- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1-891-939/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32938-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- N. K.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje N. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas:
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams dviem mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., gydytis nuo alkoholizmo ir per 3 mėnesius išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. K. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 22 val. 40 min. namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. K., sudavė kumščiu du smūgius į kairį skruostą ir burną, vieną smūgį į dešinį skruostą, tampė ir išrovė plaukų, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą.
N. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad gyvena su mama A. K.. 2019 m. rugpjūčio 2 d. grįžo neblaivus namo. Matė, kad mama taip pat neblaivi. Nuėjo miegoti. Pabudus tos pačios dienos vakare, kambaryje tarp jo ir neblaivios mamos kilo žodinis konfliktas, abu su mama koliojo, keikė vienas kitą. Konflikto metu, susinervinęs, kad jį kolioja, bei dėl girtumo tyčia stipriai sudavė mamai kumščiu į veidą gal tris smūgius. Neblaivi mama rėkė, rankomis užsiėmė burną, smūgiai buvo stiprūs, jis suprato, kad šiai skaudėjo. Jis sugriebė savo motiną už plaukų ir ją tempė ranka nuo savęs, po kelių sekundžių paleido. Už plaukų ją traukė suėmęs delnu, todėl galėjo išpešti plaukų. Nematė, ar suduodamas kumščiu sužalojo savo mamą. Su motina susitaikė, jos atsiprašė (b. l. 59-60).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad gyvena su sūnumi N. K.. 2019 m. rugpjūčio 2 d. ji namuose gėrė alkoholį, buvo labai apsvaigusi. Sūnus N. K. vakare grįžo neblaivus ir nuėjo miegoti. Jam prabudus, apie 22 val. 30 min., tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu sūnus tyčia sudavė jai kumščiais po vieną smūgį į kairį skruostą, burną ir dešinį skruostą, sugriebęs rankomis už plaukų pakaušio srityje, tempė, išrovė plaukų. Dėl sūnaus smūgių į veidą paraudo, patino abu skruostai, lūpos, juto fizinį skausmą. Dėl suduoto smūgio kliba apatinis dantis, kairėje pusėje. Mušama šaukė, sakė, kad skauda, keikė, koliojo sūnų. Dėl patirtų veido sumušimų nesigydė, vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisakė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 13, 20-21).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. apie 23 val. N. K. namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sudavė smūgius motinai A. K. į galvos sritį ir kitas kūno vietas, tampė už plaukų ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo kambaryje. Įvykio vietos apžiūros metu ant nukentėjusiosios veido fiksuota dėmės, panašios į kraujosruvas (b. l. 6-9).
2019 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji A. K., kurios dėl neblaivumo nebuvo galima apklausti. A. K. kairiajame ir dešiniajame skruostuose matėsi kraujosruvos. Pareiškėja nurodė, kad smurtavo sūnus N. K., kuris po įvykio pasišalino (b. l. 10-14).
Asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad N. K. motina yra A. K. (b. l. 71).
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis N. K. neblaivus tyčia sudavė savo motinai A. K. kumščiu po vieną smūgį į kairį skruostą, burną ir dešinį skruostą, tampė ir išrovė plaukų, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai A. K. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (smūgiuota kumščiu į veidą), padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją ir pobūdį (kraujosruva dešiniajame skruoste, kraujosruva kairiajame skruoste, lūpos sumušimas, klibantis dantis, išrauti plaukai), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių, galėjusių nulemti fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, suduodamas kumščiu nukentėjusiajai į veidą, temdamas nukentėjusiąją už plaukų, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 64-69). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas, nukentėjusysioji nurodė, kad su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis N. K. du kartus teistas (b. l. 26-46), baustas administracine tvarka (b. l. 47-50), nedirba (b. l. 53), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 55). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, N. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 51 paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. K. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę 34 parų arešto bausmę.
Bausmę paskirti atlikti Alytaus pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. K. sulaikymo momento.
N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti N. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalimi, nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Įteikti N. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.