Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2009-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-41-557/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-06-11
Bylos Nr.
1-41-557/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Nukentėjusysis
V. M., J. G.
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-41-557/2009
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.5.; 1.2.4.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjui Antanui Lekstučiui,nukentėjusiosioms V. M., J. G. ir jos atstovui pagal įstatymą R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamasis V. S. 2007 m. balandžio 12 d. apie 17 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, tarpusavio konflikto metu rankomis stumdamas sugyventinę R. M. iš virtuvės į verandą ir tyčia du kartus smogdamas kumščiu R. M. į veidą, nuo ko pastaroji nugriuvo verandoje ant grindų, atsitrenkdama į stovėjusį prie sienos dviratį, padarė poodinę kraujosruvą kaktos kairės pusės smilkininiame krašte, dešinės akies sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis dešinės akies vokuose, dešinio žando srities sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žande, dešinės veido pusės smulkiais odos nubrozdinimais, kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą – kraujo išsiliejimą po kietuoju smegenų dangalu, taip pat odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą aplinkui dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, nedideles poodines kraujosruvas dešinio žasto ir dilbio šoniniame paviršiuje bei kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairiojo klubo ir kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje bei smulkias poodines abiejų blauzdų kraujosruvas. Tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdęs R. M. sveikatą, ko pasekoje išsiliejusiam po kietuoju smegenų dangalu kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius galvos smegenų bei plaučių pabrinkimui R. M. 2007 m. balandžio 13 d. apie 06-07 val. mirė, kaltinamasis V. S. dėl neatsargumo atėmė R. M. gyvybę.

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su sugyventine R. M. kartu gyveno ilgiau kaip metus. Jų tarpusavio santykiai buvo normalūs, tačiau sugyventinė kartais kelioms dienoms išeidavo iš namų, dėl ko tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. Anksčiau niekuomet nėra mušęs R. M.. Jis vertėsi automobilių remontu, buvo įdarbinęs ir V. U. bei V. F., dirbti padėdavo ir sugyventinė. Maždaug prieš 3 dienas iki aptariamų įvykių ryte jis davė R. M. 200 litų, ji dviračiu išvažiavo į Priekulę nupirkti maisto ir dingo. Nežino, ar išvažiuodama ji pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną, kurį jai buvo atidavusi dukra, tačiau žino, kad jos telefonas tuo metu buvo sugedęs ir neveikė. Ieškodamas sugyventinės, jis skambino jos dukrai, S. Š., V. U., tačiau niekas nežinojo, kur ji yra. Balandžio 12 d. nuo ryto jis su V. U. dirbo garaže. Apie 11 val. atvažiavo V. F. ir atvežė butelį šampano bei du 0,7 l. talpos butelius degtinės, kadangi išvakarėse buvo jo vestuvės. Jie trįse pradėjo garaže girtauti, bet netrukus atvažiavo V. F. draugas ir jį išsivežė. Tuomet jie su V. U. persikraustė girtauti iš garažo į virtuvę, savo mobilaus ryšio telefoną jis paliko lentynoje garaže. Apie 13 val. baigė gerti turėtą alkoholį, ir V. U. išėjo namo, o jis atsigulė į lovą miegoti. Atsibudęs apie 17 val., jis gaminosi vagyti, kai tuo metu į namus sugrįžo R. M.. Paklausta, kur buvo, ji nieko neatsakė. Tada jis liepė jai eiti lauk ir pastūmė, nuo ko R. M. nugriuvo koridoriuje ant grindų, atsitrenkdama į prie sienos dešinėje pusėje stovėjusį jos dviratį. Į dviratį ji atsitrenkė kaire kūno puse ir per tą šoną nuslydusi nusirito ant dešinio šono į kitą koridoriaus pusę. Po to R. M. atsistojo ir išėjo link Priekulės. Apie 19 val. jis pasiėmė iš garažo savo telefoną, jį rado toje pat vietoje, kur ir buvo palikęs. Nežino, ar tuo metu, kai jis miegojo, sugyventinė jau buvo grįžusi, ir ar ji naudojosi jo telefonu. Apie 22-23 val. jis atsigulė miegoti, nei iki to laiko, nei vėliau jokio triukšmo pas kaimynus G. negirdėjo. Ryte jau buvo atsikėlęs, kuomet apie 7 val. atėjo R. G. ir pasakė, kad sugyventinei blogai. Nuėjęs pas G., bute pamatė didelę netvarką, išgertuvių pėdsakus, nuvirtusią lovą. R. G. namie nebuvo. R. M. negyva gulėjo ant grindų, jos kelnės ir kelnaitės buvo nusmauktos iki pat apačios, liemenėlė užtempta į viršų. Po to jis iškvietė policiją. Kol atvyko policija, jis buvo lauke, o R. G. – namuose, nežino, ar ji tenai ką nors tvarkė. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nebėra jo matytų naminės degtinės butelių, o R. M. kelnės apžiūros metu vėl yra užsmauktos į viršų. Kuomet policija išsivežė lavoną, prie jo buvo priėjęs dabar jau miręs kaimynas J. Ž. ir sakė, kad viską žino, kas ten naktį vyko, ir pasakys, jei reikės. Tačiau jis J. Ž. pasakė, kad jam tai neįdomu, ir daugiau jo nesiklausė. Spėja, kad naktį G. bute vyko išgertuvės, tačiau nežino, kas jose dalyvavo. Kaimynas P. K. jo sūnui minėjo, kad tą naktį jis du kartus su pagaliu ėjo raminti pas G. siautėjusių asmenų. Kategoriškai tvirtina nesudavęs smūgių R. M.. Kuomet ji griuvo atsitrenkdama į dviratį, sužalojimų veide negalėjo atsirasti. Mano, kad sugyventinė buvo sumušta išgertuvių pas G. metu. R. M. nebuvo sveika, jai iš nosies kasdien bėgdavo kraujas, dėl ko jos pagalvė ir drabužiai nuolat būdavo kruvini. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 108-111).

Apklausta teismo, nukentėjusioji V. M. parodė, kad nužudytoji R. M. yra jos mama, artimieji mamą vadindavo Jolanta. Mama apie 2 metus gyveno kartu su V. S. pastarojo namuose (duomenys neskelbtini). Ji pati 2-3 metus gyveno atskirai nuo mamos, jų tarpusavio santykiai buvo nekokie, kadangi mama dažnai girtaudavo, o ji mamai dėl to priekaištavo. Tuo metu ji pati laikinai gyveno pas S. Š. Priekulėje, (duomenys neskelbtini). 2007-04-11 ryte mama atvyko pas ją dviračiu. Kaip ji suprato iš mamos pasakojimo, mama buvo susipykusi su V. S. ir keletui dienų išėjusi iš namų. Ji buvo išgėrusi, tačiau jokių sužalojimų ant mamos kūno nepastebėjo. Ji neišleido išgėrusios mamos namo, mama liko pas ją nakvoti, vakare gėrė alų su S. Š. ir tame pat bute gyvenusiu V. U., kuris dirbo pas V. S.. Balandžio 12 d. ryte jos su mama išgėrė alkoholinio kokteilio, ir apie 13 val. mama išvažiavo. Sakė, kad važiuoja namo susirinkti daiktų (nuo S. Š. iki V. S. namų yra apie 2-3 km. atstumas), kadangi ketino palikti V. S. ir kraustytis gyventi kitur. 14.50 val. mama jai paskambino V. S. telefonu (ji pati tuo metu kalbėjo savo telefonu, todėl mama paskambino į S. Š. telefoną), sakė, kad viskas gerai, verdanti sriubą bei paminėjo, kad eina persirengti. Ryte prieš 10 val. jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad mama nebegyva. Nuvykusi rado mirusią mamą, gulinčią ant grindų, ji buvo apsirengusi kitais drabužiais, negu kad išvykdama iš jos. Kiek jai žinoma, ir V. S., ir mama išgėrę tapdavo agresyvūs, konfliktuodavo. Ji pati yra keletą kartų mačiusi, kaip V. S. girtas mušė mamą, apie tai, kad ji yra sugyventinio mušama, buvo galima spręsti ir iš pokalbių su mama. Gyvendama su V. S., mama kartu su juo dirbo – padėjo V. S. remontuoti automobilius, užsidirbdavo pragyvenimui, kartais materialiai paremdavo ir ją. Mama turėjo padidintą kraujo spaudimą, kartais jai iš nosies bėgdavo kraujas.

Apklausta teismo, nukentėjusioji J. G. parodė, kad jos dukra R. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kartu su V. S., jie kartu remontavo automobilius, o taip pat kartu ir girtaudavo, apgirtę skambindavo jai telefonu. Dukra ją aplankydavo 2-3 kartus per mėnesį, yra minėjusi, kad su V. S. sugyveno blogai, pastarasis ją mušdavo. Nenorėdama jos skaudinti, dukra vengdavo skųstis, sakydavo, kad jai visko užtenka, viskas gerai. Apie kokias nors dukters sveikatos problemas ji nieko nežino. Paskutinį kartą dukra ją aplankė prieš 2 savaites iki įvykio, ant jos veido tuo metu ji pastebėjo mušimo žymes. Nukentėjusioji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog dukra jai skambino ir 2007-04-13 apie 02.30 val., ji išgirdo tik jos balsą „ar tu čia mama“, tuo pokalbis ir baigėsi.

Apklausta teismo liudytoja J. P. parodė, kad jos sesuo R. M. dažnai išgerdavo, girtaudavo ir kartu su savo sugyventiniu V. S.. Sesuo yra minėjusi, kad V. S. ją mušantis, varantis iš namų, apie tai, kad V. S. muša mamą, jai yra pasakojusi ir V. M.. 2007-04-12 apie 15.30 val. sesuo jai paskambino V. S. telefonu. Ji kalbėjo rišliai, neatrodė girta, klausė, ar ji nesiruošianti važiuoti pas mamą. Sesuo taip pat sakė, kas gamina valgį, kurį neš vyrams į garažą.

Apklaustas teismo liudytojas R. G. parodė, kad jo santykiai su seserimi R. M. buvo įtemti, kadangi jis yra griežtas, o sesuo dažnai girtaudavo, pasigėrę kartu su sugyventiniu V. S. skambindavo ir jam. Dėl to, kad V. S. ją muštų, sesuo jam nėra skundusis, sumuštos sesers taip pat nėra matęs. Kurį laiką prieš mirtį sesuo skambino mamai ieškodama jo, kadangi su V. S. buvo užėmę vietą prie Minijos upės ir kvietė atvažiuoti gaudyti stintų. Dėl užimtumo darbe jis nevažiavo, po kiek laiko sesuo jam sakė, kad V. S. už tai grasino jį primušti, tačiau šio grasinimo jis rimtai nevertino.

Apklaustas teismo, liudytojas S. Š. parodė, kad 2007 m. balandžio mėn. buvo priėmęs gyventi V. M., kuri padėdavo namų ruošoje, kadangi jis yra neįgalus. Tuo pat metu pas jį buvo apsistojęs ir jo giminaitis A. U.. Jis gerai pažinojo ir R. M., V. S., su kuriais palaikė draugiškus santykius. Žinojo, kad R. M. kartais pakildavo kraujospūdis, skaudėdavo galvą. 2007-04-10 apie 10-11 val. pas jį dviračiu atvažiavo R. M., ieškojo dukters, o jos neradusi išvažiavo. 2007-04-11 apie 20-21val. R. M. vėl atvažiavo dviračiu, tuo metu namuose buvo ir V. M. bei V. U.. R. M. buvo gerokai išgėrusi, todėl dukra neišleido jos namo, ir ji liko nakvoti. Visi netrukus nuėjo miegoti, negirtavo, prieš tai jis buvo gėręs degtinės su V. U.. 2008-04-12 apie 10 val. R. M. dviračiu išvažiavo namo, ant jos veido jokių sumušimo žymių nematė. V. M. jai buvo sakiusi, kad V. S. muša mamą, vieną kartą jis ir pats betarpiškai matė tokio mušimo atvejį. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, jog 2007-04-11 vakare jam skambino V. S., kuris, kaip suprato iš balso, buvo girtas, ir teiravosi R. M.. Kadangi pastaroji tuomet dar nebuvo atvažiavusi, jis ir pasakė, kad jos nėra. Tą vakarą V. S. skambino ir vėliau, tačiau jis nebeatsiliepė, o po to visai išjungė telefoną. Tą vakarą V. S. skambino ir V. U..

Apklaustas teismo, liudytojas V. U. parodė, kad 2007 m. balandžio mėn. gyveno pas giminaitį S. Š. Priekulėje, ir dirbo pas V. S., padėdamas remontuoti mašinas. Pas S. Š. tuo metu gyveno ir V. M.. 2007-04-11 vakare jie visi buvo namuose, kuomet atvyko R. M., kuri pasiliko nakvoti. R. Š. nuėjus miegoti, jis su R. M. gėrė degtinę. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, ant R. M. veido sumušimo žymių nepastebėjo. 2007-04-12 apie 7 val. jis atsikėlė ir išėjo pas V. F.. Tuo metu R. M. dar miegojo, išeidamas matė verandoje stovintį R. M. dviratį. Pas V. S., kur jie taisė automobilius, nuvažiavo kartu su V. F.. Tą rytą V. F. pas V. S. nusivežė 0,7 l degtinės butelį, porą butelių šampano ir dvi metalines 0,5 l talpos skardines kažkokio gėrimo, todėl tą dieną nedirbo, o šventė V. F. vestuvių proga, visi trys gėrė V. S. garaže. Apie 11 val. pas V. F. atvažiavo jo pažįstamas ir jį išsivežė. Tada jis su V. S. iš garažo nuėjo į kambarį, kur toliau gėrė. Matė, kad V. S. turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau ar jį pasiėmė išeidamas iš garažo, neprisimena. Baigus gerti V. S. lovoje užmigo, o jis apie 13.30 val. išėjo namo. Į namus ėjo tilteliu per Minijos upę, eidamas namo R. M. nesutiko. Apie R. M. mirtį sužinojo 2007-04-13 apie 09 val., atėjęs į darbą pas V. S.. Išskyrus jį ir V. F., jokie kiti asmenys tuo metu pas V. S. nedirbo. Kiek pamena, eidamas į darbą 2007-04-10, sutiko iš V. S. dviračiu išvažiuojančią R. M., kuri, kiek pamena iš V. S. pasakojimo, po to kelias dienas negrįžo namo. Tiksliau šių aplinkybių neprisimena, nes jo atmintis ir taip yra prasta, o tomis dienomis jis dar ir smarkiai girtavo. Tačiau gerai pamena, jog nieko nesakė V. S. apie tai, kad R. M. nakvojo pas S. Š., nors ir žinojo, kad pastarasis ieško išėjusios sugyventinės. Jis pats nėra matęs, kad V. S. muštų R. M., kiek jam teko stebėti, jų tarpusavio santykiai jam pasirodė normalūs, apie mušimą buvo minėjusi tik V. M.. Kategoriškai tvirtina, jog tol, kol vyko išgertuvės, R. M. namuose nebuvo, išeidamas paliko namuose tik miegantį V. S..

Apklausta teismo, liudytoja V. B. parodė, kad 2007-04-10 apie 20 val. pas ją į Rimkų kaime esantį prekybinį kioską, kuriame ji dirba, atėjo pažįstama R. M. ir paprašė paskolinti 15 litų. Jos abi pasikalbėjo, R. M. sakė, kad ruošiasi palikti sugyventinį V. S., kadangi jis yra grubus, ir susirasti darbą. Minėjo, kad atvažiavo iš Priekulės, ir ruošiasi važiuoti pas dukrą. Ji R. M. paskolino 15 litų, ir pastaroji išėjo pas pažįstamą Mariną, gyvenančią šalia kiosko. Daugiau ji R. M. nematė. 2007-04-12 apie 15-16 val. R. M. jai paskambino, sakė kad yra namuose, išsimaudė, jaučiasi gerai, pažadėjo atvažiuoti šeštadienį (t. y. balandžio 14 d.) su vyru ir grąžinti pinigus.

Apklausta teismo, liudytoja R. G. parodė, kad yra V. S. kaimynė, gyvena dvibučiame name, kurio dalį užima V. S., o kitą dalį – jos šeima. Su V. S. palaiko gerus tarpusavio santykius, gerai pažinojo ir jo sugyventinę R. M.. 2007-04-12 po 17 val., jai su vyru grįžus iš darbo, pas ją į namus nuo savo namų pusės atėjo R. M. ir pasakė, kad ją V. S. mušė ir varo iš namų, paprašė leisti atsigulti. Tuo metu lauke dar buvo šviesu. R. M. buvo išgėrusi, ji rodė Vyto padarytus sumušimus - dešinė akis buvo paraudusi, prie nosies matėsi išbėgęs kraujas, striukės rankovė buvo sutepta panašiomis į kraują dėmėmis. Jai leidus, R. M. iš karto nuėjo miegoti ir atsigulė į jos lovą kambaryje. Kas tą dieną vyko V. S. namuose, ji nežino, nes nuo 8 val. ryto abu su vyru buvo darbe. Ji su vyru R. G. ir toliau leido laiką lauke – nuėję į parduotuvę, kur užtruko apie 30 min., nusipirko vyno ir parsinešę dviese jį išgėrė, po to apie 20-21 val. nuėjo miegoti. Ji atsigulė kambaryje į kitą lovą, o vyras – virtuvėje. R. M. visą laiką gulėjo lovoje. Ryte atsikėlusi apie 6 val. pamatė, kad R. M. aukštielninka guli ant grindų, galvą padėjusi ant slenksčio, ji kvėpavo, bet prabudusi nebuvo. Pagalvė tebebuvo lovoje, tačiau pakišama lovos koja buvo nuvirtusi (ji nuvirsdavo dažnai), ir R. M. matyt dėl to buvo išvirtusi iš lovos. Ji išėjo pas savo marčią L. G., gyvenančią netoliese, atsigerti kavos. Grįžusi maždaug po valandos pamatė, kad R. M. guli toje pat vietoje, tačiau nebekvėpuoja, iš burnos buvo išbėgęs kraujas. Ji išsigandusi nuėjo pas V. S. ir apie tai jam pasakė. V. S. tuo metu dar miegojo, pas jį pašalinių asmenų nematė. V. S. atėjęs judino R. M. už krūtinės, tačiau pastaroji nerodė jokių gyvybės žymių, tada V. S. iškvietė greitąją pagalbą. Ji pati ir jos vyras mobilaus ryšio telefono neturi, nematė, kad telefoną su savimi būtų turėjusi ir R. M.. Tą vakarą ir naktį pas juos jokių pašalinių asmenų nebuvo, išgertuvės nevyko (išskyrus judviejų su vyru išgertą vieną butelį vyno). Kiek pamena, tuo metu jie negalėjo naudotis elektra, kuri buvo už skolas atjungta. Iš pradžių teismui aiškinusi, jog V. S. ir R. M. gyveno gerai sutardami, nebuvo pastebėjusi jų pykstantis, liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus (t. 1, b. l. 102-111), jog R. M. ir anksčiau yra skundusis, kad V. S. ją muša, buvo mačiusi praskeltą jos lūpą. Papildomai apklausta liudytoja R. G. parodė, jog iki atvykstant policijai ji namuose nieko nekeitė ir netvarkė, išgertuvių pėdsakų neslėpė. Bijodama užeiti į patalpas, kuriose buvo lavonas, ji policijos laukė lauke, V. S. taip pat buvo lauke ir savo namuose, niekas iš pašalinių į patalpas užėjęs nebuvo. Liudytoja patvirtino, kad aptiko R. M. tokioje padėtyje, kuri yra užfiksuota fotonuotraukose įvykio vietos apžiūros metu, mirusiosios kelnės ir kelnaitės nebuvo numautos daugiau, negu kad matosi fotonuotraukose. Mano, kad P. K. galėjo girdėti triukšmą ir jos balsą tuo metu, kai ji ėjo į ūkinį pastatą parnešti vyrui patalynės, kadangi, R. M. užėmus lovą, vyrą teko įkurdinti virtuvėje.

Apklaustas teismo, liudytojas R. G. parodė, kad gerai pažįsta kaltinamąjį V. S., iš matymo pažinojo ir R. M.. Apie nagrinėjamus įvykius nieko nepamena, kadangi po jų turėjo galvos traumą ir tapo neįgalus. Tuo metu, kai apie bylos aplinkybes buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, dar buvo sveikas, įvykio aplinkybes prisiminė gerai ir apie jam žinomas bylos aplinkybes davė teisingus parodymus. Apklausų protokolus jis perskaitė ir juos pasirašė. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 90-93, 97-99), liudytojas nurodė prisimenąs, kad 2007-04-12 pavakare, tikslaus laiko nepamena, pas jį į namus atėjo R. M. ir pasiprašė pernakvoti. Nepamena, ar tuo metu, kai atėjo R. M., jis buvo namuose, ar grįžęs jau rado ją besikalbančią su jo žmona. R. M. minėjo, kad jai bloga, silpna, tačiau nesakė, kad būtų buvusi sumušta, kiek pamena, jokių sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Jie su žmona tą vakarą girtavo, tačiau R. M. su jais negėrė, jokių pašalinių žmonių tą vakarą ir naktį pas juos nebuvo. Būdamas stipriai girtas, jis nuėjo miegoti į virtuvę, R. M. atsigulė į žmonos lovą, o žmona – į jo lovą. Ryte atsikėlęs jis išėjo ieškoti alkoholio, matė, kad R. M. yra iškritusi iš lovos, tačiau ji buvo gyva, kvėpavo. Įkandin jo žmona išėjo pas marčią gerti kavos. Grįžęs vakare iš žmonos sužinojo, kad R. M. mirė. Kiek pamena, elektra jų bute tuo metu atjungta nebuvo.

Iš AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ pažymų matyti, kad 2007 m. balandžio 12-13 dienomis elektros energijos tiekimas į G. butą nebuvo nutrauktas (t. 3, b. l. 132).

Apklaustas teismo, liudytojas S. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su žmona L. G.. Yra gerai pažįstamas su kaltinamuoju, kurį laiką pas jį dirbo. Tame pat kaime, viename name su kaltinamuoju, gyvena ir jo tėvai R. G., R. G.. Jo ir tėvų namai yra atokiau vienas nuo kito. 2007-04-13 po 06 val. pas jį į namus atėjo jo motina R. G. atsigerti kavos. Jis pats su motina tą rytą nebendravo. Su motina bendravo jo žmona, kuri vėliau pasakojo, kad jo mama buvo išsigandusi ir minėjo, jog jos namuose, lovoje, numirė V. S. sugyventinė R. M.. Kiek pabuvusi, mama išėjo, o apie 7.30 val. jis išėjo į darbą. Kas tą naktį vyko tėvų namuose, jis nežino, taip pat nežino, ar kas nors tuo metu svečiavosi pas tėvus. Jis pats pas tėvus nesilankydavo, nebendraudavo ir su tėvu, tik mama kartais užeidavo pas juos pasikalbėti.

Apklausta teismo, liudytoja L. G. parodė, kad 2007-04-13 apie 05.30 val. pas ją į namus atėjo vyro motina R. G. atsigerti kavos, vyras tuo metu dar miegojo. Atsigerti kavos uošvė rytais prieš darbą ateidavo dažnai. Uošvė pasakojo, kad vakare atėjo Jolanta (ji pati šios moters nepažinojo) ir paprašė leisti atsigulti, ji iki šiol miega, todėl sakėsi eis jos žadinti. Atsigėrusi kavos, uošvė apie 06.30 val. išėjo. R. G. nebuvo girta ar susijaudinusi, nieko neįprasto jos elgesyje nepastebėjo. Vyras atsikėlė apie 7 val. Pasakiusi apie mamos apsilankymą, ji išėjo į darbą. Uošvė dirbo kartu su ja, bet tą rytą į darbą ji neatėjo. Kitą dieną sutikta uošvė pasakė, kad namuose rado negyvą Jolantą.

Apklausta teismo, liudytoja N. J. parodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo. 2007-04-14 apie atvažiavusi pas brolį (brolis tuo metu jau buvo sulaikytas), kieme sutiko šiuo metu jau mirusį kaimyną J. Ž.. Kaimynas sakė, kad policija sulaikė nekaltą žmogų, tą vakarą jis buvęs pas G. ir matęs ten R. M., ji atėjo jau sutemus, pas G. vyko išgertuvės, girdėjosi riksmai. Daugiau jis nieko nepasakojo, žadėjo viską pasakyti, kai ateis laikas. Prieš kurį laiką iki įvykio atvažiavusi pas brolį rado R. M. girtą ir varė ją lauk iš brolio namų, pastaroji sakė, kad greitai išeis, nes susirado turtingą kavalierių.

Apklaustas teismo, liudytojas P. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo tvartas yra apie 150 m. atstumu nuo G. namo. 2007 m. balandžio 12-13 naktį paršiavosi jo kiaulė, todėl keletą kartų ėjo į tvartą. Apie 1 val. matė šviesą G. namuose ir girdėjo barnį, girdėjosi R. G. balsas ir kitų asmenų balsai. Į tai nekreipė didelio dėmesio, kadangi pas G. nuolat renkasi girtuokliai ir triukšmauja.

Iš įrodymų tyrimo metu prokuroro BPK 288 str. nustatyta tvarka pateikto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nuo P. K. tvarto iki R. G. gyvenamojo namo yra 92 metrų atstumas, iš P. K. tvarto R. G. gyvenamasis namas gerai matomas.

Apklaustas teismo, liudytojas A. Ž. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėvas J. Ž., miręs 2007-04-18, praėjus kelioms dienoms po R. M. mirties jam minėjo, jog žino, kas ten įvyko, tačiau nieko daugiau nepasakojo. Tėvas taip pat sakė iš kaimyno P. K. girdėjęs, jog tą naktį, kuomet mirė R. M., R. G. namuose girdėjo triukšmą.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 370/07(03) matyti (t. 1, b. l. 37-46), kad R. M. mirė 2007-04-13 tarp 06-07 val. nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius antrinėms smegenų kamieno kraujosruvoms, galvos smegenų bei plaučių pabrinkimui.

Ištyrus mirusiosios kūną, rasti šie švieži galvos sužalojimai:

kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje ir galvos smegenų kairiosios pakaušinės skilties sumušimas, poodinė kraujosruva kaktos kairės pusės smilkininiame krašte,kraujosruvos dešinės akies vokuose, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, dešinės veido pusės smulkūs odos nubrozdinimai, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje.

Trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tarp šio sužalojimo ir nukentėjusiosios mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Rastas kraujo išsiliejimas yra apie pusės paros senumo. Kraujosruvų po kietuoju smegenų dangalu eiga lėtinė. Kol po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, taip vadinamu „šviesiuoju periodu“, R. M. galėjo vaikščioti ir atlikti kitus aktyvius veiksmus. Kiti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo. Sprendžiant iš sužalojimų pobūdžio, išsidėstymo ir kiekio, galvos – veido sužalojimai paaiškinami keturiais smūgiais (trauminiais poveikiais): į dešinės akies sritį, į viršutinę lūpą, į dešinį žandą ir į kaktos kairę pusę. Sprendžiant iš kaktos kairės pusės smilkininio krašto poodinės kraujosruvos dydžio bei storio, ši kraujosruva padaryta nuo nestipraus trauminio poveikio. Smulkūs dešinės veido pusės odos nubrozdinimai – įdrėskimai galėjo būti padaryti rankų pirštų nagais.

Kiti švieži sužalojimai:

odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva aplinkui dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, nedidelės poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir dilbio šoniniame paviršiuje bei kairio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairiojo klubo ir kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, dešinės šlaunies užpakaliniame ir vidiniame paviršiuje bei smulkios poodinės abiejų blauzdų kraujosruvos.

Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva aplinkui dešinio peties sąnario viršutiniame paviršiuje gavosi nuo sumušimo arba atsitrenkimo. Nedidelės apvalios poodinės kraujosruvos dešinio žasto ir dilbio, kairio riešo sąnario, kairio klubo bei abiejų šlaunų srityse galėjo būti padarytos spaudžiant rankų pirštais, pirštų galais. Tokios kraujosruvos galėjo atsirasti sugriebus ir spaudžiant rankomis galūnes, keliant, tempiant kūną ar pan.

Taip pat rasta sena poodinė kairės krūties kraujosruva bei sena paviršinė granuliuojanti dešinės plaštakos nykščio krumplio žaizda. Sprendžiant iš kraujosruvos spalvos ir kitų sužalojimų savybių, rasta poodinė kairės krūties kraujosruva yra 5-7 dienų senumo, paviršinė dešinės plaštakos nykščio žaizda padaryta dar anksčiau. Švieži sužalojimai padaryti paskutinę parą prieš mirtį. Visi sužalojimai padaryti bukais daiktais, daugiausia nuo sumušimo bei spaudimo. Nustatyti šviežių kūno sužalojimų padarymo sekos iš turimų duomenų negalima.

Mirusiosios kraujyje rasta 0,28 ‰ etilo alkoholio, kas rodo, kad R. M. mirė praktiškai blaivi. Aptikta 0,99 ‰ etanolio koncentracija mirusiosios šlapime bei kiti požymiai rodo, kad mirties išvakarėse R. M. vartojo alkoholį ir buvo neblaivi.

Iš papildomos teismo medicinos specialisto išvados Nr. KM 14/07(03) matyti (1 t., b. l. 51-53), kad anksčiau R. M. patirtos galvos traumos (galvos sumušimas 2005-07-24, supūliavusi muštinė pakaušio žaizda 2005 09 mėn.) dabartiniam trauminiam kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu įtakos neturėjo. Tačiau R. M. sirgo pirmine arterine hipertenzija II stadija, pasireiškusia aukštu arteriniu kraujospūdžiu, piktnaudžiavo alkoholiu, kas sukėlė alkoholinę kepenų ligą su kepenų funkcijos (galimai ir krešumo) sutrikimais, be to, 2004 m. jai diagnozuotas sifilis – šios ligos galėjo turėti įtakos kraujo išsiliejimui po kietuoju smegenų dangalu, nes sergant nurodytomis ligomis, kraujas po kietuoju smegenų dangalu gali išsilieti dėl nestipraus galvos sumušimo. R. M. patirtas galvos sumušimas tiesiogiai susijęs su kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu. Kraujas po kietuoju smegenų dangalu galėjo išsilieti R. M. griūnant, ją pastūmus, atsitrenkus galva.

Iš komisijinės teismo medicinos specialistų išvados Nr. KM 54(132)/08(01) matyti (t.1, b. l. 57-65), kad R. M. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Galvos – veido sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. suduodant smūgius rankomis ir/ar kojomis, dėl savo išsidėstymo ir daugybiškumo jie nėra paaiškinami griuvimu ar griuvinėjimu. Kiekvienas iš galvos sužalojimų – dešinės akies sumušimas, dešinio žando srities sumušimas, poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje - gali būti sietinas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (t. y. su mirtimi), todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui. Kiti sužalojimai, padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, su mirtimi priežastinio ryšio neturi. Visi sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje iki mirties.

Iš A. Garmaus teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. A-KI-81-15 matyti (t. 3, b. l. 96-110), kad kraujo išsiliejimas po R. M. kairiojo smegenų pusrutulio kietuoju smegenų dangalu galėjo susidaryti nuo vieno iš keturių trauminių poveikių į galvos sritį: dešinės akies sritį, dešinio žando sritį, lūpų vidurinę dalį, o taip pat ir kaktos – smilkinio kairės pusės sritį, tačiau nustatyti konkrečiai nuo kurio iš jų įvyko kraujo išsiliejimas nėra galimybės. Tyrimo metu konstatuotų sužalojimų pobūdis dešinės akies bei lūpų vidurinės dalies srityse nurodo, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius ir greičiausiai kumščiu. Sužalojimų pobūdis kaktos kairėj pusėj bei dešinio žando srityje rodo, kad jie galėjo gautis tiek nuo suduoto smūgio kumščiu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant. Juo labiau, kad bylos medžiagoje yra duomenų, kad V. S. pastūmė R. M., ji nugriuvo koridoriuje ant ten stovėjusio dviračio ir atsitrenkė kairiąja kūno puse. Negalima paneigti ir savaimingo R. M. griuvimo neblaivioje būklėje žinant, kad prieš 12-15 val. iki mirties ji buvo ganėtinai neblaivi: pomirtinio tyrimo metu jos kraujyje buvo rasta 0,28 %o, o šlapime 0,99 %o etilo alkoholio, tačiau per praėjusias nuo sužalojimo momento apie 12-15 val. iš organizmo galėjo eliminuotis apie 1,5 %o etilo alkoholio. Bylos medžiagoje esantys duomenys liudija, kad R. M. sirgo II-os stadijos aukšto kraujospūdžio liga bei alkoholine kepenų liga su cirozės komponentu, o iš medicinos praktikos yra žinoma, kad sergant šiomis ligomis, bet kokie kūno sužalojimai, tame tarpe ir kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, galėjo susidaryti ir nuo palyginti nestipraus sumušimo. Kraujosruvų šlaunų vidiniame ir išoriniame paviršiuose lokalizacija bei dydis rodo, kad jos galėjo susidaryti spaudžiant rankų pirštais grumtynių ir prievartinio akto metu, o tyrimo akte aprašyta kraujosruvų spalva rodo, kad jos galėjo gautis paros bėgyje iki mirties. Teismo medicinos ekspertas, lavono tyrimo metu konstatavęs daugybinius sužalojimus R. M. šlaunų srityse, privalėjo atlikti tikslinius tyrimus dėl lytinių santykių buvimo neužilgo prieš jos mirtį, nors užduotyje atlikti lavono tyrimą apie tai klausiama ir nebuvo.

Tikrindamas byloje esančiose teismo medicinos specialistų išvadose, konsultacinėje išvadoje užfiksuotų duomenų patikimumą, teismas apklausė išvadas davusius specialistus D. Vitkų, J. Rybalko ir A. Garmų. Paaiškindami ir papildydami savo išvadas specialistai nurodė, jog sužalojimai kaktos kairėj pusėj bei dešinio žando srityje galėjo gautis ir krentant bei atsitrenkiant, jeigu krentama buvo ne vieną kartą, o atsitrenkiama į turinčius ribotą paviršių daiktus. Krentant iš lovos, tokie sužalojimai galėjo būti padaryti, tik atsitrenkiant į turinčius ribotą paviršių daiktus. Tikėtina, kad nuo kraujavimo po kietuoju smegenų dangalu pradžios iki kraujosruvos, suspaudusios smegenis, susiformavimo (šis procesas po mirties nurūksta ir nebevyksta) praėjo laikotarpis, ne mažesnis kaip keletas valandų (2-4 val.), tačiau neviršijantis 12 valandų, dar apie 2 valandas truko smegenų pabrinkimo formavimasis. Taigi galvos sužalojimai R. M. galėjo būti padaryti balandžio 12 dienos antroje dienos pusėje – vakare, tikslesnio laiko nurodyti medicininių duomenų pagrindu negalima. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu yra trauminės kilmės, jis negali būti vertinamas kaip insultas – kraujo išsiliejimas dėl ligos. Tačiau nukentėjusiosios sirgtų ligų pobūdis leidžia teigti, kad kraujo išsiliejimas galėjo įvykti ir nuo nedidelės traumos. Baigus vartoti alkoholį, R. M. girtumas (alkoholio kiekis kraujyje) turėjo siekti ne mažiau kaip 1 promilę etilo alkoholio, tuo atveju nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki mirties turėjo praeiti apie 6-7 val., tačiau alkoholio kiekis kraujyje galėjo būti ir didesnis bei siekti pusantros promilės alkoholio, tuo atveju nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki mirties turėjo praeiti apie 12-15 val.

Iš 2007-04-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti (t. 1, b. l. 15-29), kad R. M. lavonas rastas (duomenys neskelbtini), R. G. gyvenamosiose patalpose. Apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje buvusi lova nuversta nuo pastatymo kojelių pagrindo kambario centro link, lovos pagrindas nėra buvęs pritvirtintas prie pastatymo kojelių. Šalia lovos ant žemės yra paklodė ir pagalvė. R. M. lavonas rastas gulintis ant nugaros tapduryje, jos džinsinių kelnių saga atsegta, užtrauktukas atitrauktas, liemenėlė užkelta į viršų. Po lavonu rastas ir paimtas telefonas NOKIA. Šiukšlių dėžėje rastas ir paimtas tuščias butelis nuo vyno.

Iš 2008-03-17 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus V. S. gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarp virtuvės ir verandos yra 5 cm aukščio slenkstis, už kurio į verandą veda du laipteliai. Pirmojo laiptelio plotis 56 cm, pakopos aukštis 18 cm, antro plotis 44 cm, aukštis 3 cm. (t. 1, b. l. 30-34).

Iš 2007-04-14 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą V. S. gyvenamosiose patalpose, ant laukinių durų įleidžiamos spynos baltai dažytos vidinės rankenos aptikta raudonos spalvos dėmė. Rankena paimta ir įpakuota į voką. Skalbyklėje aptikta vasarinė kepurė su užrašu „Sindy“ ( t. 2, b. l. 3-20).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(4545)-IS1-5321 matyti, kad atlikus DNR tyrimą nustatyta, jog žmogaus kraujo, rasto ant R. M. kelnių, džemperio, aukšta apykakle džemperio, striukės, durų rankenos, kepurės ir biologinių (kontaktinių) pėdsakų, rastų ant kepurės, genotipas sutampa su R. M. genotipu. Ant tyrimui pateiktų V. S. sportinių kelnių ir megztinio žmogaus kraujo nerasta. Ant R. M. džemperio taip pat rastas vyrui priklausantis kraujas, kuris nepriklauso V. S. (t.1, b. l. 175-178).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų (t. 2, b. l. 11, 25-42) apie V. S. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. M. mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) vykusį informacijos perdavimą telekomunikacijų tinklais matyti, kad:

2007-04-12 02:30 val. iš R. M. telefono, jai esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Priekulėje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. S.,

2007-04-12 14:50 val. iš V. S. telefono, jam esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Priekulėje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. Š.,

2007-04-12 15:03 val. iš V. S. telefono, jam esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Priekulėje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso V. B.,

2007-04-12 15:27 val. iš R. M. telefono, jai esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Dituvoje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. P.,

2007-04-12 15:28 val. iš R. M. telefono, jai esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Priekulėje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. P.,

2007-04-12 15:30 val. iš V. S. telefono, jam esant mobilaus ryšio operatoriaus „Bitė“ bokšto, esančio Klaipėdos r. Priekulėje, veikimo zonoje buvo skambinta telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso J. P..

Iš Vadovybės apsaugos departamento prie VRM specialisto 2007-05-31 išvados matyti, kad poligrafu LX-2000W pagal įvykio aplinkybių žinojimo metodiką ištyrus įtariamąjį V. S. nustatyta, kad V. S. reikia manyti žino, jog R. M. jo namuose buvo mušama apie 18 val., buvo mušama į veidą, ją mušė vienas žmogus (t. 2, b. l. 71-76). Vienok šios specialisto išvados teismas, remdamasis BPK 20 str. 1, 2 ir 4 d. nuostatomis, įrodymu nepripažįsta, ir štai dėl ko. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu subjektų, specialistų bei asmenų, kurie tiriami poligrafu, teises ir pareigas nustato Poligrafo naudojimo įstatymas. Šis įstatymas nustato, jog poligrafu gali būti tiriami tik tie asmenys, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja: atitinkamos institucijos valstybės tarnautojai, pareigūnai ir kariai, taip pat asmenys, atrinkti tarnybai šiose institucijose, valstybės tarnautojai, pareigūnai ir asmenys, atrinkti valstybės tarnybai, jeigu to prašo kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos. Tyrimo objektas – valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su nurodytais asmenimis ir jų aplinka. Taigi Poligrafo naudojimo įstatyme valstybės institucijoms nėra suteikta teisė tirti poligrafu įtariamąjį, nepatenkantį į aukščiau išvardintą galimų tirti poligrafu asmenų ratą. Duomenys, kuriuos valstybės institucijos ar pareigūnai gavo įstatyme nenurodytu būdu, t. y. nesilaikant principo „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“, yra gauti neteisėtai ir įrodymais nepripažįstami.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog jie patikimai patvirtina kaltinamojo kaltę dėl R. M. sumušimo, sužalojimo ir gyvybės atėmimo.

Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad V. S. ir R. M. gyveno kartu, palaikė šeiminius tarpusavio santykius. Nors kaltinamasis teigia, jog tarpusavio santykiai su sugyventine buvo normalūs, ir tarp jų kildavo tik žodiniai konfliktai, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais šis kaltinamojo aiškinimas yra paneigtas. Nukentėjusioji V. M. parodė, kad V. S. ir R. M. nuolat girtavo, o išgėrę tapdavo agresyvūs ir konfliktuodavo, V. S. mušdavo mamą – tai ji yra mačiusi ir pati betarpiškai, ir girdėjusi iš mamos pasakojimų. Apie tai, kad R. M. sakėsi yra sugyventinio mušama, patvirtino ir jos mama J. G. bei sesuo J. P., J. G. taip pat nurodė mačiusi ir mušimo žymes ant dukters veido. S. Š., V. U. taip pat patvirtino iš V. M. girdėję, kad V. S. muša mamą, S. Š. nurodė ir pats betarpiškai stebėjęs mušimo atvejį. Girdėjusi R. M. nusiskundimus dėl sugyventinio fizinio smurto bei mačiusi ją sumuštą patvirtino ir R. G.. Tuo būdu galima teigti, jog girtavimas, jo pasekoje kylantys tarpusavio konfliktai, kurių metu V. S. prieš sugyventinę naudodavo fizinį smurtą, buvo tapę įprasta V. S. ir R. M. tarpusavio santykių dalimi.

Kaip nurodo kaltinamasis, konfliktai tarp jo ir sugyventinės kildavo dėl to, kad pastaroji kartais kelioms dienoms išeidavo iš namų. Kaltinamojo ir kitų apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad dėl šios priežasties kilo ir nagrinėjamoje byloje tiriamas 2007-04-12 konfliktas. Kaltinamojo, nukentėjusiosios V. M., liudytojų V. B., V. U., S. Š. parodymais nustatyta, kad R. M. 2007-04-10 ryte dviračiu išvažiavo iš V. S. namų ir grįžo tik 2007-04-12. Nustatyta, kad balandžio 10 d. prieš pietus ji buvo atvažiavusi pas S. Š. ieškoti dukters, vakare lankėsi pas V. B., balandžio 11 d. vėl atvyko į S. Š. namus pas dukrą ir ten praleido naktį, o balandžio 12 d. apie 13 val. išvažiavo namo. Nors kaltinamasis teigia, jog buvo davęs R. M. 200 litų ir išsiuntęs ją nupirkti produktų, šis jo aiškinimas taip pat yra paneigtas. Liudytoja V. B. parodė, kad R. M. tą pačią balandžio 10 d., kuomet V. U. matė ją išvykstančią iš namų, atvažiavo pas ją pasiskolinti 15 litų, kas patvirtina, kad pinigų ji neturėjo, bei minėjo, kad ruošiasi palikti V. S. dėl jo grubumo. Nukentėjusioji V. M. taip pat patvirtino, jog mama sakėsi išėjusi iš namų todėl, kad susipyko su V. S., ir ketino palikti V. S. bei, susirinkusi daiktus, kraustyti gyventi kitur. Kaltinamojo, liudytojų S. Š., V. U. parodymais taip pat nustatyta, kad V. S. intensyviai ieškojo sugyventinės, skambindamas į galimas jos buvimo vietas, tačiau S. Š. ir V. U. jam nepasakė, kad sugyventinė apsistojo pas dukrą. V. M., S. Š., V. U. parodymais taip pat nustatyta, kad balandžio 11 d. R. M. atvyko į S. Š. namus jau būdama girta, dėl ko dukra tą vakarą neišleido jos važiuoti namo, be to, ji toliau girtavo ir S. Š. namuose, su V. U. gerdama degtinę ir alų, o balandžio 12 d. ryte su dukra gėrė alkoholinį kokteilį.

Iš kaltinamojo ir liudytojo V. U. parodymų matyti, kad balandžio 12 d. kaltinamasis su V. U. ir V. F. V. S. garaže girtavo, o V. F. išvykus, persikraustė girtauti į namus. Apie 13-13.30 val. baigus girtauti, kaltinamasis atsigulė miegoti, o V. U. išėjo namo. Gretinant kaltinamojo, V. M. ir V. U. parodymus galima daryti išvadą, kad netrukus po kaltinamojo užmigimo ir V. U. išėjimo namo grįžo R. M., kuri iš S. Š. namų išvažiavo namo maždaug tuo pat metu. Kaltinamojo teigimu, R. M. į namus grįžo tuo metu, kai jis, apie 17 val. atsibudęs, gaminosi valgyti, tačiau byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. M. buvo namuose anksčiau, kaltinamajam dar miegant. V. M. patvirtino, kad mama 14.50 val. skambino jai iš V. S. telefono ir sakėsi esanti namuose, verdanti sriubą. Skambučio iš V. S. telefono, kurį pastarasis nurodo palikęs garaže, faktą patvirtina ir duomenys apie skambučius iš minimo telefono. Liudytojos V. B., J. P. patvirtino, kad R. M. iš V. S. telefono joms skambino atitinkamai 15.03 ir 15.30 val. sakėsi esanti namuose, išsimaudžiusi, gaminanti valgyti. Skambučių faktą vėlgi patvirtina duomenys apie skambučius iš minimo telefono. V. M., V. B., J. P. nurodytas telefoninių pokalbių su R. M. turinys leidžia spręsti, kad tuo metu konfliktas tarp kaltinamojo ir sugyventinės dar nebuvo įvykęs, kas savo ruožtu patvirtina, jog grįžusi namo ir radusi miegantį girtą sugyventinį, R. M. kurį laiką namuose šeimininkavo viena, gaminosi valgyti, maudėsi, persirengė (V. M. patvirtino, kad negyva mama buvo rasta apsirengusi savo drabužiais, tačiau kitais, nebe tais, kuriais ji vilkėjo, svečiuodamasi pas S. Š.), kalbėjosi telefonu. Aplinkybė, kad R. M., skambindama V. S. telefonu, tuo pat metu bandė skambinti ir savo telefonu, iš kurio taip pat bandė skambinti ir naktį, kuomet nakvojo S. Š. namuose, leidžia teigti, kad savo mobilaus ryšio telefoną (kuris vėliau buvo rastas po R. M. lavonu ir kurį V. M. atpažino kaip telefoną, kurį buvo atidavusi mamai) ji nešiojosi su savimi.

Kaip jau minėta, būdami išgėrę, V. S. ir R. M. konfliktuodavo, konfliktai dažnai baigdavosi V. S. smurtavimu prieš sugyventinę, o konfliktų priežastis, kaltinamojo teigimu, būdavo sugyventinės dingimai iš namų kelioms dienoms. Nagrinėjamo įvykio metu taip pat buvo visos įprastinės sugyventinių konfliktų sąlygos: R. M. buvo kelioms dienoms išėjusi iš namų, V. S. jos ieškojo ir buvo aiškiai nepatenkintas tokiu sugyventinės elgesiu, akivaizdu, kad prieš keletą valandų išgėręs didelį kiekį alkoholio, V. S. dar buvo girtas, nebuvo blaivi ir išvakarėse smarkiai girtavusi bei ryte alkoholiniu kokteiliu atsipagiriojusi R. M.. Aukščiau išdėstytos aplinkybės duoda pagrindą teigti, jog balandžio 12 d. apie 17 val. iš miego pabudusiam ir dar neišsiblaiviusiam nuo ankstesnio girtavimo V. S. namuose sutikus prieš tai jo nesėkmingai ieškotą keletą dienų negrįžusią namo, taip pat po ankstesnio girtavimo dar neišsiblaiviusią R. M., kuri savo artimiesiems ir pažįstamiems jau buvo išsakiusi ketinimą palikti V. S. ir gyventi atskirai, tarp sugyventinių vėl kilo eilinis konfliktas, kurio metu buvo smurtaujama. Konflikto, kurio metu jis varė sugyventinę iš namų ir stumdamas pargriovė ant grindų, buvimą pripažįsta ir kaltinamasis. Kaltinamojo parodymus apie tai, jog konflikto metu jis varė sugyventinę iš namų, patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, jog atėjusi nuo savo namų pusės R. M. pasakė, kad V. S. ją mušė ir varo iš namų. Nors kaltinamasis neigia konflikto metu sudavęs smūgius sugyventinei, šis jo aiškinimas bylos duomenimis yra visiškai paneigtas.

Kaip jau minėta, apklaustų asmenų parodymai patvirtina kaltinamojo polinkį tarpusavio konfliktų metu mušti ir žaloti R. M.. Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad mažiausiai du iš keturių veido srities sužalojimų, sukėlusių R. M. mirtį, buvo padaryti suduodant tiesioginius smūgius į dešinę akį ir į lūpas. Liudytoja R. G. parodė, kad atėjusi R. M. rodė Vyto padarytus sumušimus - dešinė akis buvo paraudusi, prie nosies matėsi išbėgęs kraujas, striukės rankovė buvo sutepta panašiomis į kraują dėmėmis. Liudytojos R. G. parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina ir liudytojų R. G., L. G., S. G. parodymai nustatyta, kad atėjusi prašytis pernakvoti sugyventinio sumušta ir iš namų išvaryta R. M. iš karto atsigulė miegoti, ir su niekuo nebendravo ir nekonfliktavo iki pat ryto, kol atsikėlę R. G. ir R. G. rado ją iškritusią iš lovos.

Byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigta kaltinamojo versija, neva naktį R. G. namuose vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo pašaliniai asmenys, kurie ir galėjo nužudyti R. M.. Liudytojas P. K. paneigė kaltinamojo aiškinimą, neva naktį jis du kartus ėjo pas G. raminti ten siautėjusių asmenų – liudytojas patvirtino pas G. nėjęs, o tik girdėjęs triukšmą ir R. G. balsą, į ką pastaroji paaiškino, kad išgėrusi galėjo garsiai rėkauti, nešdama iš ūkinio pastato vyrui patalynę (stebint R. G. elgesį teisiamojo posėdžio metu, toks jos aiškinimas yra visiškai įtikinamas). Kaltinamojo minimas J. Ž., miręs netrukus po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, o su juo bendravusiems teisme apklaustiems asmenims nėra nurodęs jokios reikšmingos informacijos, kuri pagrįstai leistų manyti, kad prieš R. M. galėjo būti smurtaujama G. namuose. Įvykio vietos apžiūros metu R. G. namuose buvo rastas ir paimtas tuščias butelis nuo vyno, visiškai patvirtinantis R. G. ir R. G. nurodytą jų dviese vakare išgerto alkoholio kiekį, jokių kitų tuščių butelių ar išgertuvių, kuriose galėjo dalyvauti keletas asmenų pėdsakų, kuriuos mini kaltinamasis, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta, nors R. G. kategoriškai patvirtino iki atvykstant policijai namuose nieko netvarkius ir nekeitus. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, R. G. parodymais visiškai paneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, neva jam atėjus pas R. G., R. M. kelnaitės ir kelnės buvo numautos iki pat pėdų. R. M. iškritimas iš lovos ir lovos nuvirtimas yra paaiškinamas įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota aplinkybe, jog lovos pagrindas nėra buvęs pritvirtintas prie pastatymo kojelių, liudytoja R. G. taipogi patvirtino, kad dėl šios priežasties lova neretai nuvirsdavo. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros metu R. M. radimo vietoje nebuvo aptikta jokių riboto paviršiaus daiktų, į kuriuos ji būtų galėjusi susižaloti veidą virtimo iš lovos metu. Įvykio vietos apžiūros, teismo medicinos specialisto tyrimo metu nustatyta, kad R. M. rasta pasišlapinusi, jos kelnės ir kelnaitės sumirkę šlapimu, taigi aplinkybė, jog R. M. kelnių saga buvo atsegta ir užtrauktukas atitrauktas, gali būti paaiškinama tiek nesėkmingu bandymu (sutrikus sveikatai dėl patirtų sužalojimų) nusimauti kelnes šlapinimosi tikslu, tiek ir sagos atsegimu bei užtrauktuko atitraukimu komforto tikslu, jog pakankamai ankštos kelnės nespautų apkūniai nukentėjusiajai pilvo. Siekimu išvengti nemalonių spaudimo pojūčių sutrikus sveikatai, o galimai ir priešmirtiniu blaškymusi paaiškinamas ir liemenėlės užkėlimas į viršų. Kaip jau minėta, apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad R. M. balandžio 11 d. atvyko pas S. Š., būdama stipriai girta, ten iki vėlumos toliau girtavo, gėrė alkoholinį kokteilį ir ryte, negalima paneigti, jog ji galėjo vartoti ir po vyrų išgertuvių likusius alkoholio likučius V. S. namuose, kadangi R. G. nurodė, jog R. M. į jos namus atėjo, būdama išgėrusi. Šie duomenys visiškai atitinka teismo medicinos specialistų vertinimą, jog R. M. girtumas tuo metu galėjo siekti ir pusantros promilės alkoholio, kas leidžia teigti, jog 12-15 val. laikotarpiu iki mirties ji alkoholio nevartojo, o tai savo ruožtu visiškai patvirtina R. G. ir R. G. parodymus, jo R. M. su jais negirtavo ir jų namuose alkoholio nevartojo. Tuo būdu teismas neturi pagrindo netikėti iš esmės nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojos R. G. parodymais apie įvykius jos namuose nuo balandžio 12 d. vakaro iki balandžio 13 d. ryto, kuriuos atskirose detalėse patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Beje, kaltinamasis taip pat nurodė, kad su R. G. visą laiką palaikė normalius kaimyniškus santykius, ir pastaroji neturi jokio motyvo jį apkalbėti. Duomenų, kad R. M. galėjo patirti smurtą R. G. namuose ar kur nors kitur, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta. Taigi teismas laiko neginčijamai nustatytu, jog R. M. buvo kaltinamojo sumušta ir sužalota V. S. namuose vykusio konflikto metu, prieš jai ateinant pas R. G.. Akivaizdu, jog apie 15-15.30 val. telefonu kalbėdama su artimaisiais ir pažįstamais apie normalią savijautą ir ketinimus kartu su vyru atvežti V. B. skolą, R. M. nebūtų turėjusi jokio motyvo, nesant tam realaus pagrindo, po dviejų valandų aiškinti R. G., jog yra sugyventinio sumušta ir išvaryta iš namų, ką visiškai patvirtina ir R. G. matyta jos išvaizda. Aplinkybę, jog R. M. buvo sužalota ir sukruvinta kaltinamojo namuose, netiesiogiai patvirtina ir kratos metu kaltinamojo namuose rasti R. M. kraujo pėdsakai ant durų rankenos bei skalbyklėje buvusios kepurės.

V. S. buvo kaltinamas sumušęs ir sužalojęs R. M., suduodamas jai 8 smūgius kumščiu, tame tarpe 4 smūgius į galvą. Teismas laiko, jog tokia kaltinamajam inkriminuota smurtinių veiksmų apimtis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamasis pripažįsta stūmęs sugyventinę, nuo ko pastaroji griūdama kaire kūno puse atsitrenkė į stovėjusį prie sienos dviratį ir dešine kūno puse nugiuvo ant grindų. Byloje surinktais įrodymais negalima atmesti tikimybės, jog teismo medicinos specialistų nustatytus sužalojimus kaktos kairėj pusėj bei dešinio žando srityje, taip pat kitus sužalojimus (ne galvos srityje) R. M. galėjo patirti tuo metu, kuomet kaltinamojo buvo stumiama iš virtuvės, bei krisdama ir atsitrenkdama į dviratį ir verandos grindis. Teismo medicinos specialistai neginčijamai patvirtina tik dviejų smūgių sudavimo R. M. į veidą (į dešinę akį ir į viršutinę lūpą) faktą, sužalojimus šiose veido srityse nurodo pastebėjusi ir R. G.. Nesant jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti didesnę kaltinamojo naudoto smurto apimtį, teismas laiko nustatytu, jog teismo medicinos specialistų konstatuotus sužalojimus kaltinamasis R. M. padarė, du kartus kumščiu smogdamas jai į veidą ir stumdamas, ko pasekoje nukentėjusioji atsitrenkė į dviratį, o po to nugiuvo ant grindų. Abejonių, jog R. M. buvo sužalota nurodytais smurtiniais kaltinamojo veiksmais, ir kad kaltinamojo padaryti galvos sužalojimai buvo tiesioginė R. M. mirties priežastis, nekyla, tikimybė, kad ji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Pažymėtina, kad teismo medicinos specialistų nurodytas laikas, praėjęs nuo R. M. galvos sužalojimų padarymo iki mirties, visiškai atitinka sugyventinių konflikto kaltinamojo namuose laiką.

Kaltinamojo V. S. veika kaltinamajame akte yra kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. Teismo įsitikinimu, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai sutikti su tokia kaltinamojo veikos kvalifikacija neduoda pagrindo.

BK 129 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 str. kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Teismo medicinos specialistų išvadomis nustatyta, kad mirtį sukėlęs sužalojimas – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo didžiojo pusrutulio srityje, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius antrinėms smegenų kamieno kraujosruvoms, galvos smegenų bei plaučių pabrinkimui, galėjo gautis nuo kiekvieno iš 4 konstatuotų poveikių į veido sritį, 2 iš kurių, kaip aukščiau nustatyta, buvo padaryti kaltinamajam kumščiu suduodant R. M. smūgius į veidą, o likę du gavosi nuo atsitrenkimo, nukentėjusiajai griūnant nuo suduotų smūgių ir stūmimo. Iš to seka, kad kaltinamojo veiksmai (du smūgiai kumščiu nukentėjusiajai į veidą ir jos stūminas) buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Tačiau sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Priežastinis ryšis yra būtinasis ir atsitiktinis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 str. asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis. Būtinojo priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi (veika paprastai ar pakankamai dažnai sukelia tokius padarinius), taigi iš anksto numatomi. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystimąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Tuo tarpu atsitiktinis padarinys nėra dėsningas veikos padarinys, todėl toks priežastinio ryšio vystymasis paprastai iš anksto nenumatomas. O jeigu priežastinio ryšio vystymasis nėra iš anksto numatomas, jis negali būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltei. Taigi tik būtinasis priežastinis ryšis suponuoja tyčinę kaltę dėl kilusių padarinių, šiuo atveju dėl tyčinio nužudymo.

Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi buvo dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų sukelti padariniai moters organizme, teismas laiko, kad nukentėjusiosios mirtis byloje nustatytomis aplinkybėmis buvo atsitiktinė veikos padarymo pasekmė, o atsitiktinis padarinys negali būti inkriminuotas kaip padarytas tyčia. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika. Jei asmuo suvokė daromos veikos pavojingumą, numatė padarinius, teismas juos inkriminuoja kaip padarytus tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, turėdamas aiškų tikslą - siekdamas ją išvaryti iš namų, o ne nužudyti (kaltinamojo parodymus šioje dalyje patvirtina ir liudytoja R. G. nurodydama, jod R. M. sakėsi jai buvusi sugyventinio išvyta iš namų). Išankstinio tikslo nužudyti nukentėjusiąją nenustatyta, konfliktas tarp sugyventinių kilo spontaniškai, jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, kaltinamasis neturėjo ir nenaudojo. Kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai keli smūgiai kumščiu į veidą suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui nesukelia gyvybės praradimo. Kelių smūgių kumščiu į veidą sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsninga dviejų smūgių kumščiu į veidą sudavimo pasekmė. Tokie padariniai, kaip gyvybės atėmimas, sąlygojami ne vien suduotų smūgių, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos stoviu, jo gydymo kokybe. Ir šioje byloje suduoti smūgiai iš karto neprivedė prie nukentėjusiosios mirties. Nukentėjusioji mirė tik sekančią dieną dėl galvos sumušimo sukeltų komplikacijų, o neigiamos įtakos blogai išeičiai, kaip nustatė specialistai, turėjo ir ankstesnės nukentėjusiosios sužalojimo metu sirgtos bei anksčiau persirgtos ligos – sifilis, arterinė hipertenzija, alkoholinės kilmės kepenų funkcijos sutrikimas. Minėtos sveikatos būklės sąlygojo kraujo krešumo sutrikimus, dėl ko kraujas po kietuoju smegenų dangalu galėjo išsilieti ir nuo nestipraus galvos sumušimo. Teismo medicinos specialistai nenustatė duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiajai suduoti smūgiai į veidą buvo stiprūs (padarytos nedidelės kraujosruvos, veido kaulai nesulaužyti, dantys neišmušti ir nenuskelti, žaizdų ar masyvių kraujosruvų nėra), t. y. kad jais buvo siekiama padaryti kuo didesnės žalos nukentėjusiajai. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas dviejų palyginti nestiprių smūgių kumščiu į veidą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei, ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas. Nenumatydamas tokių padarinių, jis jų ir nenori. Jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo (tiesioginė tyčia) ar sąmoningo leidimo jiems kilti (netiesioginė tyčia).

Atskirai pažymėtina, jog netiesioginė tyčia nužudyti yra tada, kai kaltininkas suvokė daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad taip veikdamas gali atimti kitam žmogui gyvybę, tačiau nors nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Netiesioginės tyčios valinis momentas suponuoja kaltininko abejingumą galimiems padariniams. Iš esmės kaltininkui tas pats, ar tokie padariniai kils, ar ne. Byloje nėra jokių duomenų apie išankstinę kaltinamojo tyčią smurtauti prieš nukentėjusiąją, ją sužaloti ar atimti gyvybę. Pats kaltinamasis niekada nepripažino norėjęs nužudyti sugyventinę, iš bylos aplinkybių neišplaukia, kad jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Atvirkščiai, kaip parodė teisme apklausti asmenys, nepaisant dažnai kylančių tarpusavio nesutarimų, kaltinamasis buvo suinteresuotas ir toliau palaikyti su R. M. šeiminius ryšius. Tuo būdu iš bylos medžiagos negalima daryti išvados apie netiesioginę, o tuo labiau apie tiesioginę kaltinamojo tyčią nužudyti sugyventinę.

Kaltinamasis du kartus smogė kumščiu sugyventinei į veidą ir ją stūmė sąmoningai. Kaip jau minėta, normalios psichikos žmogus, suduodamas smūgius kumščiu, stumdamas kitą žmogų, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Taigi galima daryti pagrįstą išvadą, kad stumdamas sugyventinę, smugiuodamas jai kumščiu į veidą, kaltinamasis suvokė, jog tokia veika stato į pavojų jos sveikatą. Tai suvokdamas, jis numatė, kad gali padaryti savo veiksmais nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą. Kaip nustatyta specialistų išvadose, nukentėjusiajai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Bet koks, tame tarpe ir sunkus sveikatos sutrikdymas, yra dėsningas smūgių kumščiu į veidą sudavimo bei stipraus stūmimo, kurio metu nukentėjusysis pargriaunamas, padarinys, todėl kaltinamajam šis padarinys turi būti inkriminuotas, kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai, tiesioginei tyčiai. Kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, nes byloje esančiais įrodymais negalima detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą jis norėjo padaryti.

Teismų praktika laiko, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybė kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. ir 135 str. numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 p.). Taigi kitas dėl veikos kilęs padarinys - gyvybės atėmimas – inkriminuojamas, kaip padarytas neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltininkas nesuprato, kad jo naudotas smurtas pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau kolegija laiko, kad atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltininko amžių, kūno sudėjimą, gyvenimišką patirtį, ir iš kitos, į nukentėjusiosios sveikatos stovį, kuris kaltininkui (ką jis pats visiškai pripažįsta) buvo gerai žinomas, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį ir išvengti tokio pobūdžio fizinio smurto naudojimo. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo V. S. veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu) ir 132 str. 1 d., sutaptis (analogišku būdu veikos kvalifikavimo klausimas panašioje situacijoje yra išspręstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-354/2007). Kaltinamojo V. S. kaltė padarius minimus nusikaltimus visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Nors teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nusikaltimų metu kaltinamasis dar buvo neabejotinai apsvaigęs nuo alkoholio po gausaus prieš keletą valandų vykusio girtavimo, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajame akte nėra inkriminuota, prokuroro ar nukentėjusiųjų prašymas pakeisti kaltinimą sunkesniu nebuvo gautas. Todėl kaltinamojo girtumas nusikaltimų padarymo metu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstamas („Teismų praktika“ Nr. 27, psl. 314).

Kaltinamasis padarė du nusikaltimus, tame tarpe tyčinį sunkų smurtinį nusikaltimą, dėl mažareikšmio preteksto brutualiai smurtaudamas prieš artimą moterį, su kuria palaikė šeiminius santykius. Savo nusikalstamais veiksmais atimdamas gyvybę kitam žmogui, kaltinamasis sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, dirba, gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Vienok apklaustų asmenų parodymais kaltinamasis yra apibūdinamas kaip nuolat girtaujantis asmuo, ką patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis turėjo eilę galiojančių administracinių nuobaudų už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad aptariami nusikaltimai nebuvo atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime, o yra logiška kaltinamojo gyvenimo būdo – girtavimo – pasekmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už abu nusikaltimus kaltinamajam skirtinos artimos sankcijų vidurkiui sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Nukentėjusiosios J. G. ir V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 50000 litų dydžio neturtinės žalos (po 25000 litų kiekvienai) atlyginimo ir 9255 litų 52 ct. dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18-31, t. 3).

Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys 9255 litų 52 ct. sumai dėl jos turėtų dukters laidojimo išlaidų, taip pat paminklo pastatymo išlaidų yra pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 8475 litų 52 ct sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą 780 litų dydžio laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo V. S. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. R. M. mirties metu buvo sulaukusi tik 40 metų amžiaus, gyveno pilnavertį gyvenimą, dirbo. Iš R. M. dukters V. M. ir motinos J. G. parodymų matyti, kad jos su R. M. visą laiką palaikė glaudžius tarpusavio santykius, bendravo. Akivaizdu, kad R. M. su dukra ir motina siejo glaudūs emociniai ryšiai. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiosios dėl tragiškos mamos ir dukters netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingas, dirba, todėl turės galimybę uždirbti žalos atlyginimui reikalingų lėšų ir tokiu būdu atlyginti žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiųjų įvardintas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai tenkintinas, pamatuoto pagrindo jį mažinti nėra. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir besiformuojančiai teismų praktikai, kadangi nagrinėjamoje byloje gyvybė atimta kaltinamojo veiksmais, sudarančiais idealiąją neatsargaus ir sunkaus tyčinio nusikaltimų sutaptį, tuo tarpu teismų praktikoje vien tik už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo paprastai priteisiamas ne mažesnis kaip 50000 litų neturtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiosios J. G. turėtos išlaidos 500 litų atstovo pagalbai apmokėti (pinigai sumokėti advokatui už ieškininio pareiškimo surašymą). Iš kaltinamojo išieškotinos liudytojo kelionės išlaidos 41,89 lt. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Daiktiniai įrodymai (1 t., b. l. 180-186), saugomi Klaipėdos rajono policijos komisariate:

1) juodi džinsai, juoda striukė, marškiniai, juodos trikotažinės kelnės, baltas golfas, rusvas megztinis, marga palaidinė, V. S. kelnės, megztinis, durų rankena, kepurė – grąžintini kaltinamajam V. S.,

2) juodi džinsai, mėlyni džinsai, juoda rankinė su daiktais ir dokumentais (rankinis laikrodis CASIO, lūpų dažai, raudonos spalvos piniginė, kompensuojamų vaistų pasas, ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), LR pasas (duomenys neskelbtini), išduoti R. M. vardu), R. M. džinsinės kelnės, džemperis, džemperis aukšta apykakle, striukė, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 3310 IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „labas“ (duomenys neskelbtini) su pakrovėju – jos prašymu perduotini nukentėjusiajai V. M.,

3) vokas su nuorūkomis, vokas su plastmasiniu buteliu – sunaikintini,

4) kirvis – grąžintinas R. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 132 str. 1 d., ir jį nubausti:

pagal BK 135 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu penkeriems metams,pagal BK 132 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir galutinai nubausti jį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-04-13 iki 2007-04-27. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti namų areštą.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, ir priteisti J. G. iš nuteistojo V. S. 8475 litus 52 ct turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje J. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nukentėjusiųjų J. G. ir V. M. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo V. S. 25000 litų neturtinės žalos atlyginimo J. G. ir 25000 litų neturtinės žalos atlyginimo V. M..

Išieškoti iš nuteistojo V. S. 500 litų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai J. G..

Išieškoti iš nuteistojo V. S. 41 litą 89 ct. proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus:

1) juodus džinsus, juodą striukę, marškinius, juodas trikotažines kelnes, baltą golfą, rusvą megztinį, margą palaidinę, V. S. kelnes, megztinį, durų rankeną, kepurę – grąžinti nurteistajam V. S.,

2) juodus džinsus, mėlynus džinsus, juodą rankinę su daiktais ir dokumentais (rankinis laikrodis CASIO, lūpų dažai, raudonos spalvos piniginė, kompensuojamų vaistų pasas, ištuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), LR pasas (duomenys neskelbtini), išduoti R. M. vardu), R. M. džinsines kelnes, džemperį, džemperį aukšta apykakle, striukę, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3310 su SIM kortele „labas“ ir pakrovėju – perduoti nukentėjusiajai V. M.,

3) voką su nuorūkomis, voką su plastmasiniu buteliu – sunaikinti,

4) kirvį – grąžinti R. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Pauliukėnas