- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-03
- Bylos Nr.
- e2-46051-905/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., A. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Ž., A. Ž. ir antstolis V. Č..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas prašė nustatyti skolininkui R. Ž. priklausančią turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte – negyvenamojoje patalpoje (garaže), esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas
Pagal Vilniaus miesto 33-ojo notaro biuro notarės P. J. 2013 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-653 antstolis V. Č. vykdomojoje byloje Nr. 0116/13/00594 vykdo tam tikros skolos ir palūkanų išieškojimą išieškotojui A. V. iš skolininko R. Ž.. Iš antstolio nustatytų aplinkybių matyti, kad skolininkui priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (turtui įregistruota hipoteka), ir garažas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Antstolis areštavo R. Ž. priklausantį nurodytą nekilnojamąjį turtą ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2, 3 dalių nuostatos lemia, jog pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos ir tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Nustatyta, kad skolininko nurodytas nekilnojamasis turtas (garažas) įgytas (2003 m. liepos 30 d.) po santuokos sudarymo (1997 m. liepos 19 d.), tačiau iki 2015 m. liepos 17 d. povedybinės sutarties sudarymo, todėl pagal šios povedybinės sutarties nuostatas nurodyto turto teisinį režimą nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad suinteresuoto asmens R. Ž. nurodytas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens R. Ž. nurodytas nekilnojamasis turtas, t. y. negyvenamoji patalpa (garažas) abiems sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas – nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. Ž. priklauso 1/2 dalis areštuotos negyvenamosios patalpos (garažo), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso 1/2 (viena antroji) dalis areštuotos negyvenamosios patalpos (garažo) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.