Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

N. K. 2019 m. spalio 29 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest“ 7510, Nr. ARKB-0275, nustatytas 1,70 promilių girtumas).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis N. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 29 d., būdamas (duomenys neskelbtini), išgėrė pusantro litro 5 laipsnių stiprumo alaus, nesijautė apsvaigęs. Susipyko su draugu, todėl nusprendė parsivaryti automobilį iš (duomenys neskelbtini)kaimo iki Vilijampolės ir saugiai jį ten pastatyti. Sėdo už jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo Kauno link. Važiuojant (duomenys neskelbtini)kaime jį sustabdė policijos pareigūnai. Tuo metu jo draugas mamos automobiliu vežė žmogų į Kauną, o jis važiavo paskui. Policijos pareigūnams sustabdžius N. K. vairuojamą automobilį, draugas taip pat sustojo. Policijos pareigūnai patikrino draugo dokumentus, o jam liepė pora kartų pūsti į alkotesterį. Alkotesterio rodmenys parodė, kad jis neblaivus, iš pradžių buvo 1,5 promilės, antrą kartą – 1,7 promilės. Su alkotesterio rodmenimis sutinka. Policijos pareigūnai nušalino jį nuo vairavimo, pasodino į policijos automobilį ir išvežė į Kauną. Patikino, kad jam priklausančio automobilio vertė yra apie 700,00 eurų, jį įsigijo maždaug prieš 7 metus. Vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kadangi teisė vairuoti už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos jam yra atimta trejiems metams ir vienam mėnesiui. Dėl savo veiksmų gailisi. Pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. lapkričio 8 d. baudžiamojo įsakymo, nes nesuprato, kodėl dėl to paties įvykio jis yra nubaustas administracine tvarka ir vėl yra baudžiamas kaip padaręs nusikaltimą. Dabar supranta, kad administracine tvarka baustas dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, o padarytas nusikaltimas yra dėl to, kad vairavo, kai neblaivumas yra daugiau nei 1,5 promilės.

Išvada dėl N. K. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad N. K. atžvilgiu pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 10–11).

2019 m. spalio 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d. patruliuojant nustatytame maršrute radijo šaukiniu „K1905“, kartu su vyr. patruliu A. D., apie 21.08 val. iš Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Kauno važiuoja automobilis „Mitsubishi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas prieš važiuodamas gėrė alkoholį. Vykstant į įvykio vietą, minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas (duomenys neskelbtini)ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo N. K.. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes sunkiai orientavosi aplinkoje, kalbėjo nerišliai, o nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas teigė, kad daugiau kaip prieš valandą gėrė alaus. Patikrinus jį alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB -0275, metrologinės patikros Nr. 1172763, 21.20 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,73 promilių) girtumo laipsnis. Pakartotinio patikrinimo metu 21.36 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,70 promilių) girtumo laipsnis. Patikrinus vairuotoją VRM Centrinėje duomenų bazėje paaiškėjo, kad jam atimta teisė vairuoti. N. K. buvo sulaikytas 21.20 val. (duomenys neskelbtini), informuotas Kauno apskrities VPK OVS budėtojas ir Kauno apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyrius. Vėliau N. K. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS (b. l. 14).

2019 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini)kelio važiuojamoji dalis, kurios dešinėje pusėje matomas stovintis mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) penkių durų. Automobilio durys neužrakintos, langai uždaryti. Apžiūrint transporto priemonės vidų, matomas įprastas automobilio komplektacijai salonas, matoma priekinė panelė, prietaisų skydelis, vairas. Salone taip pat matoma automatinė bėgių perjungimo svirtis, sėdynės. Automobilio salone, bagažinės skyriuje, durelėse esančiose daiktų laikymo vietose, yra kiti daiktai, neįeinantys į automobilio komplektaciją, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, automobilyje esantys daiktai nufotografuoti. Apžiūrėjus visą transporto priemonę, kitų objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų - nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietos prieigas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 15–28).

2019 m. spalio 29 d. transporto priemonės perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 29 d. nugabentas į policijos automobilių saugojimo aikštelę UAB „Augenas“, esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 31–32).

2019 m. spalio 31 d. „VĮ Regitra“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. vasario 6 d. savininkas yra N. K. (b. l. 33).

2019 m. spalio 31 d. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi Carisma GDO LX“ 1998 metų laidos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM yra 561,00 eurų (b. l. 34).

2019 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d., 21.40 val., N. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB -0275, metrologinės patikros Nr. 1172763, 21.20 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,73 promilių) girtumo laipsnis. Pakartotinio patikrinimo metu 21.36 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,70 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas N. K. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. spalio 29 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tokiu būdu vakare, manevruodamas gyvenvietėje, judrioje gatvėje, sukėlė realią grėsmę tiek sau, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

Ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad pagal gautą pranešimą apie neblaivų asmenį, vairuojantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)kaime minėtas automobilis buvo sustabdytas. Automobilio vairuotojui N. K. alkotesteriu nustatytas 1,73 promilės girtumas, pakartotinai patikrinus – 1,70 promilių girtumas. Neblaivumo faktas taip pat patvirtintas 2019 m. spalio 29 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 29 d., 21.40 val., N. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB -0275, metrologinės patikros Nr. 1172763, 21.20 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,73 promilių) girtumo laipsnis. Pakartotinio patikrinimo metu 21.36 val. jam buvo nustatytas vidutinis (1,70 promilių) girtumo laipsnis (b. l. 48). Kaltinamojo vairuotas automobilis nugabentas į policijos automobilių saugojimo aikštelę UAB „Augenas“, esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Kaltę taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami N. K. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,70 promilės girtumas), sąmoningai sėdo už jam priklausančio automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairo ir važiuodamas (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie reagavo į pranešimą Bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad minėtą automobilį vairuoja neblaivus asmuo.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už vairo vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą. Neblaivumą patvirtina byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantys N. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu N. K. pripažinus kaltu dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis pateikė prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, kuriame išreiškė abejonę dėl dvigubo baudimo principo pažeidimo, nurodydamas, kad dėl tos pačios veikos jau buvo nubaustas administracine tvarka. Tokie kaltinamojo argumentai nepagrįsti, kadangi kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1585-2019, N. K. buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. spalio 29 d., apie 21.15 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti minėtos rūšies transporto priemonę, o administracinė atsakomybė jam pritaikyta pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, kuriame numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A2.6.-4153-825/2014, N. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė administracinė nuobauda – 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Teisės vairuoti transporto priemones N. K. įvykio metu nebuvo atgavęs, dėl ko ir buvo nubaustas 2019 m. lapkričio 7 d. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1585-2019, todėl jo prašymo tenkinti nėra pagrindo ir veikos kvalifikacija yra teisinga.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

N. K. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. N. K. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 79–81), baustas administracine tvarka (b. l. 82–84), neįrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą (b. l. 87–88), nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 114).

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti N. K. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir paskirti 90 MGL dydžio baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, N. K. skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam, tačiau turinčiam galiojančių administracinių nuobaudų, nedirbančiam N. K. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks N. K., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, N. K. bausmė skirtina artima minimaliam sankcijoje numatytam bausmės rūšies dydžiui, tai yra už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 75 MGL (3750,00 eurų) dydžio bauda.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2500,00 eurų) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnis).

Teismo paskirtai baudai sumokėti nustatytinas dvylikos mėnesių terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdama vidutinio girtumo laipsnio (1,70 promilių) ir tam neturėjo teisės, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant dviejų metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, tai yra – nuo 2019 m. spalio 31 d. (b. l. 74–75).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini)

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė N. K., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatos ir automobilis „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, transporto priemonės automobilio „Mitsubishi Carisma GDO LX“, 1998 metų, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM yra 561,00 eurų (b. l. 34). Pats kaltinamasis savo automobilį vertina 700 eurų.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šiuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo teismas įvertina kaltinamojo vairuoto automobilio rinkos vertę (561,00 eurų), tai, kad kaltinamasis nedirba. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų santykinę įtaką, darytina išvada, kad kaltinamajam priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga ir adekvati baudžiamojo poveikio priemonė.

Kaltinamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71–76), pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones N. K. atėmimą dvejiems metams.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, Nr. (duomenys neskelbtini), bei techninės apžiūros rezultatų kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke prie bylos medžiagos perduotini turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos nutarimu N. K. turtui - automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. (b. l. 37–44) paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Skirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2019 m. spalio 31 d. (b. l. 74–75).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 31–32).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą– nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones N. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „Mitsubishi Carisma“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, Nr. (duomenys neskelbtini), bei techninės apžiūros rezultatų kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus voke prie bylos medžiagos perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos nutarimu N. K. turtui - automobiliui „Mitsubishi Carisma“, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.