitos rankos kumščiu sudavė du kartus į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, taip padarydamas veido sumušimą su poodine kraujosruva dešinio paakio - apatinio voko srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. E. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies ir apklaustas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), savo namo kieme, gėrė alkoholį su sūnumi R. ir R. V.. Orui atvėsus pastarajai atnešė savo striukę, pasiūlė atsisėsti ant kelių, norėdamas ją sušildyti. Nebaigus gerti alkoholio nuėjo į namus atsigulti. Po kurio laiko R. V., atnešusiai į namus striukę, pasiūlė išgerti stiklelį degtinės, ką ši neverčiama ir padarė. Sėdint ant lovos šalia sušalusios R. V., viena ranka ją apkabino per pečius ir draugiškai vieną ar du kartus, dėl girtumo neprisimena, pabučiavo šiai į skruostą. R. V. pradėjus priekaištauti dėl jo ir jos tėvo reikalų bei pakilus nuo lovos ir bandant išeiti, jis supykęs sugriebė ją už megztinio, nenorėdamas išleisti. Tačiau šiai ištrūkus ir nubėgus prie lauko durų, pasivijęs delnu trenkė į veidą, dėl ko ji nuo smūgio suklupo ant betoninių grindų. Už rankos pakėlęs R. V. nusivedė ir pasodino ant lovos. Pastarajai pradėjus šauktis pagalbos, vieną kartą sudavė į pilvą, o ją laikant už megztinio, ši iš jo išsinėrė ir šaukdama išbėgo į kiemą. Daugiau prieš R. V. nesmurtavo, jos rūbų nesuplėšė. Be to, nukentėjusios prievarta į lovą neguldė ir pats šalia jos negulėjo, jos per liemenį nebuvo apkabinęs, jos neglostė ir neglamonėjo nei per rūbus, nei nuogos.

Nukentėjusioji R. V., kurios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjoms (1 t., 14-19 b.l.) ir teisėjai (1 t., 26, 27 b.l.), pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2010 m. balandžio 28 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), eidama pro šalį užėjusi pas tėvo pažįstamą R. E. atsigerti vandens, šį rado neblaivų. Numalšinusi troškulį norėjo išeiti, tačiau prie durų R. E., ranka ją apkabinęs per nugarą, pasiūlė pabūti. Nieko blogo neįtardama, pasiliko. R. E. vedama nuėjo prie lovos, ant kurios abu atsisėdo. Tada pastarasis išgėręs vieną stiklelį naminės degtinės ir įpylęs antrą - jos išgerti pasiūlė ir jai. Išgėrusi vieną stiklelį naminės degtinės pasijuto apsvaigusi. Po to, tebesėdint ant lovos R. E. ją abiem rankom apkabino per pečius ir stipriai prie savęs prisispaudė. Bandant išsilaisvinti ir prašant R. E. liautis, šis tik du kartus pabučiavo į dešinį skruostą, nes ji rankomis užsidengė veidą. Tuomet R. E., būdamas su rūbais, tebelaikydamas ją abiem rankom per pečius, paguldė ją ant dešiniojo šono šalia savęs, apkabino ją per liemenį, o jai bandančiai atsikelti liepė gulėti. Tačiau išlipus iš lovos ir atsitūpus šalia jos, R. E. sugriebė ją už megztinio kapišono ir atgal tempė ją į lovą, taip ją smaugdamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Išsinėrusi iš megztinio, nubėgo link durų, kurių nepajėgė atidaryti, o tuo metu prie pribėgęs R. E. delnu trenkė jai į galvą, dėl ko ji nugriuvo ant betoninių grindų ir susižalojo koją. Tada R. E. sugriebęs už kairės alkūnės pakėlė ją nuo grindų ir prieš jos valią nusivedęs atgal prie lovos, pastūmė ant jos bei pats atsisėdęs šalia pradėjo delnais liesti per marškinėlius jos krūtinę, pakišęs ranką po jos šortais glostė nuogas kojų šlaunis, lytinius organus. Išsigandusi šaukėsi pagalbos. Tuomet prieš ją atsistojęs R. E. viena ranka suėmė už jos kairės alkūnės, o kita - du kartus kumščiu trenkė į pilvą. Nuo skausmo pradėjo trūkti oro, ėmė verkti. Po to, R. E. dar vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę akį, nors kliuvo ir į nosį, dėl ko iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Norint pabėgti, R. E. sugriebė ją už marškinėlių ir stipriai timptelėjo link lovos. Tačiau marškinėliams įplyšus, pastarasis juos paleido, liepdamas jai gultis ant lovos. Bijodama būti išžaginta, nutaikiusi momentą, pribėgo prie lauko durų, stipriai paspaudė rankeną ir išbėgusi į kiemą šaukėsi pagalbos. Kieme pribėgusi prie R. E. sūnaus R. E., šiam papasakojo kas nutiko. Pastarasis, apšaukęs į kiemą išėjusį savo tėvą, atnešė megztuką, kurį jai atidavęs liepė eiti namo. Kitos dienos rytą apie šį įvykį papasakojo savo tėčiui L. V. ir seseriai V. V..

Nukentėjusioji R. V., nežiūrint į kitas jos asmenines charakterio savybes, (duomenys neskelbtini) mokyklos klasės vadovės charakterizuojama kaip atvira, bendraujanti mergaitė, drąsiai pasakojanti apie savo problemas (1 t., 41 b.l.).

Teismo medicinos specialisto 2010-05-12 išvadoje Nr. G 627/10 (03) užfiksuota, jog R. V. padaryti sužalojimai: veido sumušimas su poodine kraujosruva dešinio paakio - apatinio voko srityje, smulkios poodinės kraujosruvos kairio žasto apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio tiesiamajame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinio dilbio viršutinio – vidurinio trečdalio tiesiamajame paviršiuje ir dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Visi išvardinti sužalojimai įgauti bukos traumos pasekoje, galimai sumušant tas vietas kietais bukais daiktais, smulkios poodinės kraujosruvos kairiame žaste – stipriai suspaudus pirštų galais, odos nubrozdinimai dešinio dilbio tiesiamajame paviršiuje bei dešinio kelio priekiniame paviršiuje – galimai ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar šiurkščiais paviršiais. Sužalojimai vienodo senumo, įgauti maždaug prieš 2-3 paras laiko iki gydytojo pažiūros (2010-04-30, 15 val. 55 min.), todėl galėjo būti įgauti ir užduoties aprašomojoje dalyje nurodytu laiku (2010-04-28). Tiek dėl padarytų sužalojimų visumos, tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai, R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 49, 50 b.l.).

Be to, teismo medicinos specialisto 2010-05-12 išvados Nr. G 627/10 (03) tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad iš Šilutės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 2113 matyti, kad R. V. traumatologo apžiūrėta 2010-04-30, 15 val. 55 min.: ligonė atvyko Šilutės r. policijos komisariato nukreipimu. Ligonė nurodo, kad skauda kairės rankos žasto ir dilbio sritį, dešinio dilbio tiesiamąjį paviršių, dešinį kelio sąnarį, dešinę juosmens sritį bei dešinio paakio sritį, kur atsirado neryški kraujosruva, kaip teigia ligonė, po 2010-04-28 bandymo išžaginti jos pažįstamo vyro, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Pati ligonė nurodo, kad išžaginimo nebuvo, kadangi priešinosi. Sėdmenys, pilvo apatinė dalis, gakta ir šlaunys neapžiūrėti ligonei nesutinkant (1 t., 49 b.l.).

Kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės 2011-01-25 – 02-25 akte Nr. 103MS-13 konstatuota, kad R. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti. Melavimas nėra individuali psichologinė ypatybė, tai bendražmogiška ypatybė, todėl ekspertizės metu nevertinama. R. V., atsižvelgiant į turimas žinias, jai būdingus individualius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, galėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasi tų veiksmų reikšmės, todėl ji pavėluotai suprato tikruosius įtariamojo ketinimus. Atsižvelgiant į tai bei jos būseną įvykio metu (išgąstis, fizinis silpnumas), ji mėgino priešintis tiems veiksmams (prašė paleisti, šaukė, stūmė įtariamąjį nuo savęs, klykė), tačiau aktyviau priešintis ji negalėjo. R. V. dėl savo nepakankamos gyvenimo patirties gali būti įtaigi, tačiau nei objektyvių, nei subjektyvių duomenų apie galimą kitų asmenų poveikį jos duodamiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, negauta. R. V. galėjo (ir gali) teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas byloje aplinkybes (įvykio vieta, laikas, dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; jos duodami parodymai iš esmės nuoseklūs, gausūs detalėmis, taigi pakankami. R. V. būsena byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo išgąsčio būsenoje, be to, fiziškai silpnesnė už įtariamąjį, todėl ji negalėjo aktyviau priešintis su ja atliekamiems veiksmams. Psichotraumuojantis įvykio poveikis išlieka iki šiol (tuo labiau, jog ji patiria ir antrinį traumavimą - patyčias gyvenamojoje vietovėje dėl įvykio) (2 t., 2-4 b.l.).

Iš 2010-04-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010 m. balandžio 30 d., apie 14 val., į Šilutės rajono policijos komisariatą kreipėsi nukentėjusioji mažametė R. V., kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnei R. E. nurodė kaip asmenį 2010 m. balandžio 28 d. smurtavusį prieš ją (1 t., 1 b.l.).

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą L. V., apklaustas teisme, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2010 m. balandžio 28 d., vėlai naktį grįžo iš darbo, o 2010 m. balandžio 29 d., apie 7 val., keldamas dukrą R. V. į mokyklą, pastebėjo kraujosruvas ant jos veido. Dėl sužalojimų dukra paaiškino, kad ją sumušė neblaivus R. E., pas kurį buvo nuėjusi į namus susitikti su R. E.. Užsiminusi, kad R. E. norėjo ją išžaginti, detalesnių įvykio aplinkybių nepasakojo.

Liudytoja V. V., apklausta teisme, parodė, kad namo grįžusi apsvaigusi, apsiverkusi ir išsigandusi sesuo R. V. tvirtino, jog tą pačią dieną R. E. priekabiavo prie jos, buvo uždėjęs ranką ant kojos ir trenkdamas į akį, šoną ją sumušė. Tikslesnių priekabiavimo ir smurtavimo aplinkybių sesuo neminėjo. Kitą dieną apie šį įvykį sesuo R. pasakojo tėčiui. Ji lydėjo seserį R. į policiją, pas medikus.

Liudytoja J. K., dirbanti tyrėja, apklausta teisme, patvirtino, kad nukentėjusioji R. V. pati, be kitų asmenų įtakos, nuosekliai ir detaliai pasakojo įvykio aplinkybes, į pateiktus klausimus atsakinėjo iškart, dėl ko jai, kaip tyrėjai, nekėlė abejonių įvykių tikrumas.

Liudytoju į teismą kviečiamas R. E. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako duoti parodymus byloje, kurioje yra kaltinamas jo tėvas R. E. (2 t., 36 b.l.).

Iš 2010-05-12 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikė įplėštus savo marškinėlius (1 t., 33 b.l.), kurių individualūs požymiai užfiksuoti daikto apžiūros protokole ir jo priede - fotolentelėje (1 t., 34-37 b.l.), kurie saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate (1 t., 39 b.l.).

Iš 2010-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų – fotolentelės ir schemos matyti, kad nusikaltimo vieta yra R. E. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, kurioje yra sofa - lova (1 t., 7-12 b.l.).

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. E. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog 2010 m. balandžio 28 d., jis tyčia nugirdė vaiką, atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus, sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis, iš esmės pripažindamas tik mažametės nukentėjusiosios nugirdymo ir dalį fizinio smurto panaudojimo faktus, neigia atliktus mažametės tvirkinimo veiksmus, inkriminuotus kaltinime. Tačiau nežiūrint į tai, teismas neabejoja nukentėjusiosios, kuri, pasak teismo psichiatrijos ir psichologijos eksperčių, neturi padidinto polinkio fantazuoti, o pagal turimas žinias, jai būdingus individualius ir amžiaus tarpsnio ypatumus, galėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau negalėjo pilnai suprasi tų veiksmų reikšmės, dėl ko pavėluotai suprato tikruosius kaltininko ketinimus, parodymų objektyvumu, nes jie iš esmės nuoseklūs, gausūs detalėmis, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje, 153 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir kurie, beje, visiškai sutampa su liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvadoje, 2010-04-30 tarnybiniame pranešime, įvykio vietos ir daikto apžiūros protokoluose bei jų prieduose užfiksuotais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji ir liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi, minėti įrodymų šaltiniai tarpusavyje – neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Teismas kaltinamojo R. E. parodymus kitų įrodymų kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

R. E. veikos kvalifikuotinos: 1) ne pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą ir kaltinamajame kate, o pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, nes jis, žinodamas, kad R. V. yra vaikas, tyčia jai pasiūlęs išgerti degtinės, ką ši ir padarė, nugirdė vaiką. BK 161 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vaiko įtraukimą į girtavimą. Įtraukimas suponuoja tam tikrą santykį su kaltininku, jis yra tuomet, kai girtaujama su konkrečiu kaltininku. Be to, girtauti - reiškia sistemingai vartoti svaigiuosius gėrimus. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje sistemingumas siejamas su kartotinumu (trys ir daugiau kartų), periodiškumu, nedideliu laiko tarpu tarp išgėrimų, svaigiųjų gėrimų vartojimo intensyvumu. Ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nesant R. E. veikoje sistemos, nėra ir R. V. įtraukimo girtauti; 2) pagal BK 153 straipsnį ir 140 straipsnio 2 dalį, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, nes jis mažametės atžvilgiu tyčia atlikdamas eilę tvirtinamųjų veiksmų, šiai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamajame akte nurodyta sunkinanti aplinkybė, kad veika pagal BK 161 str. 1 d. (vaiko įtraukimas girtauti) padaryta mažametei, yra šalintina, nes ši aplinkybė yra veiką kvalifikuojanti.

R. E. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra recidyvistas (2 t., 17-25 b.l.), baustas administracine tvarka (1 t., 115, 116 b.l.), du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą padarė, neišnykus teistumui už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, iki bylos nagrinėjimo teisme dienos nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, kas rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė, toliau elgiasi nusikalstamai, įstatymų nesilaiko, nenori dorai ir sąžiningai gyventi.

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių nebuvimą ir sunkinančios aplinkybės buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. E. už kiekvieną nusikaltimą pagal BK 153 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin.,2002, Nr. 112-4970) ir 140 straipsnio 2 dalį atskirai paskyrus laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – arešto, bausmes, didesnes už minėtų BK straipsnių sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam buvo neveiksmingos, ir kurios bendrintinos tarpusavyje bei bausme pagal ankstesnį nuospredį BK 63 straipsnio pagrindu. Laisvės atėmimo bausmę paskiriant realiai atlikti pataisos namuose. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką visiškai įskaitytina bausmė, atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-10-29 nuosprendį. Tačiau pažymėtina tai, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-09-24 nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus BK 64 straipsnio 3 dalimi su Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustačius galutinę bausmę, kuri BK 63 straipsnio 9 dalimi buvo subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką nepagrįstai įskaitytas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007-07-19 nuosprendį atliktas bausmės laikas nuo 2009-03-20 iki 2009-03-26 ir nuo 2010-07-22 iki 2010-09-24, todėl nurodytas bausmės laikas šiuo nuosprendžiu neįskaitytinas, nes BK 64 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į bausmės laiką įskaityti bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant jį teismo salėje.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas mažametės nukentėjusiosios R. V. interesus, pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš R. E., padariusio nusikalstamas veikas, numatytas BK 161 straipsnio 2 dalyje, 153 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, priteisti R. V. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 29, 30 b.l.). Ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Savaime suprantama, kad dėl R. E. neteisėtų veiksmų, susijusių su nugirdimu, tvirkinamaisiais veiksmais, fizinio skausmo sukėlimu ir nežymaus sveikatos sutrikdymu, mažametė nukentėjusioji R. V. patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, išgąstį, nesaugumo jausmą, pažeminimą. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (1 t., 63, 64, 75 b.l.), jo nusikalstamų veiksmų, padarytų nukentėjusiosios brandos ir vystymosi laikotarpiu, apimtį, pavojingumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareikštas civilinis ieškinys mažintinas ir iš R. E. priteistina R. V. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. L. V. skirtinas R. V. priteistos neturtinės žalos atlyginimui lėšų tvarkytoju.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - marškinėliai grąžintini R. V. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 309 str.,

nusprendžia:

- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir paskirti trisdešimties parų areštą;

- pagal BK 153 straipsnį (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d. (Žin.,2002, Nr. 112-4970) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 4, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, pirmiau, pagal BK 153 straipsnį ir 140 straipsnį 2 dalį, po to, subendrintą bausmę su bausme, paskirta pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams penkiems mėnesiams, kurią iš dalies pridėti prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

R. E. į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę atliktą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendį, tai yra nuo 2010 m. rugsėjo 24 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant jį teismo salėje.

Bausmės pradžią R. E. nustatyti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. E., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti R. V., gim. (duomenys neskelbtini), 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. R. V. lėšų tvarkytoju paskirti jos atstovą pagal įstatymą – tėvą L. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - marškinėlius, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal kvitą B Nr. 0006953, grąžinti R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.